Lietuvos visuomenėje dažnai diskutuojama apie šalies lyderystę ir pasiekimus. Pulkininkas Linas Idzelis laidoje teigė, kad, nors kai kurie žmonės linkę matyti tik neigiamus aspektus ir "verkti į kumštį", pabrėždami kylančias kainas, valdžios sprendimus ar net orą, realybė dažnai skiriasi nuo šių nuotaikų.
Lietuva: lyderių šalis ar vis dar "verkiančių į kumštį" visuomenė?
L. Idzelis prisiminė, kad "kaimyno žolė žalesnė ir braškė skanesnės" būdavo vaikystėje. Anot jo, viskas priklauso nuo informacinio burbulo, kuriame žmogus egzistuoja. Jeigu esi "apnuodytuose burbuluose", tikėtina, kad nuolat jausiesi nepatenkintas. Tačiau yra ir kitų burbulų, kuriuose matomi realūs pasiekimai.
Ekonominis klestėjimas ir gyventojų gerovė
L. Idzelis atkreipė dėmesį į augantį Lietuvos gerovės lygį, pavyzdžiui, matydamas statomus modernius namus prie Plungės, Rietavo, Telšių ir prabangų automobilių parką. Jo teigimu, jei kas nors tvirtina, kad Lietuvoje gyventi blogai, tai "kalbos nuo realybės, deja, skiriasi". Anot pulkininko, Lietuvoje dabar gyventi taip gerai, kaip niekada nebuvo. Nors, žinoma, yra ir grupė žmonių, kuriems nenusisekė, ir "tikrai negali visiems gyvenime sektis". Šis "žmonių burbulas" reiškia nepasitenkinimą, tačiau jis neturėtų užgožti bendro vaizdo.
Informacinių burbulų įtaka ir "biednasis pasaulis"
Anot L. Idzelio, mes dažnai pasiduodame tų žmonių įtakai, kurie rėkia garsiausiai. Jis nemato, kad "ten tas pasaulis yra", turėdamas omenyje nuolat besiskundžiančiųjų požiūrį. Pasak jo, "čia yra kitas pasaulis, tas „biednasis“". Pulkininkas minėjo atvejus, kai tie, kurie dažniausiai rėkia ir skundžiasi, ateina "su geriausiais kailiniais ir pasiima savo maisto davinį arba pašalpą". Jis paminėjo ir ukrainiečius, važinėjančius su brangiais automobiliais, bet ateinančius pasiimti davinių, pabrėždamas, kad "ne visada yra taip, kaip šneka, kartais yra visiškai priešingai".
Technologijų progresas ir regionų iššūkiai
Technologijų vystymasis taip pat paliko dalį žmonių nuošalyje. Ypač garbaus amžiaus gyventojai regionuose "nespėjo į traukinį" ir "liko, jeigu ne paskutiniame vagone, tai išvis stotyje". Anot L. Idzelio, jie savo "likimu stotyje" nuodija aplinkinius, šeimą, vaikus ir anūkus, skleisdami neigiamas žinutes: "Nebandyk, nepavyks, nesąmonė, nusišneki." Tai gali kilti ir iš nežinojimo. Pulkininkas pasiūlė savivaldybėms nuomoti autobusus ir vežti tokius žmones iš regionų, kad parodytų jiems realius pasiekimus.
Kultūrų susidūrimas ir saugumo aspektai
L. Idzelis atkreipė dėmesį į padaugėjusią rusų kalbos ir "šliurių kultūros su baltomis kojinėmis" apraiškas Vilniaus "Akropolyje". Jo nuomone, yra dviejų tipų atvykėliai: vieni dirba aukštos pridėtinės vertės darbus, kiti - vairuotojai, pavyzdžiui, tolimųjų reisų ar "Bolt". Ypač daug matoma kirgizų, tadžikų. Pasak L. Idzelio, "tai kitokios kultūros žmonės", kuriems "galbūt, Maskva labai tikdavo". Jis prisiminė, kad tokių žmonių daug matydavo Maskvoje ir Minske dar 1989-1990 metais, ir jie "nepasikeitę", "įšoko į šaldytuvą ir jame tebėra, niekur nepasistūmėję". Pulkininkas įspėjo, kad jei tokių žmonių daugės, problemų taip pat daugės, ir prisiminė aplinkines šalis, jau susidūrusias su tuo. Didžiausią baimę jam kelia postsovietinė erdvė ir galimas Rusijos "specnazo" atėjimas, kaip Ukrainoje, nes "daug šalių, kurios buvo postsovietinės, kariauja už pinigus Rusijos kariuomenėje" ir "baisu, kad mes jų neatpažinsime". L. Idzelis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Indas, kuris čia mokosi ar važinėja su "Bolt", yra žymiai draugiškesnis žmogus, negu rusiškai kalbantis baltarusis arba iš Luhansko, Donecko atvykęs ukrainietis, kuris "gyveno iki 2022 metų ir jam viskas buvo gerai, o tada pradėjo šaudyti per Rusijos teritoriją, kažkokiu būdu atvyko į Lietuvą". Anot jo, tai "elementarūs saugumo dalykai, kurie sukuria pridėtinę vertę".
Kam ruošiasi Lietuva? Linas Idzelis
Lyderystė Lietuvos kariuomenėje: patirtis ir pamokos
L. Idzelis daugiau nei 30 metų praleido Lietuvos kariuomenėje, šokdamas į 34-uosius tarnybos metus. Jis teigė, kad laikas bėga labai greitai. Savo knygoje jis aprašo tris "V": valdiškas sektorius, visuomeninis ir verslas, kurie yra labai skirtingi, nes kai kuriuose iš jų yra daug procesų.
Procesai ir lyderystės kelias
L. Idzelis paminėjo Franzo Kafkos knygą "Procesas", kurioje aprašyta, kad reikia "eiti ir kreiptis kažkur". Jis lygino žmones su Nikolajaus Gogolio "mirusiomis sielomis", kurie dalyvauja pasitarimuose, bet jau atrodo "save kaip ir į grabą paguldęs ir žvakę laiko". Anot pulkininko, tik "procese pradedi eiti į detales kažkur giliau, nieko nebėra". Jam labai smagu dirbti su vidaus reikalų sistemos institucijomis, nes jos turi realų priešą - nusikalstamumą, kurį reikia žaboti. Tam reikia įvairių metodų ir techninių priemonių.
Žmonės keičiasi labai greitai, kiti - labai lėtai. L. Idzelis mano, kad mes esame pasirinkę ne tą tinklelį. Lyderiu tampama po maždaug 20 metų, minimaliai - po 10, tai yra 10-20 tūkst. valandų. Iš pradžių esi sekėjas. Pavyzdžiui, baigus karo akademiją, gaunamas leitenanto laipsnis, kuris nėra lyderio laipsnis, o mokomasis. Leitenantas mokosi iš savo seržantų, kaip vadovauti padaliniui. Kapitonu tapus po maždaug septynerių metų, jau galima turėti "šiokių tokių minčių ir būti vadu". Lyderiu tampama, kai esi pulkininkas leitenantas, pulkininkas, turint didelį bagažą. Tam turi nesisekti, turi perdegti, ir "likimas kai kuriais atvejais turi šiek tiek nuspirti".
Techninių žinių svarba
L. Idzelis prisiminė, kaip važiuodamas derinti programos, parengtos pagal danų metodiką, susidūrė su sovietiniu pulkininku, kuris teigė: "Ne, čia viskas neteisinga." Anot jo, kartais neįmanoma susišnekėti. Vėliau nuvažiuoji kitur ir matai, kad viskas veikia. Pulkininkas mano, kad "mes labai nuėjome humanitariniu tinklelių, o reikia daug techninių žinių". Jo tarnyboje techninių žinių stipriai stinga.
Lietuvos Dakaro ekipažų iššūkiai ir pasiruošimas 2026 metams
Lapkričio 26-ąją Vilniuje vyko įkvepiantis išlydėtuvių renginys „Defender“ salone, skirtas dviem Lietuvos ekipažams, besiruošiantiems startui 2026 m. Dakaro ralyje - dviejų savaičių ištvermės maratone, besidriekiančiame tūkstančius kilometrų per dykumas ir akmenuotas Saudo Arabijos vietoves.
„Defender“ komandos stiprėjimas Dakare
Pastaraisiais metais „Defender“ vardas ir Lietuva tarptautinėje bekelės entuziastų ir nuotykių ieškotojų bendruomenėje skamba itin dažnai. Didžiulio dėmesio sulaukė 3-iąją vietą „Dakar Classic“ kategorijoje iškovojęs K. Raišys. Vėliau automobilių sporto gerbėjus pradžiugino Rokas Baciuška, prisijungęs prie gamyklinės „Defender“ komandos. Jis Dakare pergalės sieks atnaujintoje standartinių automobilių kategorijoje.
Renginyje susirinkusieji galėjo apžiūrėti klasikinį legendinį visureigį, naujausius „Defender“ modelius, taip pat buvo parodytas sportiškasis bekelės monstras „Defender OCTA“ - automobilis su 635 AG V8 varikliu ir itin tvirta, sportiška važiuokle, leidžiančia dideliu greičiu lėkti bet kokiu paviršiumi. Tokiu pat modeliu, tik su Dakaro lenktynėms reikalinga saugumo įranga, startuos R. Baciuška.
R. Baciuška teigė: „Visi šie metai buvo paskirti testams ir naujojo „Defender Dakar D7X-Rs“ tobulinimui. Automobilis tikrai greitas ir atrodo patvarus. Įveikti Dakarą su tikru automobiliu, tokiu, kokiu žmonės gali važinėti gatvėmis, yra dar vienas įdomus iššūkis.“
Pastaruoju metu Dakare dominavo T1+ monstrai - vamzdinės konstrukcijos sportiniai bolidai su milžiniškais ratais, neturintys nieko bendra su standartiniais automobiliais. Tačiau Dakaro organizatoriai atgaivino standartinių automobilių T2 kategoriją, ir į ją visa jėga žengia „Defender“ komanda, kurioje kartu su R. Baciuška yra ir kitas Lietuvos atstovas.
K. Raišio pasiruošimas ir baimės
Šių metų pradžioje su „Defender“ pirmtaku, standartiniu 1978 metų gamybos „Land Rover 109 Station Wagon“, Beduino statulėlę į Lietuvą atvežęs K. Raišys šį kartą pasiruošęs geriau. „Dabar jau suprantu, kiek ten įvairių rizikų laukia. Bandau nuvyti mintis apie rezultatą, nes jei pradėsiu apie jį galvoti, tikėtina, kad finišo nepasieksiu. Prieš pirmąjį kartą Dakare bijojau mažiau nei dabar, nes tiesiog nebuvo laiko apie tas baimes galvoti“, - kalbėjo K. Raišys.
2026 metų Dakaro ralis vyks sausio 3-17 dienomis Saudo Arabijoje. Dalyviams teks įveikti 8 tūkst. kilometrų trasą, iš kurių 5 tūkst. kilometrų sudarys greičio ruožai. R. Baciuška kovos dėl pergalės gamyklinėje „Defender Rally Team“ komandoje T2 standartinių automobilių kategorijoje.
Naujovės techninėje apžiūroje: ridos neatitikimas taps dideliu trūkumu
Nuo 2023 m. liepos 7 d. techninės apžiūros metu užfiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas (palyginti su praėjusia technine apžiūra) iki šiol buvo laikomas nedideliu trūkumu. Visgi ši taisyklė galiojo tik du metus. Todėl nuo šių metų liepos 8 d. ridos neatitikimas reikš didelį trūkumą. Tai reiškia, kad specialistas techninės apžiūros centre nesuteiks galimybės tokiai transporto priemonei eksploatuoti kelyje, t.y. „žalias lapas“ nebus išduodamas.
Kontrolierių sprendimai ir ridos klastojimo samprata
S. Mažionis iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) komentavo, kad nuo liepos mėnesio įsigaliosiantis „naujas didelis trūkumas“ dėl ridos sumažėjimo neturėtų būti tapatinamas su ridos klastojimu. „Klastojimo atvejams identifikuoti didelis trūkumas galiojo dar nuo 2013 metų. Tad transporto priemonių savininkai ar valdytojai, gavę naująjį didelį trūkumą dėl transporto priemonės ridos sumažėjimo, tikrai netaps nusikaltėliais, padariusiais baudžiamąjį nusižengimą dėl ridos klastojimo“, - vairuotojus nuramino pašnekovas.
S. Mažionis taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo liepos odometro rodoma rida techninės apžiūros metu negalės būti mažesnė už praėjusio patikrinimo metu užfiksuotus odometro rodmenis. Tačiau, jei pasitaikys atvejų, kai odometras pasieks maksimalią rodytiną ridą ir ji bus pradėta skaičiuoti iš naujo, tokia taisyklė negalios. „Pažymų teikimas techninės apžiūros kontrolieriams niekur nėra minimas. Kontrolierius šiuo atveju pats turės priimti sprendimą, kai yra pasiekta maksimali transporto priemonė rodytina rida ir dėl to ji buvo pradėta skaičiuoti iš naujo, atsižvelgdamas į tai, kad įprastai transporto priemonės odometras gali rodyti iki 999 999 kilometrų. Iššūkių čia gali kilti nebent su krovininėmis transporto priemonėmis, kurioms šių ridos „nusinulinimų“ pasitaikys daugiau. Jos per metus nuvažiuoja didžiulius atstumus, tad 999 999 kilometrų rida yra pasiekiama dažnai“, - kalbėjo S. Mažionis.
Eilinių vairuotojų nuogąstavimai ir siūlomi sprendimai
Nors, pasak LTSA atstovo, naujai įsigaliosiančio pakeitimo negalima tapatinti su ridos klastojimo atvejais, specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl pastarojo pakeitimo labiausiai gali nukentėti eiliniai vairuotojai. Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas teigė, kad susitikimų metu su LTSA atstovais buvo išnagrinėtos schemos, kurias dažniausiai naudoja nesąžiningi automobilių perpardavinėtojai.
Anot R. Gabarto, iš Europos importuojamus naudotus automobilius galima registruoti Lietuvoje, jei jie turi galiojančią techninės apžiūros pažymą, kurią būtina pateikti „Regitroje“. „Tokiu atveju ir į lietuvišką duomenų bazę patenka informacija apie automobilio ridą, kuri užfiksuota pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas techninę patikrą atliekančiose Vakarų šalių TA centruose. Tačiau klastoti ridą siekiantys prekeiviai dažniausiai atsisako galimybės greičiau ir paprasčiau registruoti atgabentą transporto priemonę - pirmiausiai koreguoja odometro parodymus, o atvykę į bet kurią TA įmonę Lietuvoje tuos duomenis „legalizuoja“, - kalbėjo R. Gabartas.
Jis paaiškino, kad tokia situacija susiklosto todėl, kad ES valstybės nesidalija informacija apie automobilio eksploatacijos istoriją. „Pakeisti situaciją ir susitarti dėl duomenų mainų su atitinkamų registrų valdytojais kitose ES šalyse turėtų siekti Vidaus reikalų, Susisiekimo ar Užsienio reikalų ministerijos bei joms pavaldžios institucijos“, - įsitikinęs pašnekovas.
R. Gabartas atkreipė dėmesį, kad „Transeksta“ taip pat siūlė su ridos klastojimu kovoti numatant prievolę fiksuoti ridą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį ar kaskart apsilankant serviso dirbtuvėse. „Tai padaryti būtų galima įpareigojant „Regitrą“ į duomenų, kuriuose privaloma pateikti registruojant transporto priemonę, sąrašą įtraukti ir odometro parodymus. Visas su automobilio eksploatavimu susijusias grandis apimanti sistema iš tiesų leistų labai tiksliai atsekti, kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo. Jei rida ir toliau oficialiai bus fiksuojama tik techninių apžiūrų stotyse viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus tikrai bus labai keblu“, - svarstė R. Gabartas.
„Transeksta“ atstovas taip pat sako, kad didžiąja dalimi atvejų suklastoti odometro rodmenys neturi jokios tiesioginės įtakos saugiam transporto priemonių eksploatavimui - esą viskas priklauso nuo to, kaip savininkai prižiūrėjo savo transporto priemonę. „Svarbu suvokti, kad ridos klastojimas yra viena sukčiavimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc. T. y. tiek automobilio eksploatavimo istorijos nepasitikrinęs žmogus gali permokėti už nusižiūrėtą transporto priemonę. Tai akivaizdus nusikaltimas, kurį būtina užkardyti. Tačiau asociacija „Transeksta“ laikosi nuostatos, kad šios problemos sprendimo turėtų imtis institucijos, įgaliotos rūpintis vartotojų teisių apsauga, besispecializuojančios būtent šioje srityje, turinčios atitinkamus įgaliojimus ir tam parengtus specialistus, bet ne techninės apžiūros įmonės“, - kalbėjo R. Gabartas.
Kam ruošiasi Lietuva? Linas Idzelis
Problemos neišspręs ir papildomos išlaidos
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys neslėpė, kad naujas pakeitimas, jo vertinimu, nėra apgalvotas. „Kvailesnio dalyko valdininkai negalėjo sugalvoti. Bandė parodyti darbą, o iš tikrųjų padarė visišką nesąmonę. Negana to, realiame gyvenime mes labai dažnai susiduriame su situacijomis, kai pats techninės apžiūros kontrolierius vietoje šešių skaičių įrašo septynis skaičius. Kitaip tariant, pats padaro klaidą. Vadinasi, dabar dėl kažkieno padarytos klaidos vairuotojai negalės važiuoti savo transporto priemone“, - pakeitimus kritikavo pašnekovas.
V. Baršys taip pat akcentuoja, kad reali problema - ridos klastojimas - panašu, taip ir liks neišspręsta. „Vairuotojai turės išeitį - atsiveš serviso išduotą pažymą, kad pakeitė odometrą arba atliko kitus pakeitimus. Tad ridos klastojimo atvejų tokiu būdu tikrai nesumažins“, - svarstė jis. Tačiau LTSA atstovas S. Mažionis priminė, kad jei pažyma bus suklastota, už tai gali grėsti ir tam tikra atsakomybė. „Niekas nėra apsaugotas nuo dokumentų klastočių, tačiau dokumentą klastojantis asmuo ir šiuo atveju turėtų žinoti, kad tai - baudžiamasis nusikaltimas“, - perspėjo pašnekovas.
„Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius svarstė, kad kova su ridos klastojimo atvejais yra sveikintina. Visgi jis mano, kad tokie pakeitimai vargu ar atneš apčiuopiamą naudą. Mat didesniems rezultatams, jo teigimu, reikalingi didesni pokyčiai. „Bet kokios iniciatyvos, kurios padėtų kovoti su ridos klastotojais, yra sveikintinos. Tačiau, manau, kad turėtų būti sukuriama vieninga sistema tarp ES valstybių, t.y. dalijamasis informacija. Nes tikrai yra šalių, kur informacija apie transporto priemones yra viešai prieinama. Pavyzdžiui, Švedijoje galite pasižiūrėti kiekvienos transporto priemonės istoriją. Kodėl tokios šalys kaip, pavyzdžiui, Vokietija to irgi nepadaro, tai iki šiol negaliu atspėti“, - kalbėjo V. Milius.
Europos Komisijos pasiūlymai ir automobilio istorijos tikrinimas
Europos Komisija pasiūlė registruoti odometrų rodmenis nacionalinėse duomenų bazėse, kad valstybės galėtų keistis jų istorija, skaitmeninti automobilių registraciją ir techninės apžiūros sertifikatus, pusmečiui pripažinti kitoje ES narėje atliktą techninę apžiūrą. „Pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai norime sužinoti, ar kilometražas mūsų perkamo automobilio yra tikras ar netikras, yra priemonių, kurios numatytos, kad kilometražo suklastojimas būtų kur kas sudėtingesnis dalykas ir būtų galima pasitikėti tuo, kas nurodoma kilometraže“, - nacionaliniam transliuotojui teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Jis pažymėjo, kad dabar siūlomi pakeitimai bus diskutuojami ES Taryboje ir Europos Parlamente, todėl „nereikia nuogąstauti, kad viskas pasikeitė“. „Pažiūrėkime, kol kas man sudėtinga vertinti, bet aš matau, kad dauguma ES valstybių, įsivesdamos tai savo nacionaliniuose teisės aktuose, palaiko tokį dalyką“, - sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Autoplius.lt atstovai primena, kad automobilio istoriją galima patikrinti keliais pagrindiniais šaltiniais, dažnai tam užtenka automobilio identifikavimo numerio (VIN kodo). Lietuvoje „Regitra“ yra viena patikimiausių institucijų, kur galima gauti informaciją apie automobilius. Tačiau „Regitros“ internetinėje svetainėje VIN kodo nepakaks. Norint gauti informaciją, dar reikės sužinoti ir registracijos dokumento numerį bei automobilio valstybinius numerius. Gavus informaciją, „Regitra“ pateikia:
- transporto priemonės registracijos duomenis;
- informaciją apie transporto priemonės techninę apžiūrą;
- ar automobilis yra su dujų įranga;
- ar yra apribojimų registracijai.
Jei nėra interneto prieigos, o automobilis yra čia ir dabar, ridos klastojimo požymių galima rasti ir detaliai apžiūrėjus transporto priemonę bei dokumentus. Pavyzdžiui, galima paieškoti transporto priemonės techninės apžiūros dokumento, kuriame rasite apžiūros metu fiksuotą ridą ir palyginti ją su skaičiais ant odometro. Taip pat galima patikrinti ir automobilio interjerą. Nutrintas vairas, pedalai, pavarų svirtis, nusidėvėjusios sėdynės ir kiti kasdien vairuotojo liečiami elementai gali rodyti, kad rida yra didesnė, nei deklaruota.
Baltarusijoje sulaikyti Lietuvos vilkikai ir puspriekabės: skaičių neatitikimai ir nuostoliai
Lietuvai bandant išsiaiškinti Minsko sulaikytų Lietuvos vilkikų ir puspriekabių problemos mastą, institucijos ir vežėjai toliau pateikia skirtingus skaičius - nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Naujausiais Lietuvos muitinės BNS pateiktais duomenimis, nuo pernai spalio pabaigos iki šiol iš Baltarusijos į šalį negrįžo 261 transporto priemonė.
Skirtingi sulaikytų transporto priemonių skaičiai
Tuo metu Tarptautinė vežėjų asociacija (IRU), remdamasi Baltarusijos vežėjų asociacijos „Bamap“ duomenimis, teigia, jog Baltarusijoje vis dar sulaikyta apie 2,7 tūkst. transporto priemonių. Daugiau kaip 700 mažesnių įmonių vienijanti Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, remdamasi dalies įmonių jai pateiktais duomenimis, BNS pranešė, jog Baltarusijoje įstrigę 913 transporto priemonių, bet ji toliau tikina, kad iš viso jų yra apie 4 tūkst.
Kaip teigiama sausio 6 dienos „Bamap“ laiške IRU, kurį turi BNS, Baltarusijos muitinės kontrolės zonose ir specialiai įrengtose aikštelėse yra 1 tūkst. vilkikų ir 1,73 tūkst. puspriekabių. „Tie skaičiai yra iš (Baltarusijos - BNS) muitinės komiteto, kuriuos Baltarusijos muitinė mato tiktai aikštelėse tose, kurios yra po jos priežiūra. „Transporto ministerijos pateikti skaičiai gali būti didesni. Bet aš darau išvadą, kad nematant tų aikštelių Baltarusijos muitinės departamentui ir nežinant, kiek yra pas klientus paliktų transporto priemonių, mūsų pateiktas skaičius - 4 tūkst. yra realus“, - sakė E. Mikėnas. Anot laiško, „saugumo“ sumetimais vilkikai buvo nukreipti į aikšteles.
Pradžioje „Linava“ ir kitos asociacijos teikė informaciją Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC), vėliau papildomus duomenis siuntė ir Susisiekimo ministerijai. „Po Lietuvos muitinės paviešintų duomenų „Linava“ pateikė patikslintus duomenis apie vilkikus ir puspriekabes, sulaikytus Baltarusijos aikštelėse. Gruodžio viduryje papildomai gautame sąraše yra nurodytos iš viso 833 transporto priemonės. Lietuvos muitinė nefiksuoja vilkikų grįžimo ar išvykimo statistikos, nes transporto priemonės gali laisvai judėti per ES teritoriją. „Didžioji dalis šiuos duomenis pateikusių įmonių yra „Linavos“ nariai, tačiau dalis informacijos gauta ir iš vežėjų, kurie asociacijai nepriklauso.
Daugiau kaip 700 mažesnių Lietuvos vežėjų įmonių vienijančios „Linavos“ prezidentas toliau tikina, kad bendras Baltarusijoje įstrigusių transporto priemonių skaičius yra apie 4 tūkst., iš kurių 1,25 tūkst. yra vilkikai, o 2,75 tūkst. - puspriekabės. „Preliminariai buvo surinkti duomenys, kad apie 4 tūkst. transporto priemonių (sulaikė Minskas - BNS), juos noriai teikė vežėjai, kol nereikėjo įmonės pavadinimo, valstybinių numerių. Mums sunku paaiškinti, kodėl vežėjai nenori šitais duomenimis dalintis“, - BNS sakė E. Mikėnas. „Vienos (transporto priemonės - BNS) yra Baltarusijoje po muitinės priežiūra, kitos paprastose aikštelėse, o labai nedidelė dalis puspriekabių yra pas klientus, kadangi pradėjus jas uždaryti, jos ir liko ten stovėti.“
„Nors mes esam pati didžiausia asociacija pagal skaitlingumą, bet juk Lietuvoj yra virš 6 tūkst. transporto įmonių. Tai mes visų jų surinkti tikrai negalime. (...). Tačiau Muitinės departamento (...) įvardinti skaičiai yra žymiai mažesni nei rodo mūsų duomenys (...). Dvigubai, trigubai“, - teigė E. Mikėnas. Lietuvos vežėjų sąjungos vadovas Stasys Žilius teigė: „Mūsų skaičiavimais, mes turime iki 200 vienetų transporto priemonių. Čia įeina ir vilkikai, ir puspriekabės (...). Labai sunku, žinokit, pasakyti, (kiek Baltarusijoje yra Lietuvos vilkikų ir puspriekabių - BNS). Matot, šitie skaičiai, jie yra labai labai žongliruojami. Mano vertinimu, turbūt turėtų būti apie tūkstantį transporto priemonių arba iki tūkstančio, bet ne daugiau.“
Nuostoliai ir galimi sprendimai
„Situacija yra tokia, kad dabar toliau sukasi tas vadinamas skaitliukas dėl tų parkavimo mokesčių ir ieškoma toliau yra išeičių, ką čia daryti. Derinamės, kalbamės ir su Vyriausybe, ir su kitais vežėjais. „Iš pat pradžių nebuvo tos sienos uždarytos ir kažkokia dalis mašinų sugrįžo (...) per porą dienų tiesiog atsitiktinumo dėka“, - BNS teigė S. Žilius.
BNS pakalbino apie 10 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų. Kazlų Rūdoje registruotos ir daugiau nei 20 transporto priemonių iš Baltarusijos susigrąžinti negalinčios įmonės „Blokas“ vadovas Artūras Kaušikas sako, kad įmonė skaičiuoja apie 60 tūkst. eurų nuostolių. „Mes ne kokie altruistai ar labdaros organizacija, kuri 30 metų dirbo tam, kad paskui dėl kažkokių mūsų pareigūnų ir valstybės aplaidumo viską prarastume (...). Ieškosime, kas už tai atsakys“, - BNS sakė A. Kaušikas.
UAB „T&R Transporto paslaugos“ direktorius Tomas Prokopovičius teigė: „Praktiškai priekabų nebeturime, veikla yra paralyžiuota. Sąskaitas pradėjome gauti už stovėjimą, dar mėnesis ir reikės bankrutuoti. Šiuo metu nėra prasmės mokėti už stovėjimą, nes jie tiesiog nepaleidžia mašinų. Vilties teoriškai dar yra...“ Klaipėdos logistikos įmonės „Novatransa“ direktorius Laimonas Maceikis sako, kad šiuo metu Minskas yra sulaikęs vieną bendrovės vilkiką iš 26-ių. „Aš savo vilkiką paaukočiau, kad uždarytų tą sieną, išardytų geležinkelį ir padarytų vieną sykį tvarką (...). Kadangi mus areštavo, o visi kiti toliau važiuoja ir iš to daro verslą, tai šitaip negražu“, - BNS sakė L. Maceikis.
Pasak 7 vilkikų ir 13-14 puspriekabių į Lietuvą negalinčios susigrąžinti Baltosios Vokės įmonės „Logaris“ vadovo Mareko Kislovskio, bendrovė jau yra sumokėjusi 20 tūkst. eurų už stovėjimą. „Manau, kad padovanosiu (vilkikus ir puspriekabes - BNS) Baltarusijai, nes niekas nevyksta. Jeigu reikės apmokėti visas susikaupusias sumas (už stovėjimą - BNS), tai nebus verta atsiimti tų vilkikų“, - BNS sakė M. Kislovskis.
E. Mikėnas gruodžio pradžioje BNS yra sakęs, kad vežėjų nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų. Lietuvos vežėjų sąjungos vadovo S. Žiliaus teigimu, sąjunga kviečia vežėjus prisijungti prie grupinio ieškinio: „Teisingas kelias - nemitinguoti, nesidraskyti su šūkiais ar kuo nesimėtyti, tačiau teisės dalį palikti teisininkams (...).“ Tuo metu „Novatransos“ direktorius L. Maceikis sako, jog neskubės jungtis prie ieškinio: „Aš santūriai laukiu situacijos sprendimo, nes mano situacija nėra tragiška.“