Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias automobilių pasaulio naujienas, pradedant kelionių įspūdžiais ir patarimais, baigiant naudotų automobilių rinkos tendencijomis ir parkavimo iššūkiais didmiesčiuose. Sužinosime, kokius automobilius renkasi lietuviai, kaip planuoti keliones ir kokios problemos kyla gyventojams dėl vietų trūkumo.
Kelionės automobiliu: patarimai ir įspūdžiai
LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė su vyru Aurelijumi yra aistringi keliautojai automobiliu. Ji keliones automobiliu pamėgo jau seniai - juo 2011 m. pirmąkart su šeima leidosi į Kroatiją. Keliauti automobiliu nusprendė po atostogų Turkijoje, viešbutyje, kur „viskas įskaičiuota“. Jurga prisimena: „Dvi dienas atkentėjome, pasidarė nuobodu, tad, užmigdę vaikus, leidomės po apylinkes. Vidurdienis, 40 laipsnių karščio, bet vidury išdžiūvusių laukų radome kažkokio amatininko lūšnelę, pabendravome su vietiniu turku...“ Nuo tada Jurga su vyru (vaikai jau dideli) kasmet išsiruošia automobiliu kur nors toliau. Na, o kai turi mažiau laisvadienių, lankosi kaimyninėse šalyse.
Kelionių planavimas ir nakvynė
Pora rimtesnes atostogų keliones planuoti imasi tuojau po Naujųjų, nes jiems tai ne darbas, o grynas malonumas. Jurga pasakoja, kad lėktuvu skristi jai nemalonu, nors tą daro, kai tikrai prireikia, o vyrui vairuoti labai patinka. Pirmą kartą keliaudami automobiliu į Kroatiją, jie pravažiavo naktinį Budapeštą ir juo susižavėjo. Grįždami nusprendė ten sustoti, tačiau užsisakytas viešbutis buvo miesto pakraštyje: iki centro toli, o su vietiniu transportu nesusigaudė, tad nupėdino gal 10 kilometrų niūriomis gatvėmis ir nepamatė jokio grožio.
Anksčiau, keliaudami į Kroatiją, nakvynę susirasdavo nuvykę į vietą, tiesiog kalbindami vietinius žmones, gyvenančius prie jūros, kaip „Palangos bobučių“ laikais. Dabar pragyvenimo lygis išaugęs, turistų padaugėję ir šitaip rizikuoti nederėtų, nakvynės vietą verta rezervuotis iš anksto. Jurga pastebėjo, kad vasaros kelionę pradeda planuoti žiemą, po Naujųjų. Tuo metu apgyvendinimas daugelyje šalių „Booking“ platformoje gali kainuoti trečdaliu ar net perpus pigiau, nei užsisakant prieš pat kelionę.
Kulinarijos atradimai kelionėse
Keliaudami sutuoktiniai mėgaujasi vietos maistu. Stengiasi valgyti šeimų užeigose, ragauja regioninius patiekalus. Tokios degustacijos neapsieina ir be kuriozų. Jurga prisimena: „Praėjusią vasarą, grįždami iš atostogų, pernakvoti sustojome netoli Austrijos sienos, prie Udinės. Tai Friulio regionas, kuriame vartojama ne tik italų, bet ir friulų kalba. Šeimininkas rekomendavo friulų restoraną. Užkandžiai buvo puikūs, todėl į antrųjų patiekalų meniu tiesiog bedžiau pirštu. Ir ką - gavau be galo riebų bulvinį blyną, patiektą su apkepta polenta.“ Kur pavalgyti, pora dažnai klausia vietinių arba eina ten, kur pamato pietų traukiančius vietos valdininkus ar policininkus. „Pareigūnai, ypač pietų šalyse, yra gerbiami, ir niekas netieks jiems blogo maisto“, - sako Jurga. Taip Juodkalnijos Baro mieste paskui pareigūnus jie nužingsniavo į užeigą miesto turguje.
Kelionė per Lenkiją ir meilė Italijai
Jurga patikino, kad šiais laikais pervažiuoti Lenkiją nėra toks didelis išbandymas kaip seniau - dabar ten nutiesti puikūs greitkeliai, didelis leistinas greitis. Ji su vyru, ryte išriedėję iš Vilniaus, po 12 valandų kelionės su keliomis pertraukėlėmis nuvyksta iki Čekijos-Austrijos pasienio.
Didžioji poros meilė yra Italija, ir ne didieji miestai, o maži miesteliai ir gamta. Italiją pašnekovai pasiekia vos per dvi dienas - pirmą naktį apsistoja Čekijos-Austrijos pasienyje (nuo Lietuvos - 1 000 km), o kitą pavakarę jau gali poilsiauti Veneto regione ar Lombardijoje. Dar dieną trunka kelionė iki Pietų Italijos. „Noras neužleisti greičiau važiuojančiųjų ir nardyti tarp automobilių italams išties įaugęs į kraują - kaip ir lietuviams“, - juokauja žurnalistė. Tačiau Italijos keliai nėra ypatingi. Reikia prisiminti ir tai, kad nors autostrados Italijoje puikios, žavingiausia kelionių dalis yra važiavimas per miestelius ir kalnus, o ten laukia siauros gatvelės, dažnai įveikiamos tik mažalitražiais automobiliukais.
Kelionės Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse
Jurga Tvaskienė su vyru mėgsta keliauti ir po Lietuvą bei kaimynines šalis, atrasti netikėtų vietų.
Lietuva
- Dusios ežeras ir Metelių regioninio parko aukštapelkė (Lazdijų r.): pavasarį, gegužės pradžioje, nustebina varlių koncertais - ten kurkia varlės kūmutės, kurios kukuoja kaip gegutės. Yra Bijotų pažintinis takas, vedantis prie užpelkėjusio ežero.
- Ukmergė: miestas turi puikių mažosios skulptūros pavyzdžių ir yra išlaikęs prieškarinį išplanavimą, iš kurio puikiai matyti, kad tai buvo daugiausia žydų gyvenamas miestelis su senais statiniais, Toros mokykla, sinagoga ir kt.
- Pažintiniai takai aplink Vilnių:
- Karmazinų pažintinis takas (pro piliakalnius, ąžuolynus ir rėvas)
- Jurkiškio upelio takas (trumpas, bet simpatiškas)
- Paulavos Respublika (Šalčininkų r.) - vos už 20 km nuo sostinės.
- Kabantis Skersabalių beždžionių tiltas (apgriuvęs, lipti nevalia) ir „verkianti“ Skališkių uola.
- Žemaitija: kelionė pro Kražius, per Varnius ir Tytuvėnus į Telšius. Jurga rekomenduoja užsukti į dvipakopę Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą, apeiti koplytstulpius, pasivaikščioti po senove alsuojančius miestelius ir jų apylinkes. Didžiausias žemaičių piliakalnis Medvėgalis pasitiko nedraugiškai - kaukė vėjas, pliaupė lietus.
- Naujosios Akmenės smėlio karjerai: nebeveikiantys karjerai, į kuriuos galima iš anksto užsisakyti ekskursiją (kaina nėra didelė, reikia važiuoti savo automobiliu).
Latvija
- Kuldyga: miestelis, neretai pavadinamas „Latvijos Venecija“, nuo Vilniaus nutolęs mažiau nei 400 kilometrų, bet kelionė truks bent 5 valandas (keliai Lietuvos pusėje nėra geri). Kuldygoje rasite ir plačiausią Europoje Ventos, arba Rumbos, krioklį. Jo plotis - apie 249 metrus, aukštis - vos keli metrai, bet šiltomis vasaros dienomis juo galima net pasivaikščioti kaip tiltu. Kasmet, balandžio pabaigoje, prie krioklio vyksta Skraidančios žuvies šventė.
- Latvijos pajūris: be populiarių Liepojos, Jūrmalos, Ventspilio, Jurga rekomenduotų ir Saulkrastų miestelį - ten žmonių mažiau, gali būti vienas pusiau laukiniame, bet gražiame paplūdimyje (kopos ten žemesnės nei Lietuvoje, o jūra seklesnė).
Lenkija
- Gižyckas (Lėcius) ir apylinkės: sunku pasakyti, ar tai Lenkija, Lietuva, ar Prūsija - kavinėse matyti lietuviškų patiekalų, miestelio pašonėje yra didelis kryžius, žymintis vienuolio Brunono Bonifaco žūties vietą (aprašant šį įvykį, pirmą kartą paminėta Lietuva). Aplinkui yra ir kitų dėmesio vertų miestelių bei pilių, pavyzdžiui, Rešliaus pilis, kurioje vos prieš 200 metų buvo sudeginta paskutinė Europoje ragana.
- Vygriai: daug ežerų, po juos galima paplaukioti išsinuomojus jachtą (pakanka turėti automobilio vairuotojo pažymėjimą).
- Karkonošės kalnai: esantys maždaug už 100 km nuo Vroclavo, Lenkijos ir Čekijos pasienyje. Turi urano kasyklas, kuriose įrengta pasivaikščiojimo takų, akį džiugina vokiškai lenkiški miesteliai ir unikalios pilys bei bažnyčios. Vietovė dar nenusiaubta turistų, gamta graži ir tyli. Tai puiki alternatyva Zakopanei, be to, laiką galima leisti ne tik Lenkijos, bet ir Čekijos pusėje. Karkonošėje daugiau uolų nei aukštų kalnų. Kelionei po Vroclavą ir aplinkinius kalnus reikėtų bent keturių dienų. Netoliese yra ir vokiečių statytų pilių žiedas: vienos jų - gynybinės, kitos - tai rūmai su išpuoselėtais parkais. Verta dėmesio Svidnicos Taikos bažnyčia - didžiausias Europoje medinis religinis pastatas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Visai kitokia yra Karpačo miestelyje stovinti autentiška 13 amžiaus norvegiška bažnyčia iš Vango miesto. Karkonošėje, Jizeros masyve, yra ir kol kas didžiausias Lenkijoje apžvalgos bokštas „Sky walk“. Jame viršuje padaryti tinkliniai urvai, kuriuose galima karstytis virš bedugnės, taip pat yra stiklinė apžvalgos aikštelė.
- Gravitacinės anomalijos kalva Karpačo miestelio apylinkėse: nežinia, kuo tai pagrįsta, bet net važiuojant automobiliu į kalną jautiesi taip, tarsi leistumeisi į nuokalnę. Jeigu anomalijos vietoje padedi vandens buteliuką, jis ritasi ne žemyn nuo kalno, o kyla į viršų.
Jurgos vyras Aurelijus savo kelionių įspūdžiais ir maršrutais dalijasi tinklaraštyje autokeliautojas.lt. Čia jis pateikia visą informaciją apie savo keliones su adresais ir įspūdžiais.
Epinė kelionė automobiliu po Lenkiją – geriausias 10 dienų vasaros maršrutas
Naudotų automobilių rinka Lietuvoje
Retam automobiliui per eksploatavimo laiką pavyksta išvengti didesnių ar mažesnių apgadinimų. Jei smulkūs eismo įvykiai transporto priemonės saugumui ir ilgaamžiškumui įtakos neturi, perkant stiprią avariją patyrusį automobilį galima stipriai prašauti pro šalį. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje labiausiai apgadinami „Subaru“ automobiliai - 80,5 proc. „Nemaža dalis apgadintų automobilių importuojami iš užsienio, pigiai sutvarkomi ir parduodami kaip neturintys defektų. Žinoma, apgadinami ir šalies viduje eksploatuojami automobiliai. Iš visų Lietuvoje tikrintų automobilių apgadinti buvo daugiau nei pusė - 57,2 proc.“ - teigiama tyrime.
Apgadinimų vertė ir populiarūs modeliai
Paprastai, kuo automobilio vertė didesnė, tuo brangiau bus įvertinti ir jo patirti apgadinimai. Iš visų Lietuvoje tikrintų automobilių didžiausia vidutine apgadinimų verte pasižymėjo „Porsche“ - 14 984 eurai. „Populiarūs automobilių modeliai dažnai tampa nesąžiningų pardavėjų taikiniu. Neretai pirkėjai sprendžia apie automobilio būklę iš jo išvaizdos, nepasidomėję mechaninių komponentų būkle. Jei automobilis buvo apgadintas ir vėliau prikeltas antram gyvenimui, itin svarbu, kaip jis buvo suremontuotas“, - sako M. Kitoje spektro pusėje „Honda“ modeliai, kurie vidutiniškai buvo patyrę 2,1 apgadinimo, o vienos žalos vertė siekė 2 533 eurus. „Volvo“ turėjo 2,1 žalų įrašų, o vidutinė apgadinimų vertė siekė 2 981 eurą. Dažniausiai apgadinamas automobilis tarp 24 tyrime dalyvavusių šalių - 7-osios serijos BMW. 77,3 proc. šių modelių buvo apgadinti. Nedaug atsilieka „Audi A8“ - 71 proc. Atskirų modelių duomenys rodo, jog Lietuvoje dažniausiai apgadinami BMW.
„Automobilių pirkėjai siekdami sutaupyti arba bandydami įpirkti modelį, kuris jiems ne pagal kišenę, dažnai užmerkia akis prieš tikrąją jo būklę. Visgi įsigijus praeityje smarkiai daužtą automobilį, vėliau gali laukti daug neplanuotų išlaidų remontams. Jau nekalbant apie abejotiną tokio automobilio saugumą. Istorijos ataskaita leidžia iškart atmesti automobilius po smarkių avarijų, tačiau visais atvejais perkant naudotą transporto priemonę reikia ją patikrinti autoservise“, - aiškina M. „carVertical“ tyrime analizuojamos įmonės vartotojų 24 šalyse įsigytos automobilių istorijos ataskaitos nuo 2025 m. sausio iki 2025 m. gruodžio.
Naudotų automobilių kainų augimas ir ateities prognozės
Beveik 10 tūkst. eurų - tiek Lietuvoje pernai lietuviai vidutiniškai mokėjo už naudotus automobilius. Pastarųjų kainos auga kasmet. Labai realu, kad didės ir šiemet. Remiantis „Regitros“ duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso pirmą kartą užregistruota kiek daugiau nei 157 tūkst. M1 kategorijos naudotų lengvųjų automobilių. Nepaisant nežymaus kritimo, naudotų automobilių rinka išliko aktyvi.
Transporto priemonių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas teigia, kad pastaruoju metu greitesnį augimo tempą išlaiko būtent naujų automobilių segmentas. Naudotų automobilių kainos praėjusiais metais stabiliai augo. 2025 m. II ketv. metinis augimas buvo apie 7,3 proc. (iki 9,4 tūkst. eurų). Savo ruožtu III ketv. vidutinė naudoto automobilio kaina jau buvo apie 9,6 tūkst. Pasak G. Dauparo, lietuviai dažniausiai renkasi šeimai skirtus universalo ar sedano kėbulo naudotus automobilius, pavyzdžiui, „Škoda Superb“ ar „Volkswagen Passat“, taip pat 3 ar 5 serijos BMW modelius. Anot pašnekovo, vidutinė naudoto automobilio kaina siekia apie 10 tūkst.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas antrino, kad tautiečių prioritetas - vidutinės klasės ir praktiški automobiliai. „Dažniausiai dyzeliniai arba hibridiniai, 6-10 metų amžiaus, su ekonomiškais varikliais ir universalia kėbulo forma. Tipinis Lietuvoje perkamas naudotas automobilis - funkcionalus, ekonomiškas ir tinkamas kasdien naudoti, o ne prabangos prekė. Mūsų duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina pernai siekė apie 12-13 tūkst. eurų“, - lietuvio perkamo tipinio automobilio portretą nupiešė P. Valiukėnas.
Visgi planuojantiems šiemet įsigyti automobilį ekspertai daug gerų žinių neturi. Labai realu, kad transporto priemonių kainos ir toliau augs, o tam įtakos turės ir nuo šių metų įsigalioję antrosios pensijų pakopos pokyčiai, suteikę galimybę atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų. „Atsižvelgiant į antrosios pensijų pakopos pokyčius, naudotų automobilių kainų augimas yra labai tikėtinas. Tai turės realią ir apčiuopiamą įtaką naudotų automobilių rinkai. Į ekonomiką ateis milijardai eurų, ir dalis šių lėšų neišvengiamai nusės vartojime, įskaitant naudotų automobilių segmentą. Papildomos įtakos turės ir laiko faktorius: lėšų išmokėjimas sutaps su pavasariu, kai tradiciškai rinka suaktyvėja ir pirkėjų aktyvumas išauga“, - kalbėjo P. Valiukėnas. Anot pašnekovo, į rinką patekus papildomoms lėšoms, daliai pirkėjų bus lengviau greičiau priimti sprendimus ir mokėti daugiau - tai didins paklausą.
Savo ruožtu Gintenis Dauparas mano: „Jei nenutiks geopolitinių netikėtumų ar kitų pasaulinių negandų, trikdančių tiekimą, turėtume matyti panašų rinkos augimo tempą. Šiek tiek suaktyvinti pardavimus pavasarį gali atsiimti antrosios pakopos pinigai. Visgi manau, kad sukauptos sumos nėra tokios didelės, kad būtų galima tikėtis naujų automobilių bumo, tačiau dalis pirkėjų tikrai gali atsinaujinti savo transporto priemones. Ypač vyresnio amžiaus, kurie jau nebeplanuoja keisti būsto. Nepaisant to, išliksiu prie nuomonės, kad ateinantys metai bus panašūs ir kaina kils panašiu tempu. To pirkėjau turėtų nepajausti. Nei drastiškai kainoms augti, nei kristi priežasčių nėra.“
Parkavimo problemos didmiesčių daugiabučių kiemuose
Senos statybos daugiabučių gyventojai didmiesčiuose susiduria su nuolatine problema - automobilių vietų trūkumu. „Ir ant pievų, ir ant šaligatvio - visaip, kaip pasitaiko. Kiekvienas stengiasi arčiau savo namų būti“, - teigia gyventojai. „Labai trūksta. Kas pirmas atvažiavo, tas pastatė. Kas vėliau, tai per vidurį stato, kur randa.“
„Sovietmečiu teritorijos buvo planuojamos kvartalais, todėl problemą turim spręsti kvartalais. Tą mes darome - yra keletą metų gyvuojanti programa „(R)evoliucija“. Kitaip sakant, pertvarkome ir suplanuojame iš naujo teritorijas, kad jos būtų talpesnės, efektyvesnės“, - aiškina specialistai. Tačiau vadinamoji kvartalų renovacija stringa. „Pamenu, jis tikrai užstrigo. Šitie dalykai subtilūs - valstybė, savivaldybė gali turėti daug gerų norų, bet galutinį sprendimą padaro žmonės. Čia didžiausia bėda. Mes ir su savo „(R)evoliucija“ dažnai susiduriame su tuo. Turime padaryti milžinišką darbą, kurio niekur nesimato, kad įtikintume tuos žmones, kad susitartume su visais, kad darom tokį projektą, o ne kitokį.“
Anot G. Dauparo, didžioji dalis vietų trūkumo yra dėl to, kad tiesiog jos nėra sužymėtos. Manoma, kad nuo 10 iki 20 proc., gal net daugiau galima padidinti vietų skaičių, jei tvarkingai, profesionaliai sužymėtume ir nebūtų tokių dalykų kaip pastatymas per dvi vietas ir t. t.
Vilniaus savivaldybės sprendimai
Vilniaus savivaldybės infrastruktūros grupės vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas teigia, kad stovėjimo vietų stygiaus problemą bandoma spręsti įvairiais būdais. „Tos išvažinėtos stovėjimo vietos, derinant su gyventojais, pritaikomos automobiliams parkuoti. Taip pat miestas yra pasitvirtinęs parkavimo apmokestinimą. Tie daugiabučių kiemai, kurie užstatomi kitų daugiabučių gyventojų automobiliais, gyventojų prašymu gali būti apmokestinti įvedant baltąją zoną su minimalia rinkliava. Taip pat bendradarbiaujama ir su juridiniais asmenimis, kurie turi didesnes automobilių stovėjimo aikšteles šalia daugiabučių, tačiau naktimis tos aikštelės būna laisvos. Ieškoma galimybių, kad ten naktį galėtų parkuotis ir daugiabučių gyventojai“, - sako A. Visockas.
„Anksčiau buvo iki kelių šimtų parkavimo vietų įrengiama per metus. Praeitais metais įrengėme 1,5 tūkst., užpernai - apie 1 tūkst., šiais metais vėl planuojam 1,5 tūkst., o jei pasiseks, tai keletą tūkstančių parkavimo vietų. Kai statėsi naujieji rajonai Klaipėdos pietinėje dalyje, nebuvo tokių automobilių skaičių. Kiemai tiesiog tam nėra pritaikyti. Galiu pasakyti drąsiai - viename iš kiemų padarėme klaidą. Tame kieme įrengėme daug parkavimo vietų, tačiau to paties rajono kitų kiemų gyventojai tiesiog sustatė automobilius ir tą kiemą visiškai užkimšo. Tokių klaidų nebedarom, turime patirties. Yra tokių namų, kuriuose gyvena pensinio amžiaus žmonės, kurie pasisako prieš parkavimo vietų steigimą, bet tai nėra dauguma“, - teigia A. Visockas.