Mercedes-Benz A-klasė, gaminta nuo 1997 m., yra kompaktiškiausia markės modelių serija. Nors siekia suteikti „Mercedes-Benz“ kokybę ir komfortą, 2001 m. modelio savininkų atsiliepimai atskleidžia tiek privalumų, tiek reikšmingų trūkumų, ypač lyginant su aukštesnės klasės „Mercedes-Benz“ automobiliais.
Dizainas ir interjeras
Iš pirmo žvilgsnio automobilis gali pasirodyti neįprastas „Mercedes-Benz“ standartams. Interjere gausiai naudojamos pigios plastmasės, o bendra surinkimo kokybė, nors ir tvirta, neprilygsta brangesniems modeliams. Garso izoliacija yra prasta, todėl važiuojant prastesniais keliais girdisi daug pašalinių garsų. Sėdėsena yra aukšta, tačiau sėdynės dažnai apibūdinamos kaip nepatogios net ir ilgiau keliaujant. Nepaisant kompaktiškų išmatavimų, automobilis siūlo gana didelę erdvę gale, ypač „Long“ prailgintoje versijoje, kurioje vietos kojoms gali prilygti to meto S klasei. Tačiau bagažinė yra nedidelė.
Važiuoklė ir stabilumas
Viena iš didžiausių A-klasės (W168) problemų yra jos važiuoklė. Daugybė savininkų skundžiasi nuolatiniu barškėjimu salone, girdimu variklio triukšmu ir greitai gendančia pakaba. Automobilis jautriai reaguoja į kelio nelygumus ir duobes, todėl važiuojant jaučiamas kiekvienas kelio netobulumas. Nors automobilis turi priekinius varančiuosius ratus ir didelę ratų bazę, jis nėra itin manevringas dėl didelio dinaminio gabarito. 1997 m. pristatymo metu automobilis net nepraėjo „moose“ testo, apvirsdamas posūkyje. Nors vėliau buvo įdiegta elektroninio stabilumo sistema (ESP), kelyje automobilis vis tiek gali jaustis nestabiliai, ypač stipresnio vėjo metu ar atliekant posūkius.
Pakaba apibūdinama kaip gana kieta, tačiau automobilis vis tiek linkęs siūbuoti. Standartiniai R15 195/50 ratai dar labiau sustiprina važiavimo kietumą.
Varikliai ir eksploatacija
A-klasė buvo siūloma su įvairiais varikliais, įskaitant 1.4 benzininį, 1.7 dyzelinį (70kW) ir 1.6 benzininį (75kW). Nors kai kurie savininkai giria 1.7 litro dyzelinį variklį už ekonomiškumą ir patikimumą be didesnių problemų, kiti skundžiasi lėtu įsibėgėjimu ir „bukais“ varikliais. 1.4 benzininis variklis mieste, pasak kai kurių, ryja apie 7 litrus, tačiau kiti teigia, kad sąnaudos gali siekti ir 10 litrų mieste. Greitkelyje automobilis 100 km/h greitį pasiekia tik po pusės valandos, o važiuojant didesniu greičiu jaučiamas nestabilumas.
Remontas ir eksploatacija dažnai apibūdinami kaip brangūs. Daugeliui teko susidurti su įvairiais gedimais: nuo važiuoklės elementų (amortizatorių, guolių, įtempėjų) iki generatoriaus, diržų, oro srauto matuoklių ir netgi pavarų dėžės. Kai kurie savininkai per metus remontui išleido apie 1500 Eur ar net 7000 Lt kapitaliniam remontui. Detalių kainos, net ir paprastoms dalims, gali būti aukštos, o kai kurių servisuose net atsisakoma tvarkyti šiuos automobilius.
Paminėtinas ir tai, kad automobilis greitai nuvertėja, ypač Lietuvos rinkoje. 2013 m. automobilis galėjo kainuoti 6500 Lt, o po beveik 3 metų parduotas už 1100 Eur, nuvertėjus apie 780 Eur.
Saugumas
Avarijų testuose A-klasė buvo įvertinta 4 žvaigždutėmis, kas yra neblogas rezultatas. Nepaisant trumpo kapoto, kėbulas yra suprojektuotas taip, kad avarijos metu variklis įslystų po salonu, panašiai kaip „Smart“ automobiliuose. Elektroninio stabilumo programa (ESP) yra svarbus saugumo elementas, padedantis išvengti kritinių situacijų.
Apibendrinimas
Nors „Mercedes-Benz A-klasė“ (W168) siūlo kai kuriuos privalumus, tokius kaip didelė erdvė gale ir aukšta sėdėsena, bendras savininkų atsiliepimų vaizdas yra gana neigiamas. Automobilis dažnai kritikuojamas dėl prastos salono kokybės, nepatogumo, silpno stabilumo kelyje ir ypač brangaus bei dažnai pasikartojančio remonto. Jis labiau tinka miestui, tačiau net ir ten jo eksploatacija gali būti varginanti. Dauguma savininkų rekomenduoja apsvarstyti kitas alternatyvas arba investuoti į naujesnį automobilį, vengiant šio modelio, jei norima sutaupyti.