Pagrindinės eismo įvykių priežastys ir statistika Lietuvoje

Analizuojant pirmojo šių metų pusmečio statistinius duomenis, vertinami ir ketverių metų rodikliai. Įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės. Nerimą kelia tai, kad ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys pabrėžia, kad kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis.

Eismo įvykių statistika 2024 m. pirmojo pusmečio duomenimis

2024-aisiais, palyginti su pernu, sumažėjo žuvusiųjų, nedaug pakito sužeistųjų ir įskaitinių eismo įvykių skaičius. Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį (iki liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės - 30 % mažiau negu pernai (70 žmonių).

Užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei tą patį laikotarpį praeitais metais (2024 m. I pusmetį - 1 294; 2023 m. I pusmetį - 1 269). Šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. I pusmetį - 1 458 (2023 m. I pusmetį - 1 442). Iš jų 284 vaikai (2023 m. I pusmetį - 274).

Daugiau eismo įvykių sukėlė neblaivūs vairuotojai

Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. - 86). Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai.

Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 % sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. - 5, o 2024 m. - 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 % visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 %).

Dažniausiai žūsta vairuotojai

Šiemet iš viso užfiksuotos jau 49 žūtys keliuose. Kaip ir pernai, transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį - 59 % - žuvusiųjų (2023 m. I pusmetį - 47 %). Iš šiais metais žuvusiųjų - 19 automobilių vairuotojų ir 7 jų keleiviai, 2 krovininių automobilių vairuotojai ir vienas jų keleivis, traktoriaus ir mažojo autobuso vairuotojai, 9 pėstieji. Pirmąjį metų pusmetį žuvo ir 6 motociklininkai.

Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys

• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 %)
• Saugaus atstumo nesilaikymas (11 %)

2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 %, 2022 m. I pusmetį - 54 %.

Dar po 13 % žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 % eismo įvykių.

Pavojingiausios savaitės dienos ir valandos

Pavojingiausia savaitės diena - penktadienis. Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos - nuo 16 iki 20. Tokiu metu įvyksta per 30 % visų eismo įvykių.

Policijos prevencinės priemonės ir nustatyti pažeidimai

Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų:

• 265 534 dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo
• 2 768 dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą
• 22 158 dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant
• 6 217 dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose
• 11 376 dėl saugos diržų nenaudojimo

II pusmetį Lietuvos kelių policija surengs daugiau kaip 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai numatys ir vykdys papildomas priemones. Pareigūnai atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks atskleisti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys ir ekspertų įžvalgos

Pirmojo šių metų ketvirčio oficiali eismo įvykių statistika atskleidžia nemalonią tendenciją - avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų skaičius išaugo 17 %, o sužeistųjų skaičius 24 %, rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys.

Pagrindinės autoavarijų priežastys

Ekspertai išskiria penkias svarbiausias autoavarijų priežastis, kurios turi didžiausios įtakos avaringumui šalies keliuose:

Nesaugus greitis ir nepaisoma pirmumo teisė

Remiantis TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 % visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 % eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija.

„Kalbant apie žūtis keliuose, būtent greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių. Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti − greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje“, - sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Tuo metu pirmenybės taisyklių nesilaikymas, kuris yra kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas, tapo dažniausia eismo dalyvių sužalojimų priežastimi, rodo TKA duomenys. „Tai yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir eismo kultūros problema - ypač aktuali sankryžose, žieduose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Šiuo atveju svarbu ne tik eismo taisyklių išmanymas, bet ir pagarba kitiems eismo dalyviams. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pėstieji, dviratininkai, paspirtukų naudotojai - tie, kurie kelyje yra labiausiai pažeidžiami“, - pažymi G. Petrikas.

Vairavimas išgėrus - vis dar realybė

Alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo vis dar išlieka viena iš opiausių problemų Lietuvos keliuose. TKA duomenimis, šių metų sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti. „Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių skaičiui (pernai fiksuoti 28 atvejai), jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja. Žinoma, tai nėra vien taisyklių pažeidimas - tai atsakomybės už save ir kitus visuomenės narius stoka“, - teigia ekspertas.

Kartais kalti ir pėstieji

G. Petrikas taip pat pastebi, jog nors vairuotojai dažnai kaltinami dėl pėsčiųjų sužeidimų, statistika rodo ir kitą pusę. 17 % sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui. „Eismo saugumas nėra vien vairuotojų reikalas. Tai bendra visų eismo dalyvių atsakomybė elgtis atsakingai, būti matomiems, budriems ir neprovokuoti rizikingų situacijų. Pėstieji taip pat turi pareigą stebėti eismą, laikytis taisyklių ir suprasti, kad neatsakingas jų elgesys gali turėti tiesioginių pasekmių“, - sako G. Petrikas.

Saugaus atstumo nepaisymas ir grandininė reakcija - dažna vairuotojų klaida

Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai fiksuojamas intensyvaus eismo metu, ypač didmiesčiuose ir greitkeliuose - ši priežastis pirmąjį metų ketvirtį lėmė 16 % sužeidimų avarijų metu. „Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 % atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, automobilių apgadinimus ir žmonių sužalojimus. Tai ypač pastebima spūstyse, prie šviesoforų ar intensyvaus eismo metu, kai vairuotojai nespėja sureaguoti į netikėtą stabdymą. Tokie eismo įvykiai dažnai baigiasi ne tik automobilių pažeidimais, bet ir kaklo, nugaros ar stuburo traumomis, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai“, - teigia ekspertas.

Atsakomybė ir prevencija

G. Petrikas pabrėžia, kad net ir nedidelė avarija gali turėti nemalonių padarinių - nuo nenumatytų finansinių išlaidų iki ilgo automobilio remonto laikotarpio ar mobilumo praradimo. „Tokiose situacijose tenka spręsti techninius automobilio remonto ir kasdienės logistikos iššūkius. Jei iki šiol pakaitinis automobilis po avarijos buvo prieinamas turintiems savanorišką kasko transporto priemonės draudimą, tai šiuo metu jį suteikiame ir turintiems tik privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, net jei vairuotojas pats kaltas dėl avarijos. Tai leidžia išvengti mobilumo trikdžių ir neprarasti įprasto gyvenimo ritmo“, - pažymi „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Remiantis pirminiais eismo įvykių duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 2878 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 131 žmogus, sužeisti 3355 eismo dalyviai. Pagrindinės eismo įvykių priežastys metai iš metų nekinta - vairuotojai nepaiso pirmenybės taisyklių, nepasirenka saugaus važiavimo greičio ar viršija leistiną greitį, nesilaiko saugaus atstumo. Tačiau už visų šių formuluočių dažnai slypi paprasta tiesa - vairuotojų neatidumas ir dėmesio stoka.

Nepamatuota akimirkos kaina

Tam, kad judėjimas būtų saugesnis visiems eismo dalyviams, daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje valdanti kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ nuosekliai diegia inžinerines priemones, didinančias eismo saugą. Nors saugumui kelių bei gatvių infrastruktūra turi reikšmingos įtakos, statistika rodo, kad daugiau kaip 90 % nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų. Greičio kontrolės įrenginiai, greičio mažinimo kalneliai ar saugumo salelės gali paskatinti pristabdyti rizikingose vietose, tačiau žmonių gyvybių neišgelbės, jei vairuotojai jų net nepastebės ir nesumažins greičio.

Ką realioje situacijoje gali reikšti dėmesingumo stoka, geriausiai atskleidžia skaičiai. Važiuojant 90 km/val. greičiu, per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja apie 25 metrus. Net ir trumpas žvilgtelėjimas į telefoną, dairysimasis per langą ar mėgstamos radijo stoties paieška atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio maždaug 3 sekundėms - per jas automobilis spės nuvažiuoti apie 75 metrus. Kiekviena sekundė gali būti lemtinga, jei būtent tuo metu prieš automobilį atsiras kliūtis ir vairuotojas nespės laiku sureaguoti.

Apgaulingas įsitikinimas, esą man taip nenutiks

Vis dėlto net ir suvokdami šiuos skaičius, vairuotojai ne visuomet priima sąmoningesnius sprendimus. Žmogaus protas linkęs kurti saugumo iliuziją: vairuodami dažnai jaučiamės patyrę, pakankamai atsargūs ir kontroliuojantys situaciją, todėl nuvertiname rizikas. Tačiau realybė rodo, kad eismo įvykiai dažniausiai nutinka ne išskirtinėmis aplinkybėmis, o kasdienėse, gerai pažįstamose situacijose, kuriose jaučiamės labiausiai užtikrinti. Psichologijoje tai vadinama nepagrįstu optimizmu - polinkiu nuvertinti asmeninę riziką ir pervertinti gebėjimą kontroliuoti situaciją. Toks mąstymas ypač pavojingas kelyje, nes mažina budrumą ir skatina rizikingą elgesį: „tik trumpam žvilgtelėsiu“, „tik greitai atrašysiu“, „spėsiu sureaguoti“.

Mūsų rizikos suvokimą reikšmingai formuoja ir ankstesnės patirtys. Neigiami išgyvenimai sustiprina budrumą, o pasikartojantis elgesys be pasekmių - priešingai, mažina atsargumą. Tuomet ima formuotis klaidingas įsitikinimas, kad jei nieko blogo neįvyko iki šiol, taip bus ir toliau. Prie šio klaidingo saugumo jausmo prisideda ir technologijos. Šiuolaikinės transporto priemonės aprūpintos pažangiomis saugos bei pagalbos sistemomis, skirtomis palengvinti vairavimą ir didinti saugumą. Tačiau jos taip pat gali sustiprinti įsitikinimą, kad rizika yra valdoma. Vertėtų prisiminti, kad technologijos padeda, bet nepakeičia pagrindinio saugumo veiksnio - vairuotojo dėmesingumo ir priimamų sprendimų.

Dėmesingumas kelyje - sąmoningas pasirinkimas

Vairuodami nemažai sprendimų priimame automatiškai, net nesusimąstydami, ypatingai tuose kelio ruožuose, kuriais dažnai važiuojame ir manome juos puikiai žinantys. Tačiau atsakingai vairuoti reiškia ne tik reaguoti į jau susiklosčiusią situaciją, bet ir gebėti ją numatyti - stebėti aplinką, vertinti kitų eismo dalyvių elgesį, suvokti greitį, atstumus ir įsivertinti galimas rizikas. Būtent prognozavimas dažnu atveju leidžia išvengti pavojingų situacijų dar prieš joms tampant nelaimėmis.

Nepamirškite, kad kelyje nėra tokios skubos, kuri būtų svarbesnė už saugumą - jūsų pačių ir kitų eismo dalyvių sveikatą bei gyvybę. Todėl „Via Lietuva“ inicijuota kampanija „Pažadėk man“ šiemet ragina vairuotojus būti sąmoningesniais ir atsakingesniais kelyje - duoti pažadą padaryti viską, kas mūsų galioje, kad visi eismo dalyviai saugiai pasiektų savo namus. Žinutė gali palaukti neperskaityta, skambutis gali būti atidėtas. Neleiskite, kad žmogaus gyvybė taptų akimirkai nukreipto dėmesio kaina.

Lietuvos eismo saugumo tikslai ir tendencijos

Nepaisant nedidelio mirčių skaičiaus sumažėjimo, eismo įvykiai Lietuvoje tebėra didelis visuomenės rūpestis. Šiame straipsnyje nagrinėjamos dažniausios mirtinų avarijų priežastys, remiantis 2024-2025 m. duomenimis.

Remiantis oficialiais 2024 m. duomenimis, greičio viršijimas ir netinkamas greičio pasirinkimas buvo pagrindinės mirčių nuo eismo įvykių priežastys Lietuvoje, dėl kurių žuvo iki 57 % mirtinų incidentų. Vairavimas apsvaigus sukėlė 6,8 % sužalojimų ir 4 mirtis 2024 m. Nors avarijų skaičius šiek tiek padidėjo, žuvusiųjų skaičius 2024 m. sumažėjo 23 %. 2025 m. I ketv. pastebėtas +16,6 % avarijų ir -11,1 % žuvusiųjų, palyginti su 2024 m.

Demografiniai duomenys rodo, kad dažniausiai avarijose žūsta vyrai (75 %). Avarijos nėra tolygiai paskirstytos laikui bėgant. Dienos laikas, kai įvyksta daugiausiai nelaimių - 16:00-20:00 val. (2024 m.). Tipinės mirtinos avarijos dažnai įvyksta dėl kelių priežasčių.

Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. perpus sumažinti mirčių keliuose skaičių, o iki 2050 m. pasiekti beveik nulį. Šiuo metu Lietuva viršija ES vidurkį (55, palyginti su 46 mirtys milijonui gyventojų).

Verta dėmesio tai, kad būtent žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyv. yra vienas pagrindinių rodiklių siekiant įgyvendinti eismo saugumo tikslus. Tikslas - iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 % (lyginant su 2019 m.). Taigi 2023 m. šis rodiklis buvo 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų.

Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje link tikslo (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai - žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. Siekiant įgyvendinti eismo saugumo tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas ir esmines problemas.

Analizuojant 2020-2023 m. eismo įvykius, juos gali lemti keli faktoriai - eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime siekti geresnių rezultatų.

Eismo įvykių priežastys ir prevencija

Eismo įvykių statistika šiame leidinyje sudaroma remiantis 2020-2023 m. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, duomenimis. Tyrimai apie įvykusius eismo įvykius gali užtrukti ir kelis mėnesius, ir tik priėmus tyrimų išvadas policijos pareigūnai tikslina ir atnaujina duomenis.

VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms - tai tik dalis vykdomų TKA veiklų.

Pažeidžiami eismo dalyviai

2020-2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. asmenys. 43 % žuvusiųjų buvo pažeidžiami eismo dalyviai.

2023 m. užfiksuotos 48 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, kurių metu nukentėjo 44 pėstieji ir 7 dviratininkai. Taip pat užregistruotos 49 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų, nukentėjo 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai.

Gyvenvietėse 2023 m. buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų. Tarp 2020-2023 m. registruotų neblaivūs pėstieji buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių.

Dažniausios avarijų vietos ir aplinkybės

Nustatyta, kad 2023 m. daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 EĮ ir 18,3 ED). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje.

Didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes - nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 m. 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 m. 119,9). Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių - atsitrenkiant į pakelėse augančius medžius.

Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleiviai. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 EĮ iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti.

Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse 2023 m. daugiausia įvykių ir sužeistųjų 10 000-ui gyventojų teko Klaipėdos m. sav. (atitinkamai 1,3 EĮ ir 1,5 ED). Taip pat išsiskyrė ir Kauno m. sav.

Ekonominiai nuostoliai ir draudimo aspektai

2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 %, lyginant su 2022 m. Nors 2023 m. dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvaudavo lengvieji automobiliai (75 %), jų naudotojai (t. y. vairuotojai) neretai padaro didžiausią žalą.

2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5 243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių, nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 mln. € nuostolių.

Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva buvo 6-oje vietoje (iš 34) pagal žuvusiųjų keliuose skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Per kelis paskutinius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais).

Vairuotojų neatidumas ir dėmesio stoka yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nepaisoma saugaus leistino greičio arba jis viršijamas. Tai ilgina stabdymo kelią, didina riziką nesuvaldyti automobilio, mažina padangų sukibimą su kelio danga.

Pašaliniai veiksmai - telefonų naudojimas, ekranų ir navigacijos valdymas - atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną.

Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su prieš tai minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais. Avarija - tai nelaimingas įvykis eisme ar darbe, sukėlęs pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei arba padaręs žalą aplinkai ir turtui.

Teisinė bazė ir prevencija

Lietuvos Respublikos įstatymai, tokie kaip Kelių eismo saugumo įstatymas, nustato eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus. Įstatymas apibrėžia pagrindines sąvokas, susijusias su eismu, transporto priemonėmis, eismo dalyviais ir eismo įvykiais. Taip pat numatomos administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Siekiant užkirsti kelią eismo įvykiams ir sušvelninti jų padarinius, svarbu nuolat vykdyti prevencinę veiklą, šviesti eismo dalyvius ir užtikrinti tinkamą eismo priežiūrą. Tai apima tiek vairuotojų mokymą, tiek ir kelių infrastruktūros gerinimą bei technologijų panaudojimą eismo saugumui užtikrinti.

Kelių policijos valdyba Lietuvoje registruoja, tiria ir analizuoja autoavarijas, siekdama nustatyti jų priežastis ir imtis priemonių jų išvengti.

tags: #mire #per #avarijas