Minimalus Gyvenimo Lygis (MGL) yra svarbus rodiklis Lietuvos teisėje, ypač nustatant bausmių dydžius. MGL dydžiais skaičiuojamos baudos fiziniams ir juridiniams asmenims už įvairias nusikalstamas veikas. Šiame straipsnyje bus detaliai nagrinėjamas MGL baudos reglamentavimas, taikymo praktika ir numatomi pokyčiai Lietuvos Baudžiamojo kodekso (BK) redakcijoje.
MGL reikšmė ir baudos dydžio nustatymas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnį, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
Papirkimo atveju numatytos baudos
- Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
- Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
Baudos skyrimas juridiniams asmenims
Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda. Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL (15 000 000 Eur), jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda. Šiuo atveju skiriamos baudos maksimalus dydis negalės būti mažesnis nei 100 000 MGL (5 000 000 Eur).
Tokios nuostatos įtvirtinimas orientuotas į dideles pajamas generuojančius ūkio subjektus, siekiant užkirsti kelią atvejams, kai paskiriama baudos bausmė įtraukiama į įmonės veiklos sąnaudas, bei siekiant taikyti baudžiamąją atsakomybę verslo milžinams efektyviai, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.
MGL dydžio pokyčiai ir jų įtaka
Vienas MGL dabar siekė beveik 38 eurus, o nuo šiol jis bus 50 eurų. Tad jei dabar teismas nuteistajam skirtų 100 MGL dydžio baudą, jis mokėtų 5 tūkst. eurų, nebe 3,8 tūkst. eurų.
Prezidentės D. Grybauskaitės siūlymai, kuriems pritarė Vyriausybė, numato ženkliai padidinti baudas už nusikaltimus. Numatomi pakeitimai nekeis už administracinius nusižengimus numatytų baudų. Baudžiamasis kodeksas skirtingus baudų dydžius numato ne už konkrečias veikas, o pagal tai, kaip nusikaltimas kvalifikuojamas.
Siūlomos baudos ribos pagal nusikaltimo sunkumą:
- Už baudžiamąjį nusižengimą siūloma bausti nuo 15 MGL (750 eurų) iki 500 MGL (25 tūkst. eurų). Ligsiolei už tokį nusikaltimą buvo numatyta 150 MGL bauda.
- Už nesunkius nusikaltimus prezidentė siūlo nustatyti baudą nuo 50 MGL (2,5 tūkst. eurų) iki 1000 MGL (50 tūkst. eurų), dabartiniame Baudžiamajame kodekse baudos lubos siekia 500 MGL (25 tūkst. eurų).
- Už apysunkį nusikaltimą siūloma nustatyti nuo 100 MGL (5 tūkst. eurų) iki 2000 MGL (100 tūkst. eurų) baudą, kurios lubos dabar - 1000 MGL.
- Už sunkų nusikaltimą D. Grybauskaitė siūlo skirti nuo 150 MGL (7,5 tūkst. eurų) iki 3000 MGL (150 tūkst. eurų) baudą, dabar lubos - 1500 MGL (75 tūkst. eurų).
- Už neatsargų nusikaltimą pataisomis siūloma bausti nuo 22 MGL (1,1 tūkst. eurų) iki 750 MGL (37,5 tūkst. eurų), dabar baudos lubos siekia - 225 MGL (11,2 tūkst. eurų).
Baudos, kurią galima skirti juridiniam asmeniui, D. Grybauskaitė nesiūlo didinti, nes numatyta maksimali bauda kodekse ir taip įspūdinga - 50 tūkst. MGL (2,5 mln. eurų). Tačiau prezidentė siūlo numatyti apatinę baudos ribą, kurios iki šiol nebuvo - 200 MGL (10 tūkst. eurų).
Baudžiamojo kodekso pakeitimai nuo 2025 m. vasario 1 d.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalios nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, aktuali juridinių asmenų savininkams ir akcininkams. Naujaisiais pakeitimais bus individualizuojama baudžiamoji atsakomybė juridiniams asmenims. Naujasis teisinis reguliavimas išsamesnis ir leidžiantis įgyvendinti bausmės tikslus bei teisingumo principą.
Konstitucinis Teismas viename nutarimų yra pabrėžęs, jog juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra ne atskira, o išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės rūšis. Tai reiškia, kad, norint patraukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį, turi būti nustatoma, ar buvo padaryta fizinio asmens nusikalstama veika. Patraukiant juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn visada vertinama, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais suinteresuotas juridinio asmens savininkas ar akcininkai.
Numatomi pokyčiai juridinių asmenų atsakomybėje:
- Bus praplėstos juridiniams asmenims taikomos bausmės - veiklos apribojimo - taikymo ribos ir sugriežtintos bausmių skyrimo taisyklės.
- Dabartinis teisinis reguliavimas nustato galimybę, kad nuosprendis, kuriuo juridinis asmuo pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, gali būti, o nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams atveju nuosprendis privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.
- Naujoji BK redakcija įtvirtins ir švelnesnės, nei BK sankcijoje įtvirtinta, bausmės skyrimo juridiniams asmenims galimybę.
- Bus įtvirtintos naujos baudžiamojo poveikio priemonės juridiniams asmenims, pvz., draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir draudimas gauti tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją. Šios priemonės negalės būti skiriamos kartu su juridinio asmens likvidavimo bausme. Apie juridiniam asmeniui paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą paskelbiama Juridinių asmenų registre.
- Už bausmių ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių, išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, nesilaikymą juridinio asmens vadovui ar darbuotojui, atsakingam už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, jam padarius baudžiamąjį nusižengimą, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK redakcija už juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką numato 3 galimas skirti bausmes - tai bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas ir likvidavimas bei kelias baudžiamojo poveikio priemones: įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą.
Baudos santykis su kitomis bausmėmis
MGL bauda, kaip piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
Bauda prieš laisvės atėmimą
Kasmet tarp Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Šiuo didėja ir nuteistųjų už šio pobūdžio nusikalstamas veikas. Bauda yra turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas.
Nepaisant to, bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai išnaudojama. Lietuvos baudžiamosios justicijos trūkumas - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė orientuota į alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus).
Bauda ir viešieji darbai
Viešieji darbai ir bauda yra labai skirtingos savo turiniu ir pobūdžiu, todėl vien tik iš jų vietos bausmių rūšių sąraše yra sudėtinga nuspręsti, kuri jų yra griežtesnė. Pirmiausia, šis bausmių griežtumo vertinimas labai priklauso nuo pažeidėjo, jo socialinio ir ekonominio statuso. Antra, bauda yra ekonominio, o viešieji darbai yra socialinio pobūdžio baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonė. Kita vertus, nagrinėjamos bausmės yra panašios tuo, kad naudą gauna valstybė. Baudos atveju nuteistasis teismo paskirtą sumą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, o viešųjų darbų bausmės esmę sudaro neatlygintinas nuteistojo darbas visuomenės labui.
Teismui, sprendžiant, kokią bausmę iš šių dviejų skirti, nėra jokių nuorodų į tai, kokiomis sąlygomis ar kokiems asmenims šios bausmės turėtų būti skiriamos. Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą.
Bauda ir laisvės apribojimas
Bauda ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą piniginę sumą valstybės naudai. Bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomišką bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Šiai, ji atneša valstybei finansines pajamas.
Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais padedant jiems integruotis į visuomenę.
Baudos vykdymas
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.