Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie lygiažvynį žaltį (Coronella austriaca), jo biologiją, paplitimą ir apsaugos būdus. Taip pat aptariamos interneto svetainių funkcionalumą užtikrinančios technologijos, tokios kaip slapukai ir „Pixel“ žymos, bei jų reikšmė vartotojų patirčiai ir duomenų analizei.
Lygiažvynio žalčio (Coronella austriaca) aprašymas ir biologija
Lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca), dar žinomas kaip lygusis žaltys, yra žaltinių (Colubridae) šeimos roplys. Jo kūno viršus yra pilkas, nugaros žvynai lygūs, gelsvai ar pilkai rusvi, kartais rausvai rudi. Patinėlių ilgis paprastai svyruoja nuo 47 iki 62 cm, o patelių - nuo 44 iki 62 cm. Yra užfiksuoti ir ilgesni individai: Švedijoje buvo pagautas 83 cm ilgio žaltys, o Ukrainoje netoli Černobylio - net 92 cm.
Patinėliai paprastai yra rusvesni, o patelės - pilkšvesnės. Išilgai nugaros yra 2-4 tamsių dėmių eilės. Ant kaklo yra 2 rudos ar tamsiai rudos juostelės ar dėmės, kurios viršugalvyje susijungia sudarydamos karūną primenantį raštą. Pilvelis pilkšvai rudas, oranžinis su tamsiomis dėmelėmis bei taškeliais. Apatinė uodegos dalis šviesesnė už pilvelį.
Buveinė ir elgsena
Lygiažvyniai žalčiai gyvena sausuose mišriuose ir spygliuočių miškuose. Jie mėgsta gerai saulės įšildomas vietas, pavyzdžiui, kalvotas miško aikšteles, pamiškes ir kirtavietes. Šie ropliai yra aktyvūs dieną. Esant pavojui, jie slepiasi kelmų tuštumose arba po jais, apleistuose driežų ir smulkiųjų žinduolių urvuose, po nuvirtusiais medžiais ir stuobriais. Kartais jie susisuka į kamuolį, šnypščia ir gąsdina staigiais kūno judesiais. Gąsdinimo poza panaši į nuodingos gyvatės, todėl žmonės jų bijo ir negailestingai naikina. Paimti į rankas jie kandžiojasi, tačiau įkandimai žmogui visiškai nepavojingi.
Veisimosi ciklas ir mityba
Iš žiemos miego lygiažvyniai žalčiai pabunda balandžio mėnesį. Literatūros duomenimis, jų veisimosi ciklas yra nereguliarus: vaikus veda kasmet arba kas 2-3 metus. Poruojasi gegužės mėnesį. Tai gyvavedžiai gyvūnai, kiaušiniai vystosi patelių viduje. Jauniklius veda rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, spalio pradžioje. Viena patelė atveda 2-9 jauniklius, kurie subręsta trečiaisiais-ketvirtaisiais gyvenimo metais. Šie žalčiai neriasi 2-3 kartus per metus ir išgyvena iki 20 metų amžiaus.
Minta daugiausia gyvavedžiais ir vikriaisiais driežais, smulkiais žinduoliais, gluodenais, gyvatėmis, paukščių jaunikliais ir vabzdžiais. Sugautą grobį užsmaugia apsivyniodamas aplink jį savo kūnu, o smulkų grobį ryja gyvą. Lygiažvynių žalčių priešai gamtoje yra šeškai, barsukai, ežiai ir kai kurie plėšrieji paukščiai.
Paplitimas ir apsauga
Lygusis žaltys Eurazijoje paplitęs nuo šiaurinės Pirėnų pusiasalio dalies iki dešiniojo Tobolo upės kranto, šiaurės vakarų Kazachstano. Šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Suomiją, Ladogos ežerą ir tęsiasi iki Tobolo žemupio, pietuose - Viduržemio jūros pakrantes, šiaurinę Turkiją ir šiaurinį Iraną. Taip pat gyvena ir pietinėje Didžiosios Britanijos dalyje.
Lietuvoje tai labai reta rūšis. Pirmą kartą 1921 m. T. Ivanausko buvo pagautas Rūdininkų girioje. Vėliau aptikti Čepkelių rezervate, Molėtų rajone, Rūdininkų girioje, Pirčiupių apylinkėje, Varėnos rajono Musteikos ir Rudnios kaimuose. Paskutinius kartus Lietuvoje buvo pagautas Rūdininkų poligono prieigose, o 2008 m. aptiktas Viešvilės rezervate. Gyvenamos vietos panašios į vikriojo driežo ir trapiojo gluodeno buveines. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Duomenų rinkimas ir privatumas internete
Nors dalis pateikto teksto apie gyvūnus ir mariologiją nepatenka į temos apie lygiažvynį žaltį rėmus, jame buvo paminėta informacija, susijusi su duomenų rinkimu internete. Čia aptarsime, kaip interneto svetainės prisitaiko prie vartotojų poreikių ir norų, bei kokias technologijas naudoja funkcionalumui užtikrinti.
Slapukai (Cookies)
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai prisitaiko prie vartotojų poreikių ir norų, užtikrindami funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas ar prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
Bendrovės slapukus naudoja įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine. Jie registruoja, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Tai padeda sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, jog Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
„Pixel“ žymos (Pixel Tags)
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. Ji sukuria vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Informacija persiunčiama į „Pixel“ paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai, kurie įrašomi į Jūsų naršyklę.
Nuorodos į kitus tinklalapius ir duomenų saugojimo terminai
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapuko galiojimo laikas priklauso nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Vartotojų teisės
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. Su mumis galite susisiekti el. paštu.