Lietuvos bankas aktyviai stebi finansų rinką ir imasi veiksmų siekiant užtikrinti skaidrumą bei vartotojų apsaugą. Pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrė tiek tradicinės finansų institucijos, tokios kaip „European Merchant Bank“, tiek sparčiai populiarėjančios tarpusavio skolinimosi platformos. Atlikti patikrinimai atskleidė įvairių pažeidimų ir trūkumų, dėl kurių buvo pritaikytos poveikio priemonės.
„European Merchant Bank“ veiklos trūkumai ir Lietuvos banko sprendimai
Lietuvos bankas pranešė, kad nors tikrinamu laikotarpiu „European Merchant Bank“ veiklos modelis buvo orientuotas į didesnės rizikos klientus, bankas neužtikrino tinkamo rizikos valdymo. Per patikrinimą taip pat nustatyta, kad bankas netinkamai vykdė nurodymus ir pateikė neteisingą priežiūrai skirtą informaciją.
Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai ir trūkumai, susiję su vidaus procedūromis ir jų taikymu sustiprinto kliento tapatybės nustatymo, dalykinių santykių ir sandorių stebėsenos srityse. Centrinis bankas laikinai apribojo „European Merchant Bank“ veiklą - uždraudė teikti paslaugas naujiems didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientams bei apribojo finansinių paslaugų teikimą esamiems klientams iš didesnės rizikos trečiųjų valstybių.
„European Merchant Bank“ turės pašalinti iki šiol nepašalintus teisės aktų pažeidimus ir kitus veiklos trūkumus iki birželio 30 d., o iki rugsėjo 30 d. pateikti informaciją apie tai, kaip vykdė nurodymus.
Tarpusavio skolinimosi platformų reglamentavimas ir priežiūra
Lietuvoje jau daugiau kaip metus aktyviai veikia tarpusavio skolinimo platformos. Tarpusavio skolinimas yra finansavimo būdas, kai fiziniai asmenys tiesiogiai skolina lėšas kitiems fiziniams asmenims per internetinę platformą, o platformos administratorius veikia kaip tarpininkas, sumažinantis abiem pusėms kylančią riziką ir administruojantis skolinimo veiklą.
Platformos operatoriaus pareigas ir atsakomybę reglamentuoja
Prieigos kontrolė Antras principas yra mažiausių teisių principas
Nustatyti pažeidimai tarpusavio skolinimosi platformų veikloje
Atliktas tyrimas atskleidė, kad kai kurie tarpusavio skolinimo platformos operatoriai atlieka finansines operacijas nesilaikydami Lietuvoje nustatytos tvarkos, o tai kelia pavojų vartotojų lėšų saugumui.
- Lėšų saugumo trūkumai: Ypač stebina
www.finbee.lt pasirinkimas: ši platforma finansines operacijas atlieka per „Citadele“ banke esančią depozitinę įmonės sąskaitą. Depozitinės sąskaitos ir ją galinčių turėti asmenų apibrėžimas teisės aktuose nėra išsamus, todėl įmonės bankroto atveju tokia sąskaita gali nebūti pripažinta depozitine, tuomet joje esančios lėšos būtų laikomos įmonės, bet ne investuotojų nuosavybe. - Mokėjimo įstaigos veikla:
www.savy.lt nurodo, kad paskolų refinansavimo atveju pinigai rezervuojami į tarpinę sąskaitą ir bendrovė atlieka pavedimus už paskolos gavėją. Tai reiškia, kad faktiškai vykdoma mokėjimo įstaigos veikla, nors platforma nėra įtraukta į atitinkamą sąrašą. - Klaidinanti informacija: Tyrimas taip pat parodė, kad kai kurios tarpusavio skolinimo platformos, siekdamos pritraukti daugiau klientų, skelbia galimai klaidinančią informaciją. Pavyzdžiui,
www.finbee.lt nurodo, kad jie vieninteliai Europoje siūlo kompensaciniu fondu padengtas vartojimo paskolas. Nors bendrovė savo noru įsteigė fondą, kurio tikslas kompensuoti visas vėluojančias įmokas, savo turtu negarantuoja, jog investuotojai nepatirs jokių nuostolių. Fondas nėra draudiminis ir jei įmokų kompensavimui pritrūks lėšų, išmokos stabdomos - investuotojams neužtikrinama, kad jų investicija bus apsaugota. Šioje srityje savo patrauklumą akcentuoja irwww.savy.lt , kuri investuotojų lėšų išsaugojimui siūlo Draudiminį fondą. - Vartotojų teisių pažeidimai: Tyrimas atskleidė, kad ne visose platformose kredito gavėjui taikomas dviejų dienų apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis nenurodydamas priežasties gali grąžinti sumą nemokėdamas jokių mokesčių ar kompensacijų. Taip pat ne visuomet užtikrinama teisė atsisakyti sutarties per 14 kalendorinių dienų. Kalbant apie šią teisę, labiausiai stebina
www.ok.lt „išradingumas“ - kredito gavėjui per tris dienas nepatvirtinus kredito gavimo sutarties ir ją užtikrinančio vekselio, gali tekti susimokėti baudą (netesybas). - Mokesčių skaičiavimo skirtumai: Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui atlygis gali būti skaičiuojamas nuo grąžintų įmokų, tačiau taip elgiasi tik viena bendrovė (
www.paskoluklubas.lt ). Kitos įmonės paskolos pervedimo metu iš paskolos išskaičiuoja sutarties sudarymo ir kitus mokesčius (pavyzdžiui, kreditingumo istorijos tikrinimo). - Paskolos užtikrinimo būdai: VKĮ netaikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), tačiau kai kurios tarpusavio skolinimo platformos (
www.finbee.lt ,www.savy.lt ) siūlo tokį paskolos užtikrinimo būdą. - Skolinimo apribojimų nepaisymas: Ne visuomet laikomasi reikalavimo, kad skolintojas vienam asmeniui per metus gali paskolinti ne daugiau kaip 500 eurų, o bendra vieno asmens suteiktų kreditų suma negali viršyti 5000 eurų. Pavyzdžiui,
www.finbee.lt skelbia, kad 5000 eurų riba netaikoma įmonėms, kurios nori skolinti per tarpusavio skolinimo platformas. Vartotojams žinotina, kad įmonės apskritai negali skolinti per tarpusavio skolinimo platformas.
Tarpusavio skolinimo platformos gali būti naudingos ir kreditų gavėjams, ir skolintojams, tačiau tam būtina užtikrinti, kad tokia veikla būtų skaidri ir atitiktų teisės aktuose keliamus reikalavimus.
Lietuvos banko veiksmai prieš UAB „Walletto“
Lietuvos bankas atliko elektroninių pinigų įstaigos UAB „Walletto“ tikslinį patikrinimą. Jo metu vertinta, kaip įstaiga laikosi valdymo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP), elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos (klientų lėšų apsaugos) bei kitų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Patikrinimo metu buvo nustatyta pažeidimų, dėl kurių UAB „Walletto“ kreipėsi į Lietuvos banką su pasiūlymu sudaryti administracinį susitarimą. Įvertinęs įstaigos siūlomas susitarimo sąlygas, taip pat ir tai, kad ji jau ėmėsi veiksmų pažeidimams ir veiklos trūkumams pašalinti, Lietuvos bankas priėmė sprendimą sudaryti administracinį susitarimą.
Susitarimu sutarta dėl:
- 290 tūkst. Eur dydžio piniginės poveikio priemonės už tai, kad bendrovė neužtikrino PPTFP vidaus kontrolės, klientų tikrinimo ir tapatybės nustatymo srities bei kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos organizavimo ir įgyvendinimo srities reikalavimų vykdymo.
- Poveikio priemonės - viešo paskelbimo apie tai, kad bendrovės taikomos vidaus kontrolės priemonės klientų lėšų apsaugos srityje turėjo trūkumų ir kad patikrinimo metu įstaiga Lietuvos bankui buvo pateikusi neišsamius ir (ar) netikslius duomenis, ataskaitas ir informaciją.
- Teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų pašalinimo tvarkos, šio įsipareigojimo įvykdymą patvirtinančių įrodymų ir kitos bendrovės priežiūrai vykdyti reikalingos papildomos informacijos Lietuvos bankui teikimo.
Lietuvos banko pranešime pabrėžiama, kad patikrinimo metu vertinta, kaip įstaiga laikosi valdymo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP), elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos (klientų lėšų apsaugos) bei kitų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
tags: #lietuvos #bankas #bauda #tarpusavio #skolinimosi #platformai