2004 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienio vakarą, apie 18.31 valandą, sostinės Žvėryno mikrorajone, lygiareikšmių Liepyno ir Sakalų gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du „Volvo“ automobiliai. Šis incidentas, iš pirmo žvilgsnio atrodęs kaip eilinis eismo įvykis, virto ilgai trukusiu teisiniu procesu, kuriame buvo sprendžiama dėl Mindaugo Glinskio ir Ramučio Romualdo Petravičiaus atsakomybės. Byloje nagrinėjami aspektai apima kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykio aplinkybes, ekspertizių išvadas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Bylos nagrinėjimas truko ilgus metus, klaidžiodamas po visų instancijų teismus.
Avarijos dalyviai ir tragiškos pasekmės
Vieną iš automobilių, beveik naują ir galingą „Volvo S60“, vairavo tuometis automobiliais prekiaujančios įmonės „Sostena“ generalinis direktorius, 25-erių Mindaugas Glinskis. Kitu automobiliu, senesniu „Volvo 460“, keliavo septyniasdešimtmečių sostinės pensininkų Petravičių šeima - Ramutis Romualdas Petravičius kartu su žmona Ona Danute Petravičiene, kuri sėdėjo ant galinės sėdynės ir smarkiau nenukentėjo. Per avariją R.R.Petravičius patyrė sunkią galvos traumą: jo kaukolė buvo suskaldyta. Po 10 dienų pabudęs iš komos, nukentėjusysis po maždaug trijų mėnesių iš ligoninės buvo išsiųstas į reabilitaciją. Vis dėlto, nuo patirtų sužalojimų Ramutis Romualdas Petravičius 2005 metų sausio 8 dieną ligoninėje mirė.
Eismo įvykio aplinkybės
Nelaimė įvyko lygiareikšmių Liepyno ir Sakalų gatvių sankryžoje, sostinės Žvėryno mikrorajone. Ekspertai nustatė, jog „Volvo S60“ vairavęs M.Glinskis prieš avariją judėjo mažiausiai 66 km/val. greičiu. Pats vairuotojas tikino, kad važiavo apie 55 km/val. greičiu, o įvažiuodamas į sankryžą greitį sumažino dar 10-15 km/h. Tačiau liudytojų A.B. ir J.V.A. parodymai, kad matė M.Glinskio automobilį važiuojant dideliu greičiu, ženkliai viršijančiu saugų, paneigė šiuos teiginius.
Tuo tarpu R.R.Petravičius su „Volvo 460“, ekspertizės duomenimis, į sankryžą įriedėjo ne didesniu kaip 7 km/val. greičiu. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios O.D.Petravičienės parodymai, kad R.R.Petravičius prieš gatvių sankryžą buvo sustabdęs automobilį ir iš lėto judėjo į priekį, nes per dešinėje pusėje sustatytus automobilius nebuvo galima matyti kelio. Liudytoja M.N. taip pat nurodė, kad matė Sakalų-Liepyno gatvių sankryžoje stovintį „Volvo 460“ ne mažiau 2 sekundžių. Šios aplinkybės patvirtina, kad patyręs „Volvo 460“ vairuotojas, sustodamas prieš lygiareikšmių kelių sankryžą ir dėl neleistinose vietose pastatytų automobilių riboto matomumo įvažiuodamas į gatvių sankirtą labai nedideliu greičiu, elgėsi ypatingai atsargiai.
Situaciją itin komplikavo ir dar vienas ne pagal taisykles pastatytas automobilis - „Ford Sierra“, paliktas vos už 3 metrų nuo sankryžos. Ruošdamasis jį apvažiuoti, M.Glinskis persirikiavo kelio vidurio link, bet netrukus sankryžos viduryje rėžėsi į R.R.Petravičiaus „Volvo“. Susidūrimo metu „Volvo S60“ priekio kaire puse atsitrenkė į automobilio „Volvo 460“ dešinio šono priekinę dalį. „Volvo S60“ važiavo gatvės viduriu apie 1,9 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto.
Teismų sprendimų kaita
Baudžiamoji byla dėl šios avarijos daugelį metų klaidžiojo po įvairias teismų instancijas, o sprendimai nuolat keitėsi:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis
Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu M.Glinskis dėl avarijos buvo nuteistas 3 metams kalėjimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Teismas rėmėsi argumentu, kad M.Glinskis privalėjo įvertinti „Ford“ automobilį kaip rimtą kliūtį ir pasirinkti tokį saugų važiavimo greitį (ekspertų skaičiavimais - ne didesnį nei 40 km/val.), kad sankryžoje atsiradus netikėtai kliūčiai spėtų sustoti. Apylinkės teismo nuosprendžiu kaltė gulė ant jaunojo vairuotojo pečių dėl neatsargaus ir neatidaus vairavimo, viršijant leistiną 50 km/val. greitį gyvenvietėse ir pažeidžiant KET 53, 172 ir 174 punktų reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo išteisinimas
Vėliau Vilniaus apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo M.Glinskio ir nukentėjusiosios O.D.Petravičienės apeliacinius skundus, panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir išteisino vairuotoją, konstatavęs, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino ekspertizių aktus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties. Apygardos teismas nustatė, kad nukentėjusysis R.R.Petravičius, išvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą, nepraleido jam iš dešinės atvažiuojančio automobilio, kurį vairavo M.Glinskis, ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Teismas taip pat padarė išvadą, kad M.Glinskis neturėjo pareigos artėdamas prie sankryžos be objektyvios priežasties stabdyti automobilio ar per sankryžą važiuoti mažesniu nei 39 km/val. greičiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) įsikišimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismas neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir kiekvieną įrodymą vertino atskirai, o ne kaip visumą, taip pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodeksą. LAT teisėjai priminė, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotojus pasirinkti tokį saugų greitį, kad jie bet kada galėtų suvaldyti (sustabdyti) automobilį. Teismas pažymėjo, kad apygardos teismas neatliko abiejų vairuotojų veiksmų detalios analizės, nesusiejo faktinių aplinkybių su KET reikalavimais ir jų pažeidimu, todėl teismo padarytų išvadų negalima pripažinti pagrįstomis.
Pakartotinis apygardos teismo verdiktas
Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, kita Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės, bei teisėjų Vlado Nikitino ir Virginijos Švedienės, priėmė priešingą nutartį. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pripažino kaltu būtent Mindaugą Glinskį dėl autoįvykio kilimo ir atsiradusių pasekmių - R.R.Petravičiaus sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio jis mirė. Kolegija teigė, kad M.Glinskis nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika įrodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirta bausmė nėra per griežta. Nuteistojo M.Glinskio apeliacinis skundas netenkintas, o nukentėjusiosios-civilinės ieškovės Onos Danutės Petravičienės skundas tenkintinas iš dalies.
Ekspertų išvados ir atsargaus elgesio vertinimas
Ekspertų nustatytas greitis ir susidūrimo vieta
Siekdami išsiaiškinti tikrąsias eismo įvykio kilimo priežastis, jo mechanizmą, transporto priemonių greitį ir susidūrimo vietą, buvo atlikta autotechninė ekspertizė (2005-12-19 ekspertizės aktas Nr. 11-2760-(05)). Ekspertai nustatė, kad automobilio „Volvo 460“ vairuotojas R.R.Petravičius į sankryžą įvažiavo ne didesniu kaip 7 km/h greičiu, o M.Glinskis - ne mažesniu kaip 66 km/h greičiu. Iš plano matyti, kad automobilių „Volvo 460“ ir „Volvo S60“ susidūrimas įvyko ties sankryžos viduriu, Liepyno gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje (pagal automobilio „Volvo S60“ važiavimo kryptį).
R.R.Petravičiaus elgesio vertinimas
Apygardos teismo kolegijos įsitikinimu, R.R.Petravičiaus elgesys, kuomet riboto apžvelgiamumo metu jis atsargiai įvažiavo į lygiareikšmių kelių gatvių sankirtą, susidariusioje sudėtingoje eismo situacijoje buvo priimtinas ir nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kolegija atkreipė dėmesį, kad 2007-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-2548(07) padaryta išvada, jog R.R.Petravičius, važiuodamas į sankryžą ir siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir važiuoti nedidesniu kaip 3 km/h greičiu, yra abejotina. Nustatytos aplinkybės patvirtino, kad R.R.Petravičius, sustodamas prieš lygiareikšmių kelių sankryžą ir dėl neleistinose vietose pastatytų automobilių riboto matomumo įvažiuodamas į gatvių sankirtą labai nedideliu greičiu, elgėsi ypatingai atsargiai, jo veiksmai atitinka KET 50, 53 punktų reikalavimus.
„Ford Sierra“ vaidmuo avarijoje
Tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, kad sankryžoje neleistinose vietose stovėjo transporto priemonės, kurios ribojo sankryžos apžvelgiamumą. Tačiau kolegijos įsitikinimu, neleistinose vietose pastatytos transporto priemonės nebuvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti, kadangi tai netrukdė M.Glinskiui laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pasirinkus tinkamą greitį ir neįvažiavus į priešingą eismo juostą, saugiai kirsti lygiareikšmių kelių sankryžą. M.Glinskis, važiuodamas Liepyno gatve, galėjo iš tolo matyti priešais esančią sankryžą ir už jos stovintį automobilį „Ford Sierra“, todėl turėjo imtis tinkamų priemonių saugiam riboto matomumo sankryžos pravažiavimui, o tik paskui saugiam kitoje jos pusėje stovinčios transporto priemonės apvažiavimui.
Saugos diržų klausimas ir atsakomybės vertinimas
Saugos diržų naudojimo neaiškumai
Vienas iš pagrindinių M.Glinskio gynybos argumentų buvo, kad „Volvo 460“ vairuotojas R.R.Petravičius nebuvo prisisegęs saugos diržo. Byloje yra pažyma, iš kurios matyti, kad automobilyje „Volvo 460“ gamykloje buvo sumontuoti tritaškiai priekinių sėdynių diržai su pirotechniniais įtempėjais. M.Glinskis tikino, kad pats iš karto po įvykusio autoįvykio matė, kad „Volvo 460“ vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Tačiau teismo medicinos ekspertas Giedrius Kisielius, nors ir nekonstatavo sužalojimų, būdingų asmeniui, prisisegusiam saugos diržus, negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, ar R.R.Petravičius eismo įvykio metu buvo prisisegęs diržus, nes išcentrinė jėga galėjo nepalikti pėdsakų kūne. Ekspertai nurodė, kad dėl susidariusių susidūrimo, išcentrinių bei inercijos jėgų R.R.Petravičius buvo nublokštas į dešinę ir tikėtina, kad sunkūs galvos ir galvos smegenų sužalojimai buvo padaryti jam galva atsitrenkus į vairuojamo automobilio priekinių dešinių durelių pusę ties jų sandūra su kėbulo viduriniu statramsčiu.
Saugos diržų įtaka eismo įvykiui
Apygardos teismo kolegija konstatavo, kad aplinkybė, ar R.R.Petravičius eismo įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržus, neturi esminės reikšmės nustatant pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį ir vairuotojo kaltus veiksmus. Nors prokuroras paminėjo šią aplinkybę kaip „didelį žuvusiojo neatsargumą!“, teismas nurodė, kad net jei R.R.Petravičius ir buvo neprisisegęs saugos diržo, jo padarytas KET pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams ir neturėjo lemiamos reikšmės autoįvykiui kilti bei žalai atsirasti. Priežastimi eismo įvykiui kilti ir nustatytiems padariniams atsirasti buvo M.Glinskio neatsargūs, neteisėti ir KET reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, ženkliai viršijant leistiną greitį ir įvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą dar iki sankryžos.
Civilinis ieškinys ir žalos atlyginimas
Neturtinės žalos atlyginimas
Našle likusi O.D.Petravičienė iš pradžių siekė prisiteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas priteisė 20 000 litų. Vėlesniu apygardos teismo sprendimu, atsižvelgiant į LAT nurodymus, moralinės kompensacijos suma buvo padidinta nuo 20 000 iki 40 000 litų. Ši suma priteista solidariai iš M.Glinskio ir UAB „Savas automobilis“, kuriai priklausė M.Glinskio vairuojamas automobilis. Prokuroras Anatolijus Pošiūnas rekomendavo būtent tokią sumą. Našlė D.Petravičienė, padedama advokato, pabrėžė, kad apygardos teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir nustatydamas solidariai priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė. D.Petravičienė po avarijos bijo važinėti lengvaisiais automobiliais ir teigė, kad atsirado rimtų sveikatos problemų, kurios suvaržė gyvenimą, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus dėl vyro žūties.
Turtinės žalos ir advokatų paslaugų atlyginimas
Be to, teismas sutiko, jog M.Glinskis privalo apmokėti ieškovės advokatų paslaugas - iš viso 11 200 litų. Tačiau teismas gerokai apkarpė anksčiau O.D.Petravičienei priteistos turtinės žalos sumą: panaikino nuosprendžio dalį, kuria priteista 11 770,40 litų iš M.Glinskio ir UAB „Savas automobilis“. Šių išlaidų ieškovė nepagrindė dokumentais, į bendrą ieškinio sumą ji buvo įtraukusi net medikų kyšiams išdalytus pinigus, nors jokių abejonių nekilo tik dėl D.Petravičienės išlaidų, kurias moteris galėjo pagrįsti čekiais, gautais rengiant vyro laidotuves (maždaug 6500 litų). Nukentėjusiųjų advokatui šios dienos posėdyje svarbiausia buvo teisėjus įtikinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiojo R.R.Petravičiaus neatsargumą, o tragiškas eismo įvykio pasekmes lėmė prieš pat „Volvo“ susidūrimą M.Glinskio padaryti KET pažeidimai.
Išvados ir pamokos
M.Glinskis paskutinio žodžio teisę sakė, kad universitete yra įgijęs transporto inžinieriaus specialybę, todėl yra ramus, kad avarijos dieną važiavo automobiliu, kuris atitinka visus techninius reikalavimus. Tačiau, anot prokuroro, M.Glinskis neleistinai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo tarpu R.R.Petravičiaus analogiškas pasislinkimas kairiau dėl dešiniame kelkraštyje stovėjusių mašinų nesukėlė problemų, nes „Volvo 460“ kairėje nebuvo jokios kliūties.
Ši byla išlieka pavyzdžiu, kaip sudėtingi teisiniai procesai gali tęstis ilgus metus, kol galiausiai nustatoma tiesa ir paskiriama atsakomybė už eismo įvykio pasekmes. Galutinis LAT sprendimas ir vėlesni apygardos teismo verdiktai aiškiai parodė, kad vairuotojai privalo ne tik laikytis KET, bet ir gebėti tinkamai įvertinti situaciją, pasirinkti saugų greitį ir, esant būtinybei, imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykių. M.Glinskis apgailestavo, kad pokalbis daugiausia sukasi apie pinigus, o ne apie prarastą žmogaus gyvybę. Šiandien Sakalų ir Liepyno gatvių sankryžoje įrengti pirmumą nurodantys kelio ženklai ir eismo dalyvių gyvybes bei sveikatą saugo vadinamasis gulintis policininkas.