Nors straipsnio pavadinimas gali skambėti netikėtai, informacija apie mafijos bosų gyvenimo pabaigą ir jų sulaikymus atspindi dramatiškus posūkius ilgametėje kovoje su organizuotu nusikalstamumu. Šiame straipsnyje aptarsime dviejų garsiausių Sicilijos mafijos bosų - Matteo Messinos Denaro ir Salvatore Riinos - istorijas, jų nusikaltimus, slapstymosi strategijas ir galiausiai mirtį.
Matteo Messina Denaro: Paskutinis Krikštatėvis
Matteo Messina Denaro, pravarde „Diabolik“ (liet. Diabolikas) arba „Paskutinis Krikštatėvis“, buvo vienas iš labiausiai ieškomų asmenų Italijoje, tris dešimtmečius slapstęsis nuo teisėsaugos. Jis buvo laikomas kandidatu užimti aukščiausią įmanomą Sicilijos mafijos postą - bosų bosas.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
M. Messina Denaro gimė 1962 metų balandį Sicilijoje, Kastelvetrano mieste. Jo tėvas, Francesco Messina Denaro, dar žinomas kaip Don Ciccio, buvo Sicilijos mafijos „Cosa Nostra“ Tapanio regione vadovas. Jaunasis Matteo greitai įsiliejo į mafijos pasaulį. Savo turtus jis pradėjo krautis reketuodamas verslininkus, šie buvo verčiami mokėti „pizzo“ (apsaugos mokestį), ir iš nekilnojamojo turto verslo. Teigiama, kad M. Messina Denaro priklauso frazė „aš vienas užpildžiau visas kapines“, pabrėždamas savo žiaurumą ir įtaką. Vėliau jis girdamasis žurnalistams sakys, kad „pats savo rankomis užpildė visas kapines“.
Nusikaltimai ir ieškojimai
Mafiozo ieškantys tyrėjai kaltino jį daugiau kaip 50 žmogžudysčių, jų užsakymu ir vykdymu. Jo karjerą lydėjo daugybė nusikaltimų, įskaitant žmogžudystes ir sprogdinimus. Tyrėjai jam inkriminavo daugybę žmogžudysčių, tarp jų ir garsiąsias 1992 metų teisėjų Giovanni Falcone ir Paolo Borsellino nužudymus, kurie sukrėtė Italiją. Šių teisėjų dėka 1987 metais buvo nuteisti daugiau nei 300 mafiozų, todėl jų nužudymas buvo suprantamas kaip kerštas ir bandymas sustabdyti kovą su mafija. 1993 metų kovą jis teisme turėjo patvirtinti, ar garso įraše girdimas jo balsas.
Viena iš žiauriausių istorijų, susijusių su Denaro, yra 13-mečio Giuseppe Di Matteo pagrobimas ir nužudymas. Po sprogimo, kad iš mafijos pasitraukęs Santino Di Matteo neduotų parodymų prieš savo bendrininkus, jie pagrobė Matteo 11-metį sūnų. Berniukas buvo laikomas nelaisvėje 779 dienas, o vėliau buvo pasmaugtas ir jo kūnas ištirpdytas rūgštyje. Toks žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas, kad berniuko tėvas, bendradarbiavęs su teisėsauga, neatskleistų mafijos paslapčių.
Slapstymosi metai ir sulaikymas
M. Messina Denaro dingo 1993 m. vasarą ir buvo ieškomiausias bėglys Italijoje. Tris dešimtmečius jis gyveno gana patogų gyvenimą. M. Messina Denaro mėgo žaisti vaizdo žaidimus ir aktyviai linksmindavosi su daugybe draugų. 2015 metais policija nustatė, kad jis su artimiausiais bendražygiais bendravo naudodamasis „pizzini“ sistema - Sicilijoje esančioje fermoje po akmeniu palikdavo mažus sulankstytus popierinius laiškelius. Paskutine mafijos boso stotele tapo 60 kvadratinių metrų prabangiais baldais apstatytas butas Kampobelo di Macaros centre, apie 100 kilometrų nuo Palermo. Kaip teigiama, jis pats buvo malonus kaimynas.
Sėkmingo slapstymosi priežastimi galima laikyti griežtą tylos kodeksą „omerta“, kurio laikėsi ne tik mafiozo šalininkai, bet ir miestiečiai, gyvenantys jo kaimynystėje. Net artimiausi giminaičiai nuo M. Messinos Denaro atsiribojo, tapo liudininkais, bet tik kai patys buvo sulaikyti. Jo sūnus Salvatore prisipažino, kad jo tėvas „visą gyvenimą darė klaidą remdamas, taip pat ir finansais, Denaro šeimą“, ir kad jis pats, būdamas spaudžiamas, pradėjo bendradarbiauti, pažeisdamas „omertos“ priesaiką.
Policija visus dešimtmečius skelbėsi ieškanti mafiozo. Pavyzdžiui, 2021 m. buvo paskelbta, kad jis yra tarp labiausiai ieškomų asmenų Italijoje. Tačiau gyvenimo pabaigoje M. Messina Denaro susirgo onkologine liga. Jis lankėsi privačioje klinikoje, joje jau dvejus metus gydėsi storosios žarnos vėžį. Būtent jo apsilankymai klinikoje ir tapo lemtingais. Teigiama, kad žymųjį mafijos bosą išdavė vėžys ir neatsargūs giminaičiai. Italijoje po žymiojo suėmimo tyrėjai pasakojo, kad detektyvai nugirdo, kaip M. Messinos Denaro giminaičiai kalbėjo apie „akis“, „operaciją“ ir „vėžį“.
Policija buvo tikra - kalbama apie M. Messiną Denaro, kuriam operuota akis. Pareigūnai nusprendė atlikti kratas klinikose, kuriose gydosi tokie ligoniai. Buvo aišku, kad mafijos krikštatėvis yra prisidengęs svetimu vardu. Galiausiai detektyvai pasinaudojo nacionalinės sveikatos sistemos duomenų baze ieškodami atitinkamo amžiaus bei ligos istorijos vyrų ir galiausiai jį aptiko. M. Messina Denaro buvo sulaikytas 2023 m. sausio 16 d., kai lankėsi klinikoje, kurioje gydėsi prisidengęs suklastota tapatybe. Kai nustatyta, kad tikrasis Andrea Bonafede yra M. Messina Denaro, jis buvo sulaikytas.
Italijos mafijos bosas Matteo Messina Denaro suimtas po 30 metų slapstymosi, praneša BBC.
Nors straipsnio pradžioje minimas britas, kuris buvo neteisingai sulaikytas, manydamas, kad tai ieškomas mafijos bosas, ši istorija atspindi, kaip intensyviai teisėsauga ieškojo tokių asmenų kaip Messina Denaro. Britas kalėjime išbuvo 3 dienas, tiek laiko prireikė Italijos teisėsaugai įsitikinti, kad jis - ne ieškomas mafiozas. Tiesa, net po paleidimo Europos arešto orderis brito atžvilgiu nenutrauktas, tad formaliai vyras gali bet kada būti išduotas Italijai. Šis atvejis, nors ir ne tiesiogiai susijęs su Denaro avarija, pabrėžia teisėsaugos pastangas ir kartais pasitaikančias klaidas.
Mirtis ir palikimas
Po sulaikymo M. Messina Denaro buvo laikomas griežto režimo kalėjime Akviloje, vidurio Italijoje, ir toliau gydėsi nuo vėžio savo kameroje. Rugpjūtį M. Messina Denaro buvo perkeltas į vietos ligoninės kalinių skyrių, jo būklė vis blogėjo. Savaitgalį žiniasklaida pranešė, kad jis buvo „negrįžtamoje komoje“. Medikai nustojo jį maitinti, jis paprašė jo negaivinti. Sulaukęs 61-erių jis mirė nuo vėžio ligoninėje Italijoje. Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni teigė, kad M. Messinos Denaro suėmimas yra „didelė valstybės pergalė“ kovoje su organizuotu nusikalstamumu. Nors mafiozo suėmimas buvo šiokia tokia paguoda jo aukų artimiesiems, nusikaltėlis tylėjo. Po suėmimo apklausiamas M. Messina Denaro neigė netgi tai, kad yra „Cosa Nostra“ narys.
Esekso universiteto organizuoto nusikalstamumo ekspertė Anna Sergi „SkyNews“ teigė, kad M. Messina Denaro buvo paskutinis krikštatėvis, jis atstovavo visoms „Cosa Nostra“ paslaptims. „Jis yra didžiosios istorinės „Cosa Nostra“ galios esmė. Mitai apie jo slapstymosi laikotarpį yra viena iš priežasčių, kodėl išliko mafijos mitas.“ M. Messinos Denaro mirtis žymi tam tikros eros pabaigą Sicilijos mafijos istorijoje. Jis buvo paskutinis iš „didžiųjų“ bosų, atstovavęs „Cosa Nostra“ paslaptis ir tradicijas. Jo gyvenimas ir mirtis yra priminimas apie organizuoto nusikalstamumo grėsmes ir ilgalaikę kovą su juo. Kaip rašo laikraštis „Corriere della Sera“, jau rengiamasi palaidoti mafiozą šeimos kape Kastelvetrane, šalia tėvo Dono Ciccio. Šis taip pat buvo vietos mafijos klano vadovas. Teigiama, kad jis mirė nuo širdies smūgio taip pat slapstydamasis, jo kūnas buvo paliktas kaime, aprengtas laidotuvėms.
Salvatore Riina: Žvėris iš Korleonės
Norint suprasti Matteo Messinos Denaro įtaką ir jo vietą mafijos pasaulyje, svarbu prisiminti ir kitus įtakingus bosus, tokius kaip Salvatore Riina, pravarde „Toto“ arba „Neūžauga“. Riina buvo žinomas dėl savo neprilygstamo žiaurumo ir buvo atsakingas už daugybę žmogžudysčių, įskaitant teisėjų Falcone ir Borsellino nužudymą, kurį užsakė ir Denaro.
Kruvina karjera
Manoma, kad pirmąją mafiozų užsakytą žmogžudystė būsimasis bosas įvykdė vos 19-os, o po metų per ginčą nužudė dar vieną vyrą. Už tai jis šešerius metus atsėdėjo kalėjime. Išėjęs į laisvę jis tapo mafijos boso Luciano Leggio smogiku, o aštuntojo dešimtmečio pabaigoje perėmė iš jo vadovavimą, kai cigarus pamėgęs bėglys buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Riina, kaip ir Denaro, ilgus metus slapstėsi ir vadovavo mafijos klanui Korleoniečiams (pavadinimą gavęs pagal miestą Korleonę, o ne filmų trilogijos „Krikštatėvis“ personažą).
Jis buvo nuteistas 26 įkalinimo iki gyvojo galvos bausmėmis ir manoma, kad užsakė daugiau nei 150 nužudymų. Riinos žiaurumas, įskaitant 13-mečio Giuseppe Di Matteo nužudymą, paliko gilų pėdsaką Italijos istorijoje. Viena iš bausmių S. Riinai buvo skirta už tai, kad jis užsakė nužudymą, vėliau pramintą Lacijaus gatvės žudynėmis, per kurias Palerme nušauti penki žmonės. Mafijos bosas taip pat planavo nužudyti buvusį Niujorko merą Rudy Giuliani, kai šis dar buvo valstijos prokuroras devintajame dešimtmetyje. Antrosios kartos imigrantas iš Italijos vėliau tapo ne tik miesto meru, bet ir įžymybe dėl sėkmingos kovos su organizuotu nusikalstamumu.
Slapstymasis ir sulaikymas
Mafiozas ketvirtį amžiaus išvengė policijos akiračio net nepalikdamas Sicilijos ir perėmė svarbiausių klanų „verslo“ šakų valdymą - narkotikų prekybos, žmonių grobimo ir reketo. Tiesa, jo pergalė kruviname devintojo dešimtmečio mafijos kare jam iškasė duobę, nes nugalėtų šeimų mafiozai ėmė prieš jį nuteikinėti liudininkus, o policija aptiko jo namą Palerme. S. Riina pats slapstėsi nuo policijos, bet toliau vadovavo Korleniečių klanui. Toto didino savo įtaką naikindamas tokius konkurentus, kaip Filippo Marchese, kuris savo aukas lėtai pasmaugdavo „mirties kambaryje“ įrengtu specialiu kankinimo įtaisu.
2009 metais jis sulaužė mafijos tylos kodeksą „Omertą“ ir nustebino tuos, kurie manė, kad paslaptis jis nusineš į kapus, papasakodamas apie savo ryšius su mafijos klanu Korleoniečiais. Beje, likus mažiau nei metams iki prisipažinimo, jis žadėjo niekada nepalūžti, net jeigu būtų nuteistas 3000 metų kalėjimo bausme. Jo karjera baigėsi kalėjime, kur jis mirė 2017 metais, sulaukęs 87 metų. Nusikaltėlis buvo vedęs Antoniettą Bagarellą, iš mafijos šeimos kilusią mokytoją. S. Riina turėjo keturis vaikus, o vyriausias jo sūnus Giovanni sekė tėvo pėdomis ir už grotų iki gyvenimo galo atsidūrė už keturis nužudymus. Prieš mirtį Italijos teisingumo ministerija leido jo šeimai aplankyti jį ligoninėje Parmoje. Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad dėl S. Riinos nepagydomos ligos jam turi būti suteikta teisė oriai numirti namų arešto sąlygomis. Nors tokia teisė suteikiama visiems nepagydomai sergantiems kaliniams, teismo sprendimas Italijoje sukėlė daug nepasitenkinimo. Galutinis nuosprendis paliktas Bolonijos malonės komisijai, tačiau ji nespėjo jo priimti iki mafiozo mirties. Jis mirė Parmos kalėjimo ligoninėje.
Mafijos bosų veiklos metodai ir slapstymosi strategijos
Matteo Messina Denaro ir Salvatore Riina, kaip ir kiti mafijos bosai, naudojo įvairias strategijas, kad išvengtų teisėsaugos. Jų slapstymosi laikotarpiu buvo naudojamos slaptos komunikacijos sistemos, griežtas tylos kodeksas „omerta“ ir kruopščiai parinktos slėptuvės.
Komunikacijos sistemos
- „Pizzini“ sistema: Abu bosai naudojo mažus sulankstytus popierinius laiškelius, vadinamus „pizzini“, kurie būdavo paliekami po akmenimis ar kitose slaptose vietose Sicilijos fermose. Tai leido jiems bendrauti su bendražygiais, išvengiant tiesioginių kontaktų ir elektroninių ryšių, kuriuos galėtų sekti teisėsauga.
- Šifruota programinė įranga: Kai kurie kalinami nusikaltėliai mobiliaisiais telefonais su specialia šifravimo programine įranga bendraudavo su laisvėje esančiais mafijos bosais, iš savo kamerų duodavo įsakymus ir kontroliavo sandorius gatvėje.
Slapstymosi vietos ir tinklai
Tyrėjai kelis dešimtmečius tikrindavo žinomų mafijos boso sąjungininkų namus ir įmones saloje. Jie ypač ieškojo slėptuvių griovose, urvuose ar net bunkeriuose pastatų viduje, kur būtų galima paslėpti tokius asmenis kaip „Diabolikas“. M. Messina Denaro slapstymosi vieta buvo prabangus butas Kampobelo di Macaros centre.
„Omertos“ kodeksas ir giminaičių vaidmuo
Sėkmingo slapstymosi priežastimi galima laikyti griežtą tylos kodeksą „omerta“, kurio laikėsi ne tik mafiozo šalininkai, bet ir miestiečiai. Šis kodeksas numato, kad jokie nusikaltimai ar mafijos veikla neturi būti atskleisti teisėsaugai, net ir grėsmės gyvybei atveju. Tačiau gyvenimo pabaigoje M. Messina Denaro susirgo onkologine liga ir lankėsi privačioje klinikoje, kur dvejus metus gydėsi storosios žarnos vėžį. Žymųjį mafijos bosą išdavė vėžys ir neatsargūs giminaičiai, kurie, kalbėdami apie jo medicinines problemas, atkreipė tyrėjų dėmesį. Net artimiausi giminaičiai nuo M. Messinos Denaro atsiribojo, kai kurie tapo liudininkais prieš jį, kai patys buvo sulaikyti.