Tolimųjų Reisų Vairuotojų Atlyginimai ir Darbo Sąlygos Lietuvoje

Atlyginimas yra turbūt vienas svarbiausių veiksnių, į kurį atkreipiame dėmesį, skaitydami darbo pasiūlymus. Tolimųjų reisų vairuotojai, dažnai dirbantys visoje Europoje, susiduria su specifinėmis išlaidomis ir uždarbio ypatybėmis. Jų alga nuolat kinta ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vairuotojo patirtis, gabenamų krovinių tipas, šalis, kurioje dirbama, ir kt.

Darbo užmokesčio struktūra ir minimalus atlyginimas Lietuvoje

Vairuotojų darbo užmokestis priklauso nuo šalies, kurioje dirbama, ir jos įstatymų. Kadangi pagal daugelį darbo skelbimų vairuotojai yra darbinami lietuviškose įmonėse, aktualūs yra Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai. Jie numato, kad alga yra sudaroma iš LR minimalios mėnesinės algos (MMA) ir įstatymų numatyto koeficiento, kuris šiuo metu yra 1,65. Papildomai priskaičiuojami dienpinigiai, priklausantys nuo šalies, kurioje dirbama, ir kitų faktorių.

Vilkikų vairuotojai, dirbdami pilnu etatu, tikrai uždirba daugiau nei minimalus atlyginimas. Naujas vairuotojas dažnai uždirbs šiek tiek mažiau, tačiau įgyjant daugiau patirties, augs ir alga. Dirbant Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitose pasiturinčiose Europos valstybėse, galima tikėtis algos nuo 2850 EUR per mėnesį „į rankas“. Tikslesnė alga priklausys nuo darbo pobūdžio ir konkrečios šalies, kurioje dirbsite.

Tolimųjų reisų vairuotojo profesijos atsakomybė

Tolimųjų reisų vairuotojas - tai atsakingos pareigos, reikalaujančios ne tik didelio susikaupimo darbo metu, bet ir įvairių dalykų išmanymo, pavyzdžiui, skirtingų tipų krovinių gabenimui keliamų reikalavimų, kitų šalių Kelių eismo taisyklių (KET) išmanymo ir t. t. Taip pat svarbu atsižvelgti, kad darbas reikalauja atsakingumo - tiek kalbant apie krovinių gabenimą laiku, nurodytais maršrutais, saugiai, tiek ir rūpinantis įvairiais dokumentais, pažymomis. Todėl natūralu, kad tokių vairuotojų darbo užmokestis yra solidus. Atlyginimai prasideda nuo 2850 EUR, tačiau gali siekti ir daugiau. Tokie nemaži atlyginimai yra geras atlygis už sąžiningai atliekamą šį atsakomybės reikalaujantį darbą.

Dienpinigių problema ir socialinės garantijos

Nors Europos Sąjunga juda link principo, kad už vienodos vertės darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas ir vietiniams, ir kitų šalių darbuotojams, transporto sektorius Europoje išlieka prieblandos zonoje. Lietuva, deja, įvardijama viena tų šalių, kuri dempinguoja visą ES transporto sektorių.

2003 m., siekiant Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumo, tuometinio ministro nutarimu buvo numatyta teisė darbdaviams mažinti dienpinigius vairuotojams iki 50 proc. Nors nuo to laiko daug kas pasikeitė, nutarimas nepanaikintas, ir verslai dažnai nesąžiningai elgiasi su darbuotojais, nors įstatymų, kaip ir, nepažeidžia.

Darbo skelbimuose dažnai skelbiama, kad tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas bus 2-2,5 tūkst. eurų, bet į šią sumą įskaičiuojami neapmokestinami dienpinigiai, kurie apskritai neturėtų būti traktuojami kaip darbo užmokestis. Atlikus 2023 metų analizę, paaiškėjo, kad vairuotojų vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio kaupiamos pensijos ir teikiamos socialinės garantijos, yra apie 500 eurų. Vadinasi, darbuotojai gaus kur kas mažesnes pensijas nei tikėtųsi pagal suderėtus atlyginimus, o ligos atveju, patyrus traumą, gaus labai mažas išmokas.

Be to, dienpinigių dydis, t. y. kintamoji atlyginimo dalis, yra tapę darbdavio malonės reikalu. Oficialiai dienpinigiai turėtų būti mokami pagal ministro nutarimu įvairioms šalims nustatytą dienpinigių normą, bet realybėje yra kitaip. Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojams dienpinigiai neišmokami pagal tai, kokioje valstybėje vairuotojas tądien buvo, o pagal tai, kaip „susisuks“ vadovui. Pavyzdžiui, kol esi geras, gal gausi 80 proc. priklausančių dienpinigių, o jei ne - sumažins kur kas daugiau. Taip pat neoficialiai atskaičiuojama už viršytas - pačių sugalvotas - kuro normas ar įvairius nedidelius auto įvykius (kad bendrovės nepasididintų draudiminių įmokų).

Buhalterinė magija ir piktnaudžiavimas

Transporto įmonių pamėgti aiškinimai, kad jos dirba nuostolingai ar kad jų pelningumas mažas, dažnai yra tiesiog buhalterinė magija. Pelnai būna geri, bet, reikia nereikia, vėl atnaujinamas transporto ūkis, perkamos naujausios transporto priemonės, ir iš to „pliusiuko“ lengvai gaunamas „minusas“ bei parodomas nuostolis. Deja, valstybėje yra sudarytos sąlygos legaliam piktnaudžiavimui ir transporto sektoriaus darbuotojų išnaudojimui. Vis dėlto, visi profesinių sąjungų bandymai tai keisti, atsimuša kaip į sieną.

Darbo jėgos iš trečiųjų šalių pritraukimas

Vykstant diskusijoms apie emigracijos stabdymą ir įvairias iniciatyvas, Lietuvos transporto įmonės tyčia stumia darbuotojus iš transporto sektoriaus, nes nori pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių, kuriuos pagal jų šalių pragyvenimo lygį tenkina Lietuvoje gaunamas atlyginimas. Be to, šie darbuotojai mažiau visko reikalauja ir apie savo teises kalba.

Šiuo metu Lietuvoje tarp tolimųjų reisų vairuotojų yra tik apie 25-30 proc. lietuvių, visi kiti - ne iš ES. Absurdiška, kad Užimtumo tarnyba kiekvienais metais tvirtina trūkstamų profesijų sąrašą, kurioms yra supaprastintas darbo vizų gavimas, ir tarp jų visą laiką patenka tolimųjų reisų vairuotojai.

Profesinių sąjungų siūlomi sprendimai

Transporto sektoriuje yra daug problemų ir trūksta normalios priežiūros. Profesinės sąjungos siūlytų pradėti nuo teisinės bazės sutvarkymo, kad baigtųsi teisėtas piktnaudžiavimas. Čia padėtų kintamosios atlyginimo dalies mažinimas, kad vairuotojai turėtų daugiau stabilių pajamų, nes bazinio atlyginimo jau taip lengvai nesumažinsi. Taip pat reikia stabdyti tą absurdą dėl Užimtumo tarnybos trūkstamų profesijų sąrašo, į kurį nuolat patenka vairuotojai.

Daug problemų profesinės sąjungos tikėjosi išspręsti per kolektyvinę sutartį, tačiau kolektyvinių derybų perspektyvos yra miglotos. Verslas to kratosi, nes žino, jog nebegalės tvarkytis, kaip užsigeidžia. Nė vienas susitikimas nebuvo oficialus, kur būtų konstruktyviai siekiama rasti kompromisą.

Tolimųjų reisų vairuotojų uždarbio palyginimas

Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojai dažniausiai dirba 6 savaites, po kurių turi 3 savaites pertraukos. Už šį atsiskaitymo laikotarpį vairuotojai gauna apie 2,5 tūkst. Eur atlyginimo. Apie 850 Eur sudaro dienpinigiai, likusi dalis - mėnesinis atlyginimas.

Palyginus su kitomis ES šalimis, toks uždarbis yra puikus. 2018 m. „Sodros“ duomenimis, 2017 m. vidutinis sunkvežimio vairuotojo užmokestis, nuo kurio sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 538 Eur per mėnesį, o įdarbinto užsieniečio - 424 Eur. Palyginimui, Vokietijoje pradedantys vairuotojai gauna mažiau nei 1,8 tūkst. Eur (1,8 tūkst. Eur tai bazinis uždarbis šioje šalyje). 2016 m. vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo uždarbis buvo 2,4 tūkst. Eur.

Atlyginimai kaimyninėse šalyse ir Europoje

• Lenkija: „Sunkvežimių vairuotojų atlyginimas Lenkijoje 2018“ ataskaitos duomenimis, kas penktas vairuotojas „į rankas“ uždirba apie 7 tūkst. zlotų (1606 Eur). Vairuotojai, važiuojantys į Rytus, uždirba dar mažiau. Virš 1370 Eur gauna 15 proc. Lenkijos vairuotojų, nuo 1150 iki 1380 Eur - 14,3 proc., nuo 917 iki 1150 Eur - 11 proc.
• Rusija: Darbo užmokesčiai yra dar žemesni. Sostinėje ir Maskvos srityje trečdalis vairuotojų gali uždirbti nuo 730 iki 1000 Eur. Iki 730 Eur per mėnesį uždirba net 16 proc. įdarbintųjų. Virš 1,5 tūkst. Eur uždirba kas ketvirtas „fūristas“.

„Tolimųjų reisų vairuotojų uždarbis nėra mažas. Mes kalbame apie žmones, kurie dažnai neturi aukštesniojo išsilavinimo.“ Comité National Routier (CNR) duomenimis, daugiausiai Europoje uždirba Liuksemburgo vairuotojai - apie 3663 Eur per mėnesį (vairuotojo atlyginimas su socialinio draudimo įmokomis ir kitais atlyginimo komponentais). Mažiausiai uždirbama Bulgarijoje (1265 Eur) ir Rumunijoje (1490 Eur). Pagal CNR ataskaitą, vairuotojai iš Lietuvos uždirba apie 1500 Eur.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“, remdamasi eurais išreikšto minimalaus atlyginimo neatskaičius mokesčius lygiu, suskirstė ES valstybes į tris grupes (atsižvelgiant į 2017 m. liepos mėn. minimalų atlyginimą): grupė, kur atlyginimas buvo žemesnis nei 500 Eur per mėnesį (pvz. Lietuva, Lenkija, Bulgarija, Estija, Rumunija), 500-1000 Eur (pvz. Agentūros duomenys puikiai nurodo tikrą atlyginimo sudėtį. Tokiu atveju lietuvių uždarbis yra vienas geriausių Europoje.

Palyginimas: vidutinis atlyginimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse (2017 m. duomenys)

Atlyginimo struktūros įtaka socialiniam saugumui

„Kadangi dienpinigiai nėra atlyginimas, jų paskirtis nėra atlyginti už darbą, nuo jų nemokami mokesčiai, nenormalu, kad jų dalis bendrose pajamose yra kelis kartus didesnė nei pagrindinio atlyginimo. Atlyginimo struktūra tai pagrindinė vairuotojų uždarbio problema. Bazinis atlyginimas yra tiesiog per mažas ir tai turi labai didelę įtaką darbuotojo socialiniam saugumui.“ „Sodros“ duomenimis, 2017 metų pabaigoje Lietuvoje dirbo apie 7,6 tūkst. vilkikų ir lengvųjų automobilių bei furgonų vairuotojų iš trečiųjų šalių.

Skaitytojas E. iš Trans.INFO teigia: „Kas visus vairuotojus laiko dirbti būtent lietuviškose įmonėse? Yra galimybių ir kitur dirbti, o po reisų ilsėtis Lietuvoje. Aš pats gyvenu ir dirbu Švedijoje. Man teko bendrauti su vairuotojais, kurie važinėja ilgus atstumus ir nesiskundžia. Skandinavai skiriasi nuo lietuvių tiek kultūra, tiek bambėjimu.“ Jis taip pat pabrėžia: „Lietuvoje netrūktų vairuotojų, jei atlyginimo struktūra būtų kitokia.“

Darbo ir poilsio skaičiavimo ypatumai

Imkime minimalų vidurkį važiuojant po Europą - 70 eurų per dieną (daugelis vairuotojų dabar gauna daugiau). Važiuoji, vaikštai, guli ar alų gurkšnoji - nesvarbu, gauni tuos pinigus į rankas. 30 dienų - susidaro jau 2100 eurų. 670 eurų iš jų yra atlyginimas po mokesčių, kitkas - dienpinigiai. Kad gautumėte „į rankas“ 2100 eurų, atlyginimas „ant popieriaus“ turėtų būti 3471,07 euro.

Vairuotojas, dirbdamas 6 savaites ir 2 ilsėdamasis, per metus turi 280 darbo dienų. Jei imsime vidurkį 70 eurų dienai, gaunasi 19 600 eurų „į rankas“ per metus. Dalinant šią sumą iš 12 mėnesių, mėnesio vidurkis išeina 1633 eurai. Tai čia įskaičiuojant ir tas dienas, kai esi namuose, o tokių atostogų vairuotojui išeina net 84 dienos. Palyginimui, Lietuvoje nedaugelis turi tokias ilgas atostogas.

Darbo sąlygos ir poilsis

Viena iš dažnai keliamų problemų - gyvenimo ir darbo sąlygos. Jei norima kas vakarą miegoti namuose - reikia dirbti toje šalyje, kurioje gyvenama. O jei išvažiavote į tolimas trasas, tenka susitaikyti ir prisitaikyti prie to darbo specifikos.

Dėl viešbučių: vairuotojai dažnai labiau vertina galimybę naudotis dušais aikštelėse, saugų stovėjimą ir patogumus šalia sunkvežimio, nei kambarius viešbučiuose, kur vis tiek tenka mokėti už maistą ir pramogas, o visas turtas lieka automobilyje.

Profesinės sąjungos siūlo spręsti problemas, pavyzdžiui, suteikiant galimybę savaitgaliais nemokamai naudotis dušais, organizuoti dažnesnius policijos ekipažų apsilankymus aikštelėse, ypač naktimis, bei įrengti atskiras vietas su elektros jungtimis šaldytuvams ir kitais patogumais.

Darbo ir poilsio laiko pažeidimai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) krovininio kelių transporto sektorių vertina kaip vieną rizikingiausių nedeklaruoto darbo atžvilgiu. Per 2020 m. 9 mėn. VDI atliko daugiau kaip 170 inspektavimų, kurių metu 88 įmonėse buvo nustatyti pažeidimai, susiję su nelegaliu darbu, nedeklaruotu darbu (darbo ir poilsio laiko pažeidimai), užsieniečių įdarbinimo tvarka. Iš jų 32 įmonėse nustatyti 67 asmenys, dirbę nelegaliai. 56 įmonėse nustatyta beveik 230 asmenų, dirbusių pažeidžiant darbo ir poilsio laiko režimus.

Profsąjunga taip pat įtaria, kad visa krovinių vežėjų darbdavių rinka yra galimai neteisėtai susitarusi darbuotojus priverstinai kasmet išleisti 3-4 mėnesių nemokamų atostogų. Tai reiškia, kad darbuotojai praranda darbo stažą, socialinio draudimo įmokas ir bet kokias išmokas už šį laikotarpį. „Net jei susižeidžia ir grįžta namo į savo šalį gydytis, ten praleidžia pusę metų, kaip būna po infarkto ar insulto, ir nori grįžti į darbą, jie nieko už tą periodą iš viso negauna, nes yra nedrausti“, - pastebėjo vienas ekspertas.

Be to, pagal Darbo kodeksą, kad žmogus išeitų nemokamų atostogų, jis pirmiausia turi išeiti eilinių mokamų 20 darbo dienų atostogų. Tačiau šiame sektoriuje vairuotojai dažnai iš karto siunčiami į nemokamas atostogas, nesinaudodami priklausančiomis mokamomis atostogomis.

Darbo ginčų komisijos veikla

Darbo ginčų komisijos (DGK) kasmet nagrinėja daugybę krovininio kelių transporto sektoriaus darbuotojų prašymų, dauguma kurių susiję su neišmokėtu darbo užmokesčiu. 2020 m. DGK priteista išmokėti suma siekia per 453,5 tūkst. eurų. VDI teigimu, daugiausia pažeidimų šiame sektoriuje nustatoma dėl darbo užmokesčio (dėl netinkamo darbo apmokėjimo organizavimo, darbo apmokėjimo sistemos nustatymo).

Karjeros galimybės ir iššūkiai

Tolimųjų reisų vairuotojo pozicija visuomet paklausi. Norint pradėti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, pakanka išsilaikyti vairuojamos transporto priemonės teises ir išsiimti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą (jeigu norite dirbti savarankiškai). Didelių reikalavimų nėra. Vairuotojo grynasis atlyginimas svyruoja nuo 740 EUR iki 3 235 EUR per mėnesį. Deramai pasiruošti deryboms dėl atlyginimo yra labai svarbu. Atlyginimo duomenys yra iš atlyginimų apklausos, kur kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje. Šiuos duomenis valome ir apdorojame pagal mūsų metodiką.

BTL Group, viena žinomiausių transporto srities įmonių, vienija virš 3000 darbuotojų daugiau nei 40-yje įmonių, veikiančių tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo, nekilnojamojo turto, apgyvendinimo, keltų, tiltų ir tunelių bilietų pardavimo sektoriuose. Įmonė siūlo darbuotojams tobulėjimo galimybes: mokymus, kursus, karjerą. Įmonė ieško darbuotojų, norinčių augti ir nebijoti prisiimti daugiau atsakomybių, siūlydama atlyginimus nuo 1000-1400 €/mėn. iki 1900 €/mėn. „Esame Baltic transline, vieni žinomiausių ir aktyviausių rinkos žaidėjų transporto srityje. Mūsų ilgametė patirtis rinkoje užtikrina puikias sąlygas klientams bei darbuotojams pasiekti rezultatus“, - teigiama įmonės aprašyme.

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai:
  • Nepriklausomumas: nereikia sėdėti biure, tiesiogiai bendradarbiauti su kolegomis ar vadovais.
  • Galimybė keliauti ir pamatyti naujas vietas: gabenant krovinius aplankomos įvairios šalys ir vietos.
  • Geras atlyginimas.
  • Užtikrintumas: darbas visuomet paklausus, todėl nereikės jaudintis dėl darbo praradimo.
  • Galimybės augti.
• Trūkumai:
  • Vienišumas: viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria tolimųjų reisų vairuotojai.
  • Fizinio aktyvumo stoka.
  • Rizika netinkamai maitintis.
  • Nereguliarus miegas: gali nepavykti užtikrinti reguliaraus miego režimo.
  • Stresas: rizika patirti stresą išauga ne tik dėl to, kad yra sunku palaikyti sveiką gyvenimo būdą ar bendravimą su žmonėmis.
  • Sunku palaikyti santykius: kadangi tolimieji reisai gali užtrukti mėnesius, tai reiškia, kad periodiškai tolimųjų reisų vairuotojas turi fiziškai atsiriboti nuo artimų žmonių.

Tolimųjų reisų vairuotojo darbas - tikrai ne kiekvienam.

Darbo užmokesčio skaičiavimo pavyzdys ir teisiniai aspektai

Krovininio kelių transporto sektorius Lietuvoje yra vienas didžiausių ir svarbiausių šalies ekonomikai, tačiau susiduria su rimtomis problemomis, ypač susijusiomis su vairuotojų apmokėjimu ir darbo sąlygomis. Nors pervežamų krovinių kiekis kasmet auga vidutiniškai po 25 proc., o transporto sektorius per metus eksportuoja paslaugų už 7 mlrd. eurų, tai sudaro 7,44 proc. šalies BVP, vairuotojų darbo realybė dažnai skiriasi nuo oficialių deklaracijų.

Neoficialiai skaičiuojama, kad vienam tolimųjų reisų vairuotojui kasmet gali būti nesumokama iki 4 tūkst. eurų. Jeigu kas mėnesį nuo darbuotojo „nusukama“ po 500 eurų atlyginimo, per metus susidaro 4 tūkst. eurų nesumokėto darbo užmokesčio, kadangi tarptautinių reisų vairuotojai per metus dažniausiai dirba tik 8 mėnesius, o 4 mėnesius būna nemokamose atostogose.

Šiuo metu darbdaviai darbo užmokestį išmoka siekdami minimalaus apmokestinimo (MMA x 1,65 ir papildoma dienpinigių suma, kad vidutiniškai darbuotojui būtų išmokėta 1800 eurų po mokesčių). 2019 m. spalį Vyriausybė priėmė nutarimą didinti nuo 1,3 iki 1,65 koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio (MMA) dydį. Taigi, Lietuvoje vairuotojams mokamas 607 euro MMA, padaugintas iš 1,65 koeficiento, ant popieriaus susidaro 1001,55 euro. Tai ir yra visos vairuotojų draudžiamosios pajamos. „Tarkime, jie į rankas gauna 670,95 euro, visa kita dalis yra dienpinigiai, priklausomai nuo to, kiek įmonė nusprendžia pavogti“, - teigė vienas ekspertas.

Profsąjunga skaičiuoja, kad padidinus koeficientą iš 1,65 į 2,0, darbdavių sumokami mokesčiai sudarytų 185,89 euro pajamų mokesčių ir 258,22 euro skirtingų socialinio draudimo mokesčių. Iš viso tai būtų per mėnesį 95,77 euro didesnė mokestinė našta darbdaviui už kiekvieną darbuotoją, tačiau biudžetas mokesčių pavidalu surinktų papildomai 91,36 mln. eurų. Siekiant normalios darbo užmokesčio ir dienpinigių proporcijos, esančios Vakarų Europos šalyse, toks koeficientas turėtų būti didinamas iki 3,0, taip pasiekiant, kad bent 63 proc. darbuotojų pajamų yra draustos ir nuo jų kaupiamas pensijų fondas, nors tai darbdaviams kainuotų papildomai 369,34 euro per mėnesį, tačiau biudžetas mokesčių pavidalu surinktų papildomai 352 mln. eurų.

Baltarusijos piliečio, dirbusio Lietuvoje 70 dienų (2,3 mėnesio) tolimųjų reisų vairuotoju, atveju, jo darbdavys privalėjo mokėti MMA padaugintą iš koeficiento 1.65, t. y. 1386 Eur (bruto) per mėnesį. Už 2,3 mėnesio bendra darbo užmokesčio suma turėjo būti 3187,8 Eur (bruto). Už pirmą mėnesį, pritaikius NPD (395,68 Eur), GPM (20% - 198,06 Eur), PSD (6,98% - 0.00 Eur), „į rankas“ būtų gauta apie 1162,2 Eur. Jei buvo sumokėta tik 308 Eur, uždelsto sumokėti darbo užmokesčio suma „į rankas“ (neto) yra 2058,92 Eur (2366,92 - 308 = 2058,92).

tags: #line #baltic #tolimuju #reisu #vairuotoju #atlyginimai