Minkšto mišinio žieminių padangų ypatumai: dėvėjimasis, priežastys ir patarimai

Žieminės padangos yra specialiai pritaikytos šaltajam sezonui automobilio ratų „apavas“, kuris padidina transporto priemonės ratų sukibimą su ledu ar sniegu padengta kelio danga. Dėl šios priežasties automobilį su žieminėmis padangomis šaltuoju metų laiku vairuoti yra daug saugiau. Visgi didelė pasiūla ir skirtingi parametrai neretai paklaidina vairuotojus.

Padangų kokybę ir eksploatacijos trukmę lemia individualūs kiekvieno vairuotojo poreikiai ir vairavimo ypatumai. Norėdami maksimaliai išnaudoti techninius padangų rodiklius, įsitikinkite, kad jūsų pasirinktos žieminės padangos tiksliai atitinka poreikius. Žiemines padangas pirmiausia reikėtų rinktis atsižvelgiant į savo gyvenimo tempą, gyvenamąją vietovę, netgi laisvalaikio pomėgius.

Žieminių padangų tipai ir jų savybės

Yra išskiriamos kelios žieminių padangų rūšys, pagamintos iš kieto, vidutinio ar minkšto mišinio, taip pat dygliuotos ir universalios padangos. Kiekvienas tipas turi savo privalumų ir trūkumų.

Minkšto mišinio žieminės padangos

Žieminių padangų, pagamintų iš minkšto mišinio, privalumas - stabilumas ir geras sukibimas dideliu greičiu važiuojant šlapia, apsnigta ar sausa kelio danga. Šių padangų eksploatacijos laikotarpis - trumpiausias. Jos labiausiai tinka vairuotojams, kurie gyvena kaimo vietovėse ar dažnai lankosi gamtoje, tačiau paprastai nuvažiuoja nedidelius atstumus.

Minkšto mišinio padangos užtikrina gerą sukibimą ant suspausto sniego ar apledėjusios kelio dangos. Nors pastaraisiais metais mūsų žiemomis dažniau ledą pakeičia šlapia kelio danga, kur minkšto mišinio padangos yra mažiau pranašesnės, visgi, tai yra geriausias variantas siekiant išvengti problemų žiemą. Važiuojant šlapia kelio danga yra daug paprasčiau pasirinkti saugų greitį, nei suvaldyti slystantį automobilį apledėjusiame kelyje ar pakilti apledėjusia įkalne.

Minkšto mišinio padangos, labai dažnai yra vadinamos Skandinaviško tipo padangomis. Tai reiškia, kad savo sudėtyje jos turi itin daug cheminių komponentų, kurių dėka, padangos protektorius prie itin žemos temperatūros gali kaip mat sustingti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šios padangos tapo puikia alternatyva dygliuotoms padangoms. Šio tipo padangos yra mažiau triukšmingos, gerai sukimba su snieguota bei apledijusia kelio danga, komfortiškesnės, palyginus su „kieto“ mišinio padangomis.

Naujos kartos minkšto mišinio padangos

Šiuo metu labai dažnai kalbama ir apie naujos kartos minkšto mišinio padangas, kurios pradėtos gaminti tik 2015 metais. Iki tol gamintos minkšto mišinio padangos nusidėvėdavo labai greitai. Tad, nuspręsta šią problemą spręsti iš esmės. Pakeitus gamybos technologijas, pradėtos gaminti tokios minkšto mišinio padangos, kurios pasižymėjo kur kas didesniu greičio indeksu, kuris yra žymimas raidėmis T, H, V. Ši savybė leidžia padidinti ir nuvažiuojamą kelio atkarpą. Važiuojant didesniu greičiu yra jaučiamas kur kas didesnis stabilumas.

Kieto mišinio žieminės padangos

Žieminės padangos, pagamintos iš kieto mišinio, yra pritaikytos važiuoti ilgus atstumus. Taip pat jos tinka važiuojantiems gerais, dažnai valomais keliais. Kieto gumos mišinio padangos yra tinkamos žmonėms, kuriems automobilis nėra pirmo būtinumo susisiekimo priemonė arba jis yra naudojamas tik gerai prižiūrimuose keliuose.

Kieto mišinio žieminės padangos pasižymi geru sukibimu važiuojant sausa ar šlapia kelio danga. Jos efektyviai pašalina aptirpusį sniegą, purvą ir vandenį. Šios padangos taip pat pakankamai gerai važiuoja puriu sniegu, tačiau pasižymi prastesnėmis savybėmis važiuojant slidžia kelio danga (ant suvažinėto sniego, ledo). Kieto mišinio padangų privalumai: geras sukibimas, esant šlapiai ar šlapiu sniegu padengtai kelio dangai, geras automobilio valdymas bei stabilumas, važiuojant dideliais greičiais (pvz.: važiuojant magistraliniais keliais). Pagrindinis šių padangų trūkumas - nepakankamas sukimas su apledijusia kelio danga. Kieto mišinio padangas rekomenduotume dažnai važinėjantiems gerai valomais keliais (vairuojantiems miestuose, greitkeliuose).

Kieto mišinio padangų pasirinkimas yra labai didelis. Jas galima suskirstyti į tris grupes: Standartinės (Standard performance), HP (High Performance) ir UHP (Ultra High performance). HP padangos skirtos vidutinio dydžio automobiliams, o UHP padangos - dideliems ir galingiems automobiliams. Skirtingos paskirties padangos skiriasi vidine struktūra, protektoriaus mišiniais. Kai kurie gamintojai kiekvienai kategorijai gamina skirtingus protektoriaus raštus.

Vidutinio kietumo žieminės padangos

Vairuotojai, kurie dažniau važiuoja retai valomais keliais, turėtų rinktis vidutinio kietumo žiemines padangas. Tokio tipo padangos labiausiai pritaikytos miestų gyventojams.

Dygliuotos padangos

Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis tiems, kurie dažnai važiuoja nevalomais keliais. Tokio tipo padangos itin gerai sukimba su ledu ar sniegu padengta kelio danga. Esant neigiamai temperatūrai, važiuojant ledu dygliuotomis žieminėmis padangomis stabdoma greičiau. Puikus sukibimas su apledėjusia kelio danga yra neabejotinas dygliuotų padangų pranašumas, kurį galima įvardinti - ne mažiau kaip 10 metrų trumpesnis stabdymo kelias, lyginant su „minkšto“ mišinio ar „kieto“ mišinio padangomis. Padangų dygliai padeda valdyti automobilį posūkiuose.

Nepaisant akivaizdžių privalumų esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms žiemą, dygliuotų padangų naudojimas daugelyje šalių yra apribotas. Lietuvoje taip pat diskutuojama dėl dygliuotų padangų naudojimo tikslingumo. Dygliuotos žieminės padangos yra sukurtos atšiaurioms eismo sąlygoms, tokioms kaip suspaustas sniegas ir ledas. Jos dažnai rekomenduojamos vairuotojams, kurie daug laiko praleidžia važinėdami prastai valomais keliais, nes, esant stipriam snygiui ar plikledžiui, šie keliai dažniausiai nėra greitai nuvalomi ir gali būti sunkiai pravažiuojami.

Tačiau dygliuotos padangos turi ir tam tikrų trūkumų, o vienas iš jų - dyglių sukeliamas triukšmas, kuris gali kelti diskomfortą kai kuriems vairuotojams, ypač važiuojant asfaltuotu keliu. Taip pat, važiuojant dygliai ardo kelio dangą, o tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje dygliuotų padangų naudojimas ne žiemos sezono metu yra uždraustas. Dygliuotos padangos labiausiai rekomenduojamos tiems vairuotojams, kurie gyvena atokiau nuo miesto ir dažnai keliauja regioniniais keliais.

Universalios padangos

Universalios padangos tinka vairuojantiems įvairiomis oro sąlygomis, esant didesnei temperatūrų skirtumo amplitudei. Šios padangos daug labiau tinka apsnigtai ar apledėjusiai kelio dangai. Universalios padangos (pažymėtos M+S ir 3PMSF simboliais) yra kompromisinis variantas. Pagal įstatymus jas naudoti Lietuvoje galima ištisus metus. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad kompromisas reiškia, jog padanga nebus ideali nei karštą vasarą, nei gilią žiemą.

Jei žiemą tenka dažnai važinėti užmiesčio keliais, kur gausu sniego ir ledo, universalios padangos neužtikrins tokio paties saugumo lygio kaip specializuotos žieminės padangos. Universalios padangos įprastai renkasi vairuotojai, kurie dažniau važinėja mieste ir gerai prižiūrimais keliais, bei retai susiduria su gausiu sniegu, ledu bei kitomis ekstremaliomis sąlygomis arba, esant sudėtingesnėms sąlygoms, gali sau leisti nevažiuoti automobiliu. Lietuvoje vairuotojai, rinkdamiesi universalias padangas, dažnai ieško „M+S“ (angl. Mud+Snow, liet. „Purvas+Sniegas“) žymėjimo. Daugelyje šalių žiemos metu vairuotojai privalo naudoti padangas su 3PMSF žymėjimu - tai logotipas, vaizduojantis kalną su trimis viršūnėmis ir snaige viduryje.

Minkšto mišinio padangų dėvėjimasis ir jo priežastys

Nors minkšto mišinio padangos puikiai atlieka savo funkciją ant sniegu nukloto asfalto bei ledo ir yra populiarios „lietuviško“ klimato šalyse, jos turi ir tam tikrų trūkumų, susijusių su dėvėjimusi.

Trūkumai ir dėvėjimosi priežastys

• Trumpas eksploatacijos laikotarpis: Minkšto mišinio padangų eksploatacijos laikotarpis yra trumpiausias, lyginant su kitų tipų žieminėmis padangomis.
• Savybių suprastėjimas esant aukštai temperatūrai: Šių padangų minusu galima įvardyti tai, jog esant aukštai aplinkos temperatūrai, jų savybės ženkliai suprastėja - pavyzdžiui, termometro stulpeliui rodant 15 ar daugiau laipsnių. Dėl šios priežasties nereikėtų delsti ir jau pirmomis balandžio dienomis, jeigu tik leidžia oras, permontuoti jas į vasarines.
• Nestabilus judėjimas esant teigiamai oro temperatūrai ar lietingam orui: Pati akivaizdžiausia neigiama savybė yra automobilio nestabilumas, važiuojant didesniu greičiu (60 km/h ir greičiau) bei ilgas stabdymo kelias, esant teigiamai temperatūrai ir sausam ar šlapiam asfaltui. Šie trūkumai ypač pasireiškia „minkšto“ mišinio padangas naudojant ant sunkesnių ir galingesnių automobilių su ABS įranga. „Minkšto“ mišinio padangų „elgesys“ smarkiai kinta keičiantis oro sąlygoms ir kelio dangai.
• Kategorinis draudimas naudoti vasarą: „Minkšto“ mišinio padangų kategoriškai negalima naudoti vasarą!

Lietuviškos žiemos ne visada yra tokios atšiaurios kaip Skandinavijoje, o esant „švelnioms“ žiemoms pasireiškia „minkšto“ mišinio padangų trūkumai. Tai gali pagreitinti jų dėvėjimąsi.

Kaip pasirinkti tinkamas žiemines padangas ir išvengti ankstyvo dėvėjimosi?

Kiekvienas vairuotojas kas keletą metų susiduria su tuo pačiu rūpesčiu - kokias naujas padangas pasirinkti žiemai? Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti paprasta užduotis, vairuotojai lengvai pasiklysta tarp padangų gamintojų, specifikacijų ir įvairių rekomendacijų gausos. „Prieš priimant sprendimą, kokias padangas įsigyti, svarbiausia įvertinti savo poreikius.“

Svarbiausi kriterijai renkantis žiemines padangas

1. Automobilio specifikacijos ir rekomenduojamas dydis: „Gamintojas visada rekomenduoja konkrečiam automobiliui tinkamiausią padangų dydį - jis būna parašytas degalų bako dangtelio vidinėje pusėje ar ant vairuotojo durelių slenksčio. Jeigu automobilį pirkote naudotą, jis gali turėti neoriginalius ratlankius - tuomet padangų dydį reikia derinti pagal juos.“ „Kiekvieno automobilio modelio svoris, galia, saugumo sistemų reguliavimas yra skirtingi, todėl optimaliam valdymui ir saugumui yra reikalingos tam tikro dydžio padangos. Ant kiekvieno automobilio bako dangtelio ar durelių statramsčio yra informacinė lentelė su būtent tam automobilio modeliui rekomenduojamais padangų dydžiais. Rekomenduojami dažniausiai keli skirtingi padangų dydžiai, todėl rinktis galite pagal turimų ratlankių dydį.“
2. Važiavimo sąlygos ir įpročiai: „Žieminių padangų pasirinkimas priklauso ne tik nuo automobilio modelio, nuo turimo biudžeto, etiketėse esančių žymėjimų, tokių kaip triukšmo lygis, degalų sąnaudų efektyvumas, bet labai svarbu atkreipti dėmesį ir į važiavimo sąlygas.“ Analogiškai į poreikius atsižvelgti turėtų ir kiti vairuotojai: jeigu maršrute bent kartą į savaitę pasitaiko rečiau valomas žvyrkelis, dygliuotos padangos atsipirks su kaupu. „Pavyzdžiui, mieste dažniausiai važinėjantis žmogus, įsigijęs dygliuotas padangas, gali likti nusivylęs jomis dėl keliamo triukšmo ir prastesnių savybių nuvalytuose keliuose. Taip galima susigadinti nuomonę ne tik apie padangų tipą, bet ir apie jų gamintoją.“
3. Nepriklausomų testų rezultatai: Vokietijos automobilininkų klubas ADAC, žurnalas „Auto Bild“ ir kiti leidiniai kasmet atlieka įvairiausius padangų bandymus. „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims E. Latkauskas teigia, jog didžiųjų leidinių bandymai yra atliekami kompetentingai, tad jais galima vadovautis renkant tiek žieminį, tiek vasarinį apavą automobiliui. Testų rezultatuose tarp „premium“ padangų gamintojų paprastai įsiterpia ir vienas kitas biudžetinės klasės, gerokai pigesnis produktas. „Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip atsitinka - padangų dydis. Bandymai atliekami su vieno dydžio padangomis, tačiau to paties modelio, tik kitų išmatavimų padangų savybės gali skirtis. Jo teigimu, gerai žinomo „premium“ padangų gamintojo tiek R15, tiek R17 skersmens įvairiausių išmatavimų padangos elgsis panašiai. Tuo tarpu biudžetinių padangų gamintojai neretai sukuria modelį, kuris vieno išmatavimo teste pasirodo puikiai, o visuose kituose - prastai.“

Bendrai:

Dažniausiai užduodamas klausimas renkantis žiemines padangas: tai minkštos ar kietos žieminės padangos? Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiu keliu važiuojama. Gal daugiau važiuojama apledijusiu, apsnigtu ir slidžiu keliu? O gal važiuojama nuvalytais, tačiau šlapiais keliais ar tenka daug važiuoti autostrada? „Ne be reikalo Lietuvoje jau daugelį metų populiariausios yra minkšto gumos mišinio žieminės padangos. Žmonės važinėja tiek gerai, tiek prasčiau prižiūrimais keliais ir tokios padangos yra kompromisas tarp šiaurės šalims subalansuotų dygliuotų ir Vidurio Europai geriausiai tinkamų kieto mišinio padangų. Šalyje kasmet auga ir „premium“ padangų pardavimai - tai rodo, kad žmonės vis rečiau taupo saugumo sąskaita“.

Padangų keitimo taisyklės ir saugaus eismo reikalavimai

Ruduo Lietuvoje dažnai atneša ne tik besikeičiančias gamtos spalvas, bet ir permainingus, nenuspėjamus orus. Rytais vis dažniau pasitaiko šalnos, kelio danga tampa slidi nuo nukritusių lapų bei drėgmės, o oro temperatūra sparčiai krenta žemyn. Kiekvienam vairuotojui šis laikotarpis reiškia vieną labai svarbią užduotį - transporto priemonės paruošimą artėjančiam šaltajam sezonui. Saugumas kelyje priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių, tačiau tinkamas padangų pasirinkimas ir savalaikis jų pakeitimas yra vienas iš pačių svarbiausių aspektų.

Kada keisti padangas?

Kelių eismo taisyklės (KET) Lietuvoje griežtai reglamentuoja, kada vairuotojai privalo pasikeisti vasarines padangas į žiemines. Šie terminai yra sukurti atsižvelgiant į ilgametes meteorologines stebėsenas ir vidutines klimato sąlygas mūsų šalyje.

• Oficialūs terminai: Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvos keliuose oficialiai leidžiama naudoti dygliuotas padangas. Iki lapkričio 10 dienos visi vairuotojai privalo pasikeisti vasarines padangas į žiemines arba universalias.
• Septynių laipsnių taisyklė: Ekspertai nuolat pabrėžia, kad šie terminai yra tik kraštutinė riba. Vairuotojai neturėtų aklai laukti lapkričio 10 dienos, ypač jei orai atvėsta anksčiau. Vienas iš svarbiausių rodiklių, kada iš tiesų laikas keisti padangas, yra ne kalendorius, o lauko temperatūra. Padangų gamintojai ir saugaus eismo ekspertai vieningai sutaria dėl vadinamosios septynių laipsnių taisyklės. Vasarinės padangos yra gaminamos iš kietesnio gumos mišinio, kuris yra pritaikytas atlaikyti aukštą temperatūrą, karštą asfaltą ir užtikrinti minimalų pasipriešinimą riedėjimui vasarą. Tačiau kai vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau +7°C, šis gumos mišinys pradeda kietėti. Vasarinė padanga praranda savo elastingumą, todėl drastiškai suprastėja jos sukibimas su kelio danga. Žieminės padangos gaminamos iš kur kas minkštesnio gumos mišinio, į kurį dedama daugiau silicio dioksido ir kitų specialių priedų. Ši sudėtis leidžia padangai išlikti minkštai ir lanksčiai net spaudžiant dideliam šaltukui.

Ką patikrinti prieš naudojimą?

Ne kiekviena padanga, kurią pardavėjas pavadina žiemine, iš tikrųjų atitinka griežtus saugumo standartus.

• Protektoriaus gylis: Pagal KET reikalavimus, minimalus leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis lengviesiems automobiliams yra 3,0 mm. Tačiau saugaus eismo specialistai griežtai rekomenduoja nenaudoti padangų, kurių protektorius mažesnis nei 4-5 mm. Snieguotame ar šlapiame kelyje gilus protektorius yra vienintelis būdas išlaikyti sukibimą.
• Žymėjimas: Norint būti tikriems, kad padanga tikrai pritaikyta žiemai, neužtenka vien užrašo „M+S“ (Mud and Snow - purvas ir sniegas). Nors pagal įstatymus Lietuvoje tokios padangos toleruojamos, tikrasis žiemos standartas žymimas 3PMSF (Three-Peak Mountain Snowflake) simboliu - tai snaigė kalno fone.
• Padangų amžius: Guma sensta net ir tuomet, kai padangos nenaudojamos. Rekomenduojama nenaudoti padangų, kurios yra senesnės nei 5-7 metai nuo pagaminimo datos (ją galima rasti ant padangos šono, kur nurodytas DOT kodas - keturi skaitmenys reiškia gamybos savaitę ir metus). Kiekviena padanga ant šoninės sienelės turi DOT kodą. Šio kodo pabaigoje yra keturių skaitmenų skaičius, kuris nurodo gamybos datą. Pavyzdžiui, skaičius 3521 reiškia, kad padanga buvo pagaminta 2021 metų 35-ąją savaitę.

Kada padangos yra tinkamos ir kodėl tai svarbu?

Teisinės ir finansinės pasekmės pažeidus KET reikalavimus

Vairuotojai, kurie nusprendžia ignoruoti KET reikalavimus ir po lapkričio 10 dienos toliau važinėja su vasarinėmis padangomis, rizikuoja susidurti su rimtomis teisinėmis ir finansinėmis problemomis.

• Baudos: Policijos pareigūnai už važiavimą su netinkamomis padangomis turi teisę skirti piniginę baudą, kurios dydis svyruoja nuo 30 iki 40 eurų.
• Techninės apžiūros panaikinimas: Techninės apžiūros panaikinimas reiškia, kad su tokiu automobiliu toliau dalyvauti eisme yra griežtai draudžiama. Vairuotojas privalės išsikviesti techninės pagalbos automobilį (traliuką), nusigabenti transporto priemonę į servisą, pasikeisti padangas ir iš naujo pereiti pilną techninę apžiūrą.
• Draudimo regresa: Bene pati skaudžiausia pasekmė laukia eismo įvykio atveju. Jei avarija įvyksta po lapkričio 10 dienos ir nustatoma, kad avarijos kaltininkas važiavo su vasarinėmis padangomis, draudimo bendrovės turi pilną teisę pritaikyti regresą. Tai reiškia, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas atlygins žalą nukentėjusiajam, tačiau vėliau draudimo bendrovė išreikalaus visą sumokėtą sumą iš avarijos kaltininko. Draudimo kompanijos ypač atidžiai vertina avarijų aplinkybes šaltuoju metų laiku. Jei vairuojate automobilį su vasarinėmis padangomis po lapkričio 10 dienos ir sukeliate eismo įvykį, draudimo bendrovė pripažins tai kaip šiurkštų KET pažeidimą. Tokiu atveju Kasko draudimas neatlygins jūsų automobiliui padarytos žalos, o civilinės atsakomybės draudimas, atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, išreikalaus iš jūsų visus sumokėtus pinigus regreso tvarka.

Žieminių padangų priežiūra ir sandėliavimas

Pasirūpinus tinkamomis žieminėmis padangomis ir pakeitus jas laiku, darbas ties tuo nesibaigia. Labai svarbu pasirūpinti ir tinkamu vasarinių padangų sandėliavimu.

Tinkamas sandėliavimas

• Švara: Prieš sandėliuojant padangas būtina jas kruopščiai nuplauti, pašalinti purvą, akmenukus iš protektoriaus ir išdžiovinti.
• Vieta: Padangas reikia laikyti sausoje, vėsioje ir tamsioje patalpoje. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, drėgmės ir didelių temperatūros svyravimų.
• Pozicija: Jei padangos laikomos sumontuotos ant ratlankių, jas geriausia sukrauti vieną ant kitos (stirtomis) arba pakabinti ant specialių kablių. Jei padangos sandėliuojamos be ratlankių, jas reikėtų statyti vertikaliai ir periodiškai pasukti.

Padangų oro slėgis žiemą

Šaltuoju metų laiku vairuotojai susiduria su dar vienu fizikos dėsniu - krentant oro temperatūrai, mažėja ir slėgis padangose. Apskaičiuota, kad oro temperatūrai nukritus 10 laipsnių Celsijaus, slėgis padangoje gali sumažėti maždaug 0,1-0,2 baro. Netinkamas slėgis padangose turi tiesioginės neigiamos įtakos automobilio valdymo savybėms. Jei slėgis per mažas, padanga greičiau ir netolygiai dyla, didėja degalų sąnaudos, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, nepakankamai pripūsta padanga posūkiuose tampa vangi, prastėja automobilio stabilumas, kas ant apledėjusio kelio gali tapti lemtingos avarijos priežastimi. Slėgį tikrinti rekomenduojama bent kartą per mėnesį arba prieš kiekvieną ilgesnę kelionę, kai padangos yra šaltos (automobiliui nepravažiavus didelio atstumo).

Papildomi priežiūros aspektai

Kad ir kokias padangas pasirinktumėte, labai svarbu pasirūpinti ir tinkamu padangų balansavimu, automobilio ratų geometrija, važiuoklės būkle.

tags: #minksto #misinio #ziemines #padangos #devejimasis