Kaip sumažinti aplinkos taršą ir CO2 išmetimus

Klimato kaita ir aplinkos tarša yra vieni didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria šiandienos pasaulis. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, oro tarša ir biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę tiek gamtai, tiek žmogaus sveikatai. Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, įsipareigojo iki 2030 metų sumažinti ŠESD emisijas 40 proc. (lyginant su 1990 metais), o iki 2050-ųjų siekti klimato neutralumo.

Įsipareigojimai ir tikslai

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų ŠESD išmetimus sumažinti 70 proc., o iki 2050-ųjų - 100 proc., lyginant su 1990 metais. Šiemet Europos Komisija (EK) pateikė dar ambicingesnį ES 2040 m. klimato kaitos švelninimo tikslą - išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. ES klimato teisės aktas nustato ES įsipareigojimą neutralizuoti anglies dioksido poveikį iki 2050 m. Siekiant, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5°C, anglies dioksido poveikio neutralizavimas visame pasaulyje turi būti užtikrintas maždaug 2050 m., o visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų - kiek vėliau antroje amžiaus pusėje. 2019 m. gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“ - planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.

Anglies pėdsako samprata ir lygiai

Įmonės ar organizacijos veiklos anglies pėdsakas - tai ne tik į aplinką išskiriamas CO2, bet ir CH4, N2O bei kitos kenksmingos dujos (pvz., hidrofluorangliavandeniliai, HFC), perskaičiuojant jas į CO2 ekvivalentą pagal standartinius koeficientus ir gautas emisijas žymint CO2e. Kone visi šiuo metu galiojantys ar svarstomi anglies pėdsako atskleidimo reikalavimai (pvz., ES tvarumo ataskaitų teikimo direktyvoje, CSRD) remiasi ŠESD protokolu, pagal kurį ŠESD emisijos skirstomos į tris lygius:

• Tiesioginės (pirmo lygio) - emisijos, susidarančios iš pačiai įmonei priklausančių ar jos kontroliuojamų stacionarių ar mobilių taršos šaltinių kuro sąnaudų.
• Netiesioginės (antro lygio) - emisijos, susidarančios dėl vartojamos elektros ar energetinių išteklių įsigijimo.
• Netiesioginės (trečio lygio) - emisijos, susidarančios tiekimo grandinėje.

Pirmo lygio - tiesioginių - ŠESD emisijų stebėjimas ir mažinimas yra būtinas pirmas žingsnis siekiant bet kokių su tvarumu susijusių tikslų.

Anglies pėdsako skaičiavimo pavyzdys

Norint suskaičiuoti pirmo lygio veiklos emisijas, reikia identifikuoti įmonės valdomus taršos šaltinius ir žinoti per metus jų suvartoto kuro (gamtinės dujos, benzinas, propanas, dyzelinas ir t.t.) bei šaldymo agentų kiekius (litrais, kilogramais, tonomis ir pan.).

Pavyzdžiui, įmonė identifikavo du tiesiogiai valdomus taršos šaltinius: automobilių parką ir šalčio mašiną. Įmonė per metus savo šalčio mašiną papildė 20 kg šaldymo agento R-401A. Taip pat įmonė suskaičiavo, kad per metus į savo turimus ir įmonės veikloms naudojamus automobilius įpylė 5000 litrų automobilių benzino.

1. Benzino konvertavimas į energijos vienetus: Pirmiausia benzino kiekis konvertuojamas į svorio vienetus (5000 litrų x 0,775 kg/litrui = 3875 kg). Tuomet, naudojant grynosios šiluminės vertės koeficientus, išskaičiuojami sunaudoto benzino energijos vienetai (3,875 t x 43,95 GJ/t = 170,31 GJ).
2. Emisijų skaičiavimas: Naudojant taršos faktorius, išsiskiriant tokiam kiekiui šiluminės energijos iš automobilinio benzino, į aplinką buvo išmesta 0,1703 TJ x 70,13 tCO2/TJ = 11,94 tCO2, 0,1703 TJ x 0,003 tCH4/TJ = 0,0005 tCH4 ir 0,1703 TJ x 0,0006 tN2O/TJ = 0,0001 tN2O.
3. Konvertavimas į CO2e: Išmestų ŠESD dujų kiekius reikia konvertuoti į CO2e. 1 kg N2O prilyginamas 298 kg CO2 ekvivalento, o 1 kg CH4 prilyginamas 25 kg CO2 ekvivalento.

Kadangi pavyzdyje įmonė teturėjo du tiesiogiai valdomus taršos šaltinius - automobilių parką ir šalčio mašiną - jos tiesioginės pirmo lygio ŠESD emisijos yra šių taršos šaltinių emisijų suma (t.y. 41,46 + 12,1 = 53,56 tCO2e).

Palyginimui, 2022 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 19,3 mln. tCO2e. Tiesioginių įmonės emisijų apskaičiavimas leidžia suprasti įmonės daromą poveikį aplinkai. Šis iliustratyvus anglies pėdsako skaičiavimo pavyzdys atitinka ir plačiau aprašytas tiesioginio anglies pėdsako skaičiavimo metodikas tvarumo atskaitomybės kontekste, pvz., savanoriškus verslo tvarumo ataskaitų teikimo standartus (VSME).

Oro taršos problemos Lietuvoje ir Europoje

Ekspertai teigia, kad oro tarša yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) narių iššūkių, nuo kurio kasmet miršta maždaug 400 tūkst. žmonių. Remiantis naujausia Europos aplinkos agentūros ataskaita, daugiau kaip pusėje (62 proc.) Europos ekosistemų teritorijoje fiksuojamas per didelis azoto kiekis, kas lemia dalies biologinių rūšių išnykimą. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, daugiau kaip 1,6 tūkst. iš 15 tūkst. įvertintų Europos augalų ir gyvūnų rūšių gresia išnykimas.

Nuo 2000 metų Lietuvoje didėja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vienam gyventojui (CO2 ekvivalento tonos vienam gyventojui). Europos aplinkos agentūros duomenimis, prieš dvidešimt metų šis skaičius siekė 5,6 t vienam gyventojui, 2010-aisiais - 6,7 t, o 2017-aisiais - 7,3 tonos. Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas siekis - užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis miestuose turi būti mažesnis nei 10 μg/m³. Šveicarijos kompanijos „IQAir“ 2020 metais atliktas oro taršos tyrimas parodė, kad iš 40 Europos šalių Lietuva užima 20 vietą, jos metinis taršos vidurkis siekia 11,7 μg/m³. Pagal oro grynumą mes nusileidžiame ne tik Šiaurės ar Vakarų Europos valstybėms, bet ir Latvijai, Estijai bei Rusijai.

Tyrimas rodo, kad iš didžiųjų Lietuvos miestų sveikiausia gyventi Klaipėdoje (8,8 μg/m³), Kaune (10,8 μg/m³) ir Panevėžyje (11,8 μg/m³). Sostinė Vilnius (13,4 μg/m³) pagal kietųjų dalelių paplitimą yra antroje vietoje po Šiaulių (14,3 μg/m³).

Lietuvos ŠESD emisijų struktūra ir mažinimo iššūkiai

Lietuvoje per metus išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro tik 0,05 % pasaulinio kiekio. Didžiausia dalis tenka JAV (20 %) ir Kinijai (15 %). Padalinus išmetamų dujų kiekį iš šalies gyventojų skaičiaus, kiekvienam JAV gyventojui tektų 25 tonos, ES gyventojui 10 t, o Lietuvos gyventojui 4 tonos.

Remiantis naujausiais Lietuvos nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis (2023 m.), daugiausiai ŠESD susidarė:

• Energetikos sektoriuje (60,6 %), į kurį įeina transporto sektorius (34,4 %). Didžiausią iššūkį kelia didėjantys išmetamų ŠESD kiekiai transporto sektoriuje, kuriam tenka didžiausia tarša - 95 % - iš kelių transporto.
• Žemės ūkyje (20,8 %), iš kurio daugiausia išmetama CH₄ ir N₂O. Emisijos iš dirvožemių augo dėl išsiplėtusių pasėlių plotų ir intensyvios bei netvarios gamybos technologijų taikymo grūdininkystės sektoriuje.
• Pramonės sektoriuje (11,5 %). Didžiausi šio sektoriaus šaltiniai yra amoniako gamyba (49,3 % viso CO₂ IPPU sektoriuje) ir azoto rūgšties gamyba, kuri yra pagrindinis N₂O šaltinis.
• Atliekų sektoriuje (4 %). Didžiausią dalį atliekų sektoriaus emisijų sudaro metanas iš sąvartynų (19,3 % viso šalyje išmetamo CH₄), taip pat emisijos, susidarančios atliekas kompostuojant, apdorojant biologiniuose įrenginiuose ir valant nuotekas.

Nepaisant to, kad bendras šalies išmetamų ŠESD kiekis pastaraisiais metais neauga, ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ES ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas ir kt.) šių dujų kiekis per trejus metus (2014-2017 m.) padidėjo beveik 12 %. Jei išmetamų ŠESD kiekio augimas iki 2030 m. Lietuvoje nebus suvaldytas, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų, reikalingų trūkstamiems kvotų vienetams įsigyti iš kitų ES šalių, kas gali kainuoti nuo 63 mln. iki 180 mln. eurų.

Aplinkos taršos mažinimo sprendimai ir priemonės

Oro tarša įveikiama tik tada, kai kiekvienas iš mūsų rūpinasi, kaip atsisakyti perteklinio vartojimo, maksimaliai išnaudoti gaunamą energiją ir nuolat ieško naujų būdų, kaip sumažinti energijos nuostolius. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra įvairių paskatų: ir privačios, ir verslo žaliosios energijos iniciatyvos dažnu atveju yra subsidijuojamos, siekiant padidinti progreso tempą ir pritaikyti mažiau taršius sprendimus.

Transporto sektorius

Pagrindinės priemonės, norint sumažinti ŠESD išmetimus transporto sektoriuje, yra susijusios su lengvųjų transporto priemonių išmetamojo ŠESD kiekio mažinimu. Itin svarbu skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą, atsisakant senų transporto priemonių ir įsigyjant mažo galingumo, alternatyvius degalus naudojančius automobilius (pvz., elektromobilius). Taip pat svarbu:

• Retai naudotis automobiliu: Daugiau vaikščioti pėstute, važiuoti dviračiu, naudotis viešuoju transportu.
• Efektyvus kelionių planavimas: Vienu išvažiavimu automobiliu stengtis nuveikti kuo daugiau, kad nereikėtų daug kartų per dieną užvedinėti ir gesinti automobilio variklio.
• Viešojo transporto elektrifikavimas: Kaip Naujosios Zelandijos sostinės Velingtono atveju, visuose didesniuose miestuose Lietuvoje reikia skatinti elektrinių autobusų įsigijimą.
• Geležinkelio elektrifikavimas: Lietuva planuoja elektrifikuoti visą Rytų-Vakarų kryptimi šalies teritoriją kertančią geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Tai sumažintų dyzelinių degalų naudojimą ir CO2 taršą.

Energetikos sektorius

Siekiant sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį energetikos sektoriuje, numatomas energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių:

• Daugiabučių modernizavimo programa: Padeda sumažinti energijos nuostolius dėl pastatų nesandarumo.
• Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas: Saulės ir vėjo jėgainės yra subsidijuojamos. Gyventojai gali gauti paramą investuodami į energijos taupymo sprendimus, pavyzdžiui, šilumos siurblius, saulės jėgaines.
• Įmonėms: Rekomenduojama pasidomėti galimybėmis įsirengti dujomis kūrenamą mikroturbiną arba kitą kogeneracinį sprendimą, kuris užtikrina nuolatinį elektros ir šilumos tiekimą.
• Dujinių katilų priežiūra: Tie, kurie turi dujų katilus, turėtų nepamiršti techninės priežiūros, reguliavimo ir duomenų analizės.
• Šildymo mažinimas: Sumažinus šildymą keliais laipsniais galima sutaupyti mokamus mokesčius (apie 3 %).
• Kompiuterio energijos sąnaudų mažinimas: Išjungti kompiuterį nakties metu ir tada, kai jis nereikalingas. Rinktis skystųjų kristalų monitorius (LCD), kurie sunaudoja 20-50 % mažiau energijos nei tradiciniai monitoriai (CRT).
• Skalbinių džiovinimas: Leisti skalbiniams išdžiūti patiems, vietoje džiovyklės.

Mokslininkų skaičiavimais, Lietuvos namų ūkiuose galima išvengti iki 5,65 megatonų CO2, o tai prilygtų sutaupytam kiekiui, pastačius naują atominę elektrinę.

Žemės ūkis

Pagrindinės priemonės išmetamųjų ŠESD kiekiui mažinti žemės ūkyje yra darnios ir tausios žemės ūkio veiklos plėtojimas, ekologinė ir aplinką tausojanti žemdirbystė, žalinimo priemonės, ganiavos laiko keitimas, mėšlo tvarkymo sistemų tobulinimas, biodujų įrenginių įdiegimas. ŠESD mažėjimas daugiausia priklausys nuo trąšų naudojimo ariamoje žemėje ir gyvulių skaičiaus.

Pramonės ir atliekų sektoriai

• Švaresnės technologijos: Įmonėms pradėjus taikyti švaresnes technologijas, Lietuvoje didesnis nei vidutinis cheminių teršalų ore kiekis fiksuojamas tik keliuose rajonuose.
• Anglies telkiniai: Dirvožemis, miškai ir vandenynai yra pagrindinės natūralios anglies saugyklos, pašalinančios nuo 9,5 iki 11 gigatonų CO2 per metus.
• Bioanglis: Iš sumedėjusių augalų biomasės liekanų pagaminta bioanglis gerina dirvožemio derlingumą ir sprendžia klimato kaitos problemas, mažindama teršalų išmetimą ir toksiškų elementų patekimą į augalus. Bioanglies pagrindo įkrova biofiltre pasiekė iki 90 % oro valymo efektyvumą.
• Bioreaktoriai: Organines atliekas, pavyzdžiui, galvijų, paukščių mėšlą, nuotekas, virtuvės atliekas, galima perdirbti į dujas naudojant bioreaktorius ir panaudoti maistui gaminti ar namams šildyti.
• Oro filtrai ir ciklonai: VGTU mokslininkai sukūrė naujos kartos oro filtrus ir ciklonus, galinčius pašalinti kietąsias daleles nuo 2 mikronų dydžio iš užterštų oro srautų ir pasiekti didesnį nei 95 % bendrą valymo efektyvumą.
• Perdirbimas: Pasirūpinti senų šaldytuvų ir oro kondicionierių perdirbimu, taip užtikrinant, kad fluorinti sieros ir anglies junginiai neišsiskirs į atmosferą.

Kitos individualios priemonės

• Sodinti daugiau augalų: Kambariniai augalai, tokie kaip gerberos, vėzdūnės, gebenės lipikės, padeda sumažinti anglies monoksido kiekį ore.
• Nenaudoti produktų su švinu: Švinas, patekęs į ekosferą, kaupiasi biologiniuose objektuose ir patenka į žmogaus organizmą.
• Drėkinti žemę: Svarbu sodų savininkams, naudojantiems sintetines trąšas, kad sausa žemė nedulkėtų ir pesticidai nepatektų į kvėpavimo takus.
• Šilčiau apsirengti: Vietoje elektrinių šildytuvų, kurie didina anglies monoksido ir azoto dioksido kiekį, šilčiau apsirengti.

tags: #mazinti #aplinkos #tarsa #ir #co2 #ismetima