„Mercedes-Benz W205“ sedano ir universalo palyginimas

Nuo pat pirmųjų kompaktiško „Mercedes-Benz“ sedano pasirodymo dienų, Vokietijos gamintoja nuolatos siekė užtikrinti, jog E ir S klasės automobiliuose naudoti inžineriniai sprendimai, technologijos bei komforto lygis būtų juntamas ir gerokai mažesnėje C klasėje. Nors C klasė jau kurį laiką nėra mažiausias „Mercedes-Benz“ sedanas, atsižvelgiant į klasikines, prestižinių automobilių gamybos tradicijas, C klasė yra pradinis taškas, leidžiantis įžengti į tikrąjį „Mercedes-Benz“ pasaulį.

Dizainas ir matmenys

Daugelis gamintojų vieningai sutaria, jog klasikinė komponuotė yra pamatinė savybė kuriant prestižinius automobilius, ir „Mercedes-Benz“ inžinieriai, sulig „W205“ pasirodymu, tik dar kartą patvirtino, jog dešimtmečius trunkanti tradicija bus tęsiama. Kita vertus, „Mercedes-Benz“ dizaineriai nesugebėjo atsispirti visuotinei automobilių „šerimo steroidais“ tendencijai.

• Palyginti su ankstesniu modeliu, „W205“ ratų bazė padidėjo 80 milimetrų.
• Automobilio kėbulas tapo 95 mm ilgesnis ir 40 mm platesnis.

Jeigu jį lygiagrečiai pastatytume šalia „F30“ kartos BMW 3 serijos, C klasė už savo varžovą būtų 62 mm ilgesnė ir 13 mm aukštesnė, tačiau „Mercedes-Benz“ emblema pažymėtas modelis taip pat pasižymi truputėlį mažesne kėbulo prošvaisa ir mažesne bagažinės talpa.

Bagažinės talpa

• „W205“ sedanas gali pasiūlyti 480 litrų talpos bagažinę.
• Pasirinkus universalą, gausite 490 litrų siekiantį bagažo skyrių, kurį galima išplėsti iki 1 510 litrų.

Pagal šį rodiklį, C klasės universalas yra talpiausias modelis klasėje, tik truputėlį lenkiantis 3 serijos BMW universalą (1 500 litrų), bet tuo pačiu pastebimai lenkia „Audi A4“ (1 430 litrų) universalą.

Individualizavimo galimybės

Kadangi C klasė siekia atkartoti E klasėje ir S klasėje matytus sprendimus, ko gero, nereikėtų stebėtis, jog „W205“ vizualiai yra labai panaši į savo didžiuosius brolius. Aptakios kėbulo formos, išraiškingi galiniai žibintai, tačiau, kaip ir E ir S klasės modeliuose, kiekvienas iš gamyklos išriedėjęs egzempliorius gali palikti skirtingą įspūdį. Kiekvienas C klasės pirkėjas galėjo rinktis iš aibės skirtingų pasirinkimų, kuriais buvo galima radikaliai transformuoti vokišką sedaną.

Pavyzdžiui, kaip ir anksčiau, „Mercedes-Benz“ siūlė rinktis iš dviejų radiatoriaus grotelių dizainų:

1. Standartinis dizainas: „Mercedes-Benz“ emblema buvo integruota į radiatoriaus groteles.
2. „Exclusive“ įrangos lygis: pagrindinį vaidmenį atliko klasikinio dizaino grotelės su „Mercedes-Benz“ žvaigžde ant variklio dangčio.

Gamintojas taip pat siūlė rinktis iš trijų skirtingų priekinių žibintų, dešimčių kėbulo, ratlankių, salono apipavidalinimo variantų, o ką jau kalbėti apie papildomos įrangos katalogą, kuriame netrūko itin geidžiamų atributų - pradedant skaitmeniniu prietaisų skydeliu ir baigiant pažangiomis technologijomis ar galimybe priekinę panelę aptraukti oda.

Pastebimi dizaino ir apdailos trūkumai

• Durų ir bagažinės dangčio užraktai - trapūs ir nepatikimi.
• Durų rankenėlėse esančios LED lemputės nuolatos perdega.
• „MB-Tex“ sėdynių apmušalai - jie dėvisi žymiai greičiau negu deklaruoja gamintojas.
• Didesnę automobilio ridą išduoda nusidėvėję įvairių prietaisų jungikliai. Tiesą sakant - daugelis iš jų nėra labai geros kokybės.
• Įvairūs krebždesiai automobilio salone yra normalus reiškinys. Įprastai, pašaliniai garsai sklinda iš stoglangio ir vidinių durų apdailų.

Interjeras ir erdvė

Blizgios oro apipūtimo angos, sklandžiai automobilio salone integruoti mygtukai sudaro puikų pirmąjį įspūdį, tačiau, kaip ir daugelyje „Mercedes-Benz“ modelių - velnias slypi detalėse. Labai stipriai nekreipiant dėmesio į elementus, kuriuos „Mercedes-Benz“ leido pakeisti, pavyzdžiui, sėdynes, vidinę durų apdailą, vairą ar multimedijos ekraną, C klasės kūrėjai vis tiek nesugebėjo sukurti įspūdžio, jog vairuoji atitinkamo lygmens „Mercedes-Benz“. Kad ir kur pažvelgsi, ten rasi nemalonių taupymo pavyzdžių.

Pavyzdžiui:

• Už vairo montuojamos pavarų perjungimo mentelės, regis, atkeliavo iš „Renault“.
• Automatinės greičio palaikymo sistemos svirtelė - iš 2005-ųjų „Peugeot“.
• Centrinėje konsolėje gražiai išdėlioti valdikliai taip pat nekelia jokių asociacijų su vokiška kokybe.

Salono erdvė ir matomumas

C klasę būtina kritikuoti ir dėl dar vienos priežasties - erdvės automobilio salone, ypač gale. Aišku, visuomet galima argumentuoti, jog C klasės sedaną perka tie, kuriems erdvės pojūtis ant galinių sėdynių nėra svarbus, tačiau net ir įvertinus tai, erdvė ant galinių sėdynių nėra priimtina. Tą patį galima pasakyti ir apie matomumą.

• Stori priekiniai statramsčiai sukuria akląją zoną, kuri gali sutrukdyti laiku pastebėti pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius.
• Vaizdas pro galinį langą priverčia pagalvoti, kam jis iš viso reikalingas. Kita vertus, šią problemą galima išspręsti su galiniais atstumo jutikliais ir neblogos raiškos galinio vaizdo kamera.

Pastebimi interjero trūkumai

• Transmisijos tunelį juosianti apdaila yra labai jautri įbrėžimams.
• Beraktė automobilio atrakinimo ir užrakinimo sistema nėra patikima, ji nėra atspari elektronikos gedimams.
• Multimedijos sistema kenčia ne tik nuo lėto veikimo. C klasės savininkai susiduria su valdymo pulto ir multimedijos ekrano gedimais.
• Silpnoji „W205“ automobilių pakabos vieta - rato guoliai. Jeigu automobilis turi 19 colių ar didesnio skersmens ratlankius - būkite atsargūs. Jie nėra atsparūs rimtesniems smūgiams.

Valdymas ir komfortas

„Mercedes-Benz“ jau daugelį metų yra aukšto komforto lygio sinonimas. Visgi - tai visuomet buvo išskirtinė savybė, kurios gamintojas nesiryžo atsisakyti, tačiau šių pastangų neužteko, jog „W205“ būtų galima vadinti maloniausiai valdomu automobiliu klasėje. Geriausiu atveju - tai tik labai stiprus vidutiniokas.

Nebent nuspręsite naudotų automobilių rinkoje susirasti versiją su „Airmatic“ pakabos konfigūracija. Pneumatinės pakabos sistema, visose įmanomose situacijose, siekia užtikrinti maksimalų komforto lygį bei stengiasi panaikinti bet kokius kėbulo posvyrius. Be to, priklausomai nuo pasirinkto važiavimo režimo, ji gali keisti kėbulo prošvaisos aukštį. Greitkelyje automobilio kėbulo prošvaisa sumažinama automatiškai, o išvažiavus į vieškelį link sodybos, užteks paspausti vieną mygtuką ir „Airmatic“ sistema kėbulą iškels papildomus 30 mm.

Vis dėlto, įprastas spyruokles ir amortizatorius naudojančios versijos - nuviliančios. Ši opcija nesuteikia nei norimo komforto, nei tikslaus valdymo. Jeigu „Alfa Romeo Giulia“ ar 3 serijos BMW akivaizdžiai yra pranašesni, kuomet norisi pajusti tikrąjį vairavimo malonumą, tai C klasės pakabos veikimas yra artimesnis „Audi A4“ - bando būti universalus, bet nėra pranašus nei vienoje srityje.

Važiavimo režimai

C klasė taip pat yra viena iš tų retų išimčių, kurioje įdiegta važiavimo režimų sistema daro juntamą įtaką automobilio elgesyje. Visose C klasėse galima rinktis iš „Eco“, „Sport“, „Sport+“, „Comfort“ ir „Individual“ važiavimo režimų, kurie koreguoja vairo mechanizmo, klimato kontrolės, akceleratoriaus pedalo, pavarų dėžės ir paties variklio veikimą.

• „Eco“ režimas: sufleruoja, kad reikia daryti, skirtas ekonomiškam važiavimui.
• „Comfort“ režimas: kiekvieną kartą užvedus automobilį, C klasė naudos šį režimą, kuris siekia pasiūlyti optimaliausius parametrus. Pavyzdžiui, šiuo režimu automobilis visuomet pajuda naudodama antrą, o ne pirmą pavarą, tokiu būdu užtikrindamas sklandesnę akceleraciją.
• „Sport“ režimas: teikia didžiausią malonumą, ypač jeigu automobilis turi „Airmatic“ pakabos sistemą, kuri „Sport“ režime prioritetą teikia didesniam stabilumui, o ne komfortui.

Garso izoliacija

Bendrą neblogą įspūdį gadina prestižinių automobilių gamintojui nedaranti garso izoliacija. Aerodinaminis, padangų ar variklio keliamas triukšmas nėra toks didelis važinėjant mieste ar keliuose, kuriuose greitis neviršija 90 km/val., tačiau spragos šioje srityje atsiskleidžia greitkelyje. Ir vėlgi, šią problemą gamintojas buvo pasiruošęs išspręsti. Papildomos įrangos kataloge buvo galima užsisakyti garsą izoliuojančius langus, kurie aerodinaminį triukšmą sumažina vidutiniškai iki 10 decibelų. Sunku suprasti, kodėl ši opcija nebuvo standartinės įrangos dalis.

Pastebimi valdymo ir komforto trūkumai

• Šarnyrai yra silpnoji „4Matic“ sistemą turinčių modelių vieta.
• Išorinė guminė įvorė - taip pat yra ta vieta, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį.
• Variklio alyvą, nepriklausomai nuo degalų rūšies, rekomenduojama keisti kas 15 000 kilometrų.
• Gamintojas teigia, jog alyvos automatinėse pavarų dėžėse nereikia keisti, tačiau tai daryti privalu kas 4 metus arba kas 80 000 kilometrų.
• Dyzeliniai varikliai, turintys keturis cilindrus, turi silpnąją vietą - turbokompresorių. Dažniausiai jie sugenda dėl atsainios priežiūros, tačiau perkant naudotą C klasę su dyzeliniu varikliu, atsižvelkite, ar, pavyzdžiui, turbina neskleidžia pašalinių garsų.

Dinamika ir varikliai

Variklis tokios klasės automobiliuose visuomet atlieka ypatingai svarbų vaidmenį. Visgi, ant radiatoriaus grotelių esantis logotipas savaime skatina rinktis didesnio pajėgumo variklį, kurio, galbūt, jums netgi ir nereikia. Kadangi ši C klasės karta siekė būti visapusiškai universali, automobilio pirkėjams buvo siūloma rinktis iš keturių benzininių, dviejų dyzelinių ir dviejų hibridinių jėgainių.

Variklių pasirinkimas ir savybės

Kiekvieną variklį, tiesą sakant, reikėtų vertinti individualiai ir atsižvelgiant į asmeninius poreikius.

Mažesnio tūrio varikliai (1,6 l benzininiai/dyzeliniai)

Kad ir kaip daugeliui „Mercedes-Benz“ vairuotojų juokingai atrodo C klasėje esantis 1,6 litro darbinio tūrio benzininis (vėliau 1,5 litro) arba dyzelinis variklis, tačiau jie savo paskirtį kone idealiai atlieka mieste, ten, kur greitis nėra didelis, o poreikiai dinamikai nėra išskirtiniai. Greitkelyje 1,6 litro motorams akivaizdžiai trūksta galios, o ir jų skleidžiamas garsas yra pernelyg didelis, tačiau norisi dar kartą pasikartoti, jog jis tiks išskirtinių poreikių neturintiems vairuotojams.

Keturių cilindrų benzininiai ir dyzeliniai varikliai

Sekantys eilėje - keturių cilindrų benzininiai ir dyzeliniai motorai. Nepriklausomai nuo pasirinktos benzininio ir dyzelinio variklio modifikacijos, keturių cilindrų motorai sugeba suteikti optimalų galios, pagreičio ir degalų sąnaudų rodiklius. Be abejonės, didesnį sukimo momentą generuojantys dyzeliniai varikliai džiugins akivaizdžiai geresne akceleracija. Tiek pajudant iš vietos, tiek siekiant pagreitėti, pavyzdžiui, nuo 80 iki 100 km/val., o ir džiuginančiai mažas keturių cilindrų dyzelinių variklių apetitas degalams taps vos ne pagrindiniu rodikliu daugeliui naudotų automobilių pirkėjų.

Kita vertus, benzininis variklis taip pat turi ne vieną privalumą. Jų pranašumas - pastebimai tylesnis ir sklandesnis veikimas. Nors keturių cilindrų motorai neturi tokio sprogstamojo užtaiso kaip dyzeliai, tačiau benzininės versijos pasižymės gerokai didesne išliekamąja verte, o ir išlaidos eksploatacijai, ilgalaikėje perspektyvoje, bus gerokai mažesnės, ypač, kuomet ateis metas ką nors remontuoti.

Šešių cilindrų agregatai

Ypatingai retai naudotų automobilių rinkoje sutinkami šešių cilindrų agregatai, ko gero, labiausiai tinka C klasei. Turintys pakankamą galios rezervą, plačiame sūkių diapazone siūlo sklandų veikimą, o su tam tikromis modifikacijomis gali pasiūlyti ir visai neblogą garso takelį. Bet vėlgi - tai labai nišinis ir brangus pasirinkimas, tiek įsigijimo, tiek eksploatacine prasme.

Hibridinės pavaros

Jeigu norite neatsilikti nuo tvarumo ir mažesnės taršos tendencijų, C klasė taip pat galėjo turėti hibridinę pavarą. Žymima „C 350e“ vardu, ši versija su pilnai įkrauta baterija, elektriniu režimu leisdavo įveikti iki 30 kilometrų siekiantį atstumą. Tačiau tai yra vienintelis šios versijos privalumas. Palyginus su įprastą keturių cilindrų benzininį variklį turinčia C klase, hibridinė yra 200 kilogramų sunkesnė, degalų sąnaudos hibridiniu režimu išlieka panašios, o eksploatacijos kaštai, ilgalaikėje perspektyvoje bus ženkliai didesni. Vienintelis argumentas perkant šią versiją - nuoširdus pasišventimas naudoti elektrinę pavarą, kiekvieną kartą įkraunant baterijas, tokiu būdu sumažinant išlaidas degalams.

Gerokai rečiau naudotų automobilių rinkoje sutinkama antroji hibridinė „C300h“ versija, turinti dyzelinį variklį, tačiau, kaip ir „C 350e“ versijos atveju, papildomas svoris ir kiti priedai, kurie atkeliauja su hibridine pavara, nekompensuoja nei didesnės įsigijimo kainos, nei didesnių eksploatacijos kaštų.

Dažniausi variklių ir transmisijos gedimai

• Modernių „Mercedes-Benz“ modelių liga - nepatikimi NOx jutikliai.
• Dyzeliniuose varikliuose esantys smagračiai ir sankaba - taip pat nėra patys ištvermingiausi. Jeigu automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, įsitikinkite, jog pedalas spaudžiasi lengvai, o bandant pajudėti negirdite pašalinių garsų.
• „EGR“ vožtuvas - su šiuo komponentu problemų kyla rečiau nei su NOx jutikliais, tačiau jį pavadinti patikimu neapsiverčia liežuvis.
• Daugelis C klasės vairuotojų baiminasi išvysti „P052E“ klaidą. Ji dažniausiai pasirodo „C300“ modeliuose. Tai reiškia, jog turėsite pakeisti karterio ventiliacijos vožtuvą ir alyvos separatorių.
• M177 variklį turinčios AMG versijos turi silpnąją vietą - uždegimo rites.
• Keturių cilindrų dyzeliniai varikliai turi iš plastiko pagamintą įsiurbimo kolektorių, kuris lūžta. Taip pat galimos problemos su grandinės įtempikliu ir degalų filtro korpusu.
• 1,6 ir 2,0 litrų darbinio tūrio benzininių variklių liga - termostatai.
• 9 laipsnių, dviejų sankabų automatinė pavarų dėžė įprastai laikoma patikima, tačiau pasitaiko solenoido ir pavarų dėžės valdymo bloko gedimų.

Gamintojo atšaukimai

Per savo gamybos laikotarpį „Mercedes-Benz W205“ buvo atšauktas dėl įvairių gedimų:

tags: #mercedes #benz #cw205 #ir #mercwdws #benz