Aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi variklio veikimui, o jos komponentų būklė tiesiogiai veikia automobilio patikimumą. Pagrindinė aušinimo sistemos funkcija yra pašalinti šilumos perteklių, susidariusį variklio darbo metu, ir palaikyti optimalią variklio temperatūrą. Efektyvi aušinimo sistema užtikrina, kad variklis dirbtų optimaliame temperatūros diapazone, neperkaistų ir išvengtų gedimų. Be tinkamai veikiančios aušinimo sistemos, variklis gali sugadinti daugelį komponentų, o ilgalaikėje perspektyvoje sukelti rimtų problemų.
Aušinimo sistemos komponentai ir veikimo principas
Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai. Aušinimo sistema susideda iš kelių svarbių komponentų, kurie veikia kartu, kad užtikrintų optimalų variklio temperatūros valdymą.
Pagrindiniai komponentai
- Radiatorius: Tai pagrindinė aušinimo sistemos dalis, kuri atsakinga už aušinimo skysčio atvėsinimą, atiduodant šilumą į aplinką. Jis sudaro viršutinis ir apatinis bakeliai, atraminėmis plokštelėmis sujungti su šerdimi. Viršutiniame bakelyje yra įpylimo anga su dangteliu, prie kurio pritvirtintas jungiamasis vamzdis, pro kurį skystis iš termostato korpuso teka į radiatorių. Vamzdeliu iš radiatoriaus išeina garai. Prie apatinio bakelio pritvirtintas jungiamasis vamzdis skysčiui iš radiatoriaus į siurblį tiekti ir išleidimo čiaupas. Viršutiniai ir apatiniai radiatoriaus bakeliai ir atraminės plokštės, kurios juos sutvirtina, dažniausiai liejami iš ketaus arba štampuojami iš žalvario.
- Skysčio siurblys (vandens pompa): Jis yra atsakingas už aušinimo skysčio cirkuliaciją per visą aušinimo sistemą. Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Daugumos variklių skysčio siurblys įtaisytas priekinėje bloko dalyje; jį suka diržinė pavara. Aušinimo skysčio siurblys užtikrina, kad aušinimo skystis nuolat tekėtų per variklį, radiatorių ir kitas sistemos dalis.
- Termostatas: Tai šilumą reguliuojantis vožtuvas, kuris atidaro ir uždaro aušinimo skysčio srautą priklausomai nuo variklio temperatūros. Kai variklis pasiekia reikiamą darbinę temperatūrą, termostatas atsidaro ir leidžia aušinimo skysčiui patekti į radiatorių, kad jis būtų atvėsintas.
- Aušinimo ventiliatorius: Ventiliatorius traukia orą pro radiatorių. Variklio ašinį ventiliatorių sudaro sparnuotė ir stebulė su pavaros skriemuliu. Tai yra elektrinis arba mechaninis ventiliatorius, kuris padeda aušinti aušinimo skystį radiatoriuje.
- Aušinimo skystis (antifrizas): Antifrizas - medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą. Tai specialus skystis, kuris cirkuliuoja per aušinimo sistemą, kad sugeria šilumą iš variklio ir perduoda ją į radiatorių. Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilenglikolis.
- Šildymo radiatorius: Tai mažesnė radiatoriaus versija, įmontuota automobilyje, kuri naudoja aušinimo skystį šilumai tiekti į automobilio saloną per šildymo sistemą. Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas.
- Aušinimo skysčio rezervuaras (išsiplėtimo bakelis): Tai bakelis, kuriame laikomas papildomas aušinimo skysčio kiekis. Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu.
- Temperatūros jutiklis: Jis skirtas informacijai apie variklio temperatūrą į prietaisų skydelį tiekti. Temperatūros jutiklis yra daugiafunkcis. Jis ne tik informuoja vairuotoją apie variklio temperatūrą, bet ir kontaktais maitinimo sistemos valdymo blokui siunčia informaciją apie variklio temperatūrą. Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skyde. Varikliuose temperatūra kontroliuojama termometru ir kontroline lempute. Termometras rodo aušinamojo skysčio temperatūrą. Kontrolinė lemputė įsijungia aušinamojo skysčio temperatūrai viršijus didžiausiąją leistiną. Priklausomai nuo aušinamojo skysčio temperatūros, šiluminis jungiklis sistemose su elektrine pavara įjungia ir išjungia ventiliatorių.
Aušinimo sistemos gedimai ir diagnostika
Aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti automobilio varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą. Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį.
Dažniausi gedimai ir jų priežastys
- Variklio perkaitimas: Tai yra pagrindinis aušinimo sistemos gedimo požymis. Yra automobilių, kurių antras aušinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105°C. Esant tokiai temperatūrai, atsiradęs nesandarumas sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija. Laiku nepastebėjus variklio temperatūros padidėjimo, labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais, todėl variklio remontas tampa neišvengiamas.
- Kietos aušinimo žarnos ir padidėjęs slėgis: Aušinimo sistema turi gana aukštą darbinę temperatūrą. Išsihermetizavus (dažniausiai per netvarkingą įpylimo kamštį arba per nesandarumus jungtyse) aušinimo skystis pradeda virti. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja į aušinimo sistemą patenkanti kompresija. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją. Jai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis. Pagal "galant" instrukciją, slėgis aušinimo sistemoje turėtų būti 74 - 103 kPa, kas apytiksliai atitinka 1 barą arba 1 kgf/cm². Šis slėgis palaikomas, kai variklis yra karštas. Žarnos turėtų būti "kietokos", bet ne per kietos. Jei išsiplėtimo kamštis užsuktas normaliai, tai pavažiavus aušinimo šlangos (apatinė, viršutinė) pasidaro vos įspaudžiamos. Bakelyje susidaro didelis slėgis. Ant aušinimo sistemos dangtelio dažnai būna lipdukas arba įspaudas, nurodantis, prie kokio slėgio suveikia vožtuvas. Dažniausiai būna 0,9 baro. Būtent toks slėgis aušinimo sistemoje yra reikalingas, kad antifrizas neužvirtų, nes jo užvirimo temperatūra yra aukštesnė, kai sistemoje yra slėgis.
- Aušinimo skysčio siurblio (vandens pompos) gedimai: Aušinimo skysčio siurblys - variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus. Nutrūkus dirželiui galima pastebėti gumos pėdsakus ant skriemulio. Sutrūkęs sandarinimo žiedas yra rezultatas, o ne priežastis blogai sumontuoto paskirstymo diržo. Sumontavus naują paskirstymo diržą, patikrinti, ar teisinga diržo eiga. Dėl skirtingo susidėvėjimo lygio, visi įtempiantys ir laisvai besisukantys guoliai ir kiti elementai turi būti keičiami kaskart keičiant vandens pompą. Tokios dalys, kaip ventiliatorių termomovos arba patys ventiliatoriai turi būti tikrinami ir turi tolygiai suktis. Tam tikras kiekis, kuris išbėga per pirmas 1 - 3 valandas darbo dėl naujai pakeistų perdavimo sistemos elementų bei vandens pompos, laikomas normaliu dalyku. Pastovus bei dideliais kiekis ištekantis aušinimo skystis per drenažinę ertmę reiškia neatidėliotiną būtinybę patikrinti aušinimo sistemą. Dažniausios to pasitaikančios priežastys yra netinkamo skysčio naudojimas aušinimo sistemoje arba užterštas bei ne laiku keičiamas aušinimo skystis.
- Termostato gedimai: Dažnai nutinka taip, kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti, kad sugedo termostatas? Visų pirma - pakinta automobilio darbinė temperatūra. Ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais: pirmasis - kai temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas; antrasis variantas, kai sugedus termostatui, variklis pradeda kaisti ir jis gali perkaisti. Pirmuoju atveju Jūs rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro - variklis pradeda kaisti.
- Radiatoriaus pažeidimai: Išbėgus antifrizui, iš bėdos, galima įpilti vandens, prakiurusią žarnelę galima užklijuoti izoliacine juostele, tačiau radiatorių teks remontuoti, jeigu jis leidžia skysčius. Parduotuvėse galima rasti įvairių aušinimo sistemos hermetikų, tačiau, hermetikai - laikina ir ne visada padedanti priemonė. Yra automobilių aušinimo sistemų, kurioms dėl jų konstrukcinių ypatybių hermetikai negali padėti. Taip pat reiktų žinoti, kad jie gali ne tik sustabdyti pratekėjimą, bet ir užkimšti visą sistemą.
- Užteršta aušinimo sistema: Senesnės konstrukcijos varikliuose nešvarumų atsiradimas tiesiogiai priklauso ir nuo variklio cilindrų galvutės tarpinės sandarumo. Dėl išmetamųjų dujų patekimo į aušinimo sistemą keičiasi aušinimo skysčio cheminė struktūra ir jo savybės aušinant. Dažniausiai atsiranda dėl metalinių liekanų aušinimo sistemoje. To priežastis dažniausiai būna prieš tai buvusios vandens pompos, termostato ar kitų aušinimo sistemoje dalyvaujančių elementų atitrūkusios ar nulūžusios dalelės. Tokiais atvejais, dėl sistemoje esančio vandens ir/arba druskų, visą aušinimo skysčio siurblį gali paveikti erozija.
- Neteisingas aušinimo sistemos nuorinimas: Jei į aušinimo sistemą patenka oro, gali susidaryti oro kamščiai, kurie sutrikdo skysčio cirkuliaciją ir sukelia variklio perkaitimą. Nenuorinimas gali turėti įtakos, jei radiatorius tuščias - tuomet, žinoma, kaip jis suveiks, jei daviklis neapsemtas. Arba jei skystis nesiekia termostato ir jis neatsidaro - į radiatorių nepaduodamas karštas antifrizas.
Diagnostikos metodai
- Nesandarumų paieška: Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušinimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. nuorinimą. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo.
- Galvutės sandarumo testas (CO2 pralaidumo testeris): Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Esmę šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2, kas rodo, kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.
- Radiatoriaus dangtelio patikra: Kaip taisyklė, kamštis turi slėgio vožtuvą, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjimą. Daugelyje automobilių gamintojai ant paties kamščio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas. Pavyzdžiui: japoniškiems automobiliams šis atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3-1,5bar. Jeigu ant kamščio nėra nurodytas vožtuvo atsidarymo slėgis, tada šio parametro reikia ieškoti šio automobilio techninėse sąlygose. Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro, t.y. palaiko pastovų slėgį. Galimi vožtuvo gedimai: vožtuvas apskritai nelaiko slėgio, keliant slėgį - neatsidaro, atsidaro ne prie tos slėgio reikšmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje.
- Aušinimo skysčio savybių tikrinimas: Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis. Ar prietaisas teisingai matuoja galima patikrinti destiliuotu vandeniu. Tikrinimas vyksta pagal aukščiau pateiktą matavimo aprašymą.
Aušinimo sistemos priežiūra ir nuorinimas
Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją. Tvarkant šią sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Sandariai užsuktas jis padidina spaudimą ir neleidžia skysčiui užvirti. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas.
Aušinimo skysčio keitimas ir nuorinimas
Norint nuorinti aušinimo sistemą, reikia išleisti skystį iš variklio ir radiatoriaus. Aušinimo skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai. Reikia surasti nuorinimo taškus ant radiatoriaus viršaus, pečiuko žarnų, prie termostato - pas kiekvieną modelį skirtingai, t.y. ne visi gali būti ir gali būti varžtelio pavidalo, kurį reikia išsukti, kaip rato ventilio ar šiaip pasukamas kamštelis. Prieš pilant skystį reikia visus atsukti ir po lėto pilti skystį, kai juose pasirodys skystis be oro - taip rašo instrukcijose. Pripildžius kaitinti variklį. Pečiuko man reikdavo atsukineti kalpokelį ir ant užvesto variklio bei laukti, kol išeis oras ir pasirodys skystis. Radiatoriaus viršuje dar būna toks kamštukas kažkuriam kampe. Pabandykite labai paprastai (aš taip nuorinau dyzelį), užpilkite antifrizą ir gerai paminkykite viršutinę radiatoriaus šlangą, turėtų nusiorinti, turi matytis kaip antifrizas subėga po biski (variklis užgesintas turi būti, kamštis nuo bakelio nuimtas). Arba užkurkite ir laukite, kol užkais iki normos (uždarytas kamštis), kada atsidaro termostatas, turėtumėte matyti, kaip iš bakelio vanduo subėga. Tada dapilkite antifrizo. Nuleisti bakelio nereikia, jei kamštis geras, turi ten savaime susitvarkyti.
Jei pastebėjote, kad aušinimo sistemos žarnos yra neįprastai kietos, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie galės atlikti išsamią diagnostiką ir nustatyti tikslią priežastį. Savalaikis problemos nustatymas ir pašalinimas padės išvengti rimtesnių variklio gedimų. Ši informacija yra bendro pobūdžio ir gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio ir markės.