Aukščiausia automagistralės vieta Lietuvoje

Aukščiausia Lietuvos automagistralės vieta yra svarbus geografinis ir kultūrinis objektas, susijęs su pagrindine šalies transporto arterija - magistraliniu keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Ši vieta išsiskiria ne tik savo aukščiu virš jūros lygio, bet ir gilia istorija bei regionine reikšme.

Automagistralės A1 Kaunas-Klaipėda atidarymas ir istorija

Pirmoji Lietuvoje automagistralė Kaunas-Klaipėda buvo iškilmingai atidaryta 1987-ųjų rugsėjo 4 dieną. Ji atitiko aukščiausius to meto kelių tiesimo standartus ir inžinerinius reikalavimus. Kelio projektuotojai, pasitelkę pažangią užsienio specialistų patirtį, priėmė drąsius sprendimus, kurių originalumą ir ekonominę naudą patvirtino prabėgę dešimtmečiai.

Tiesti šį kelią pradėta 1970-ųjų pavasarį, o darbai užtruko 17 metų. Tų darbų pradžia reiškė senojo Žemaičių plento, nutiesto 1939 m., rekonstrukciją ir jo pertvarką į automagistralę. Pirmuosius darbus vakariniame Nevėžio upės krante 1970-aisiais ėmėsi 5-osios Panevėžio kelių statybos valdybos kelininkai, vadovaujami vyr. darbų vykdytojo Algirdo Radimono.

Rytiniame Nevėžio krante tuo pat metu darbus pradėjo Kauno 1-osios tiltų statybos valdybos (TSV-1) padalinys, kuriam vadovavo vyr. darbų vykdytojas Silvestras Jusevičius. Nuo Klaipėdos, vakariniame Minijos krante, iškasą pradėjo 1-osios Klaipėdos statybos valdybos (KSV-1) kelininkai, vadovaujami vyr. darbų vykdytojo Albino Šlėvės. Po metų ten dirbo Telšių KSV-3 tiltininkai, o į darbus įsijungė vis nauji kelininkų kolektyvai.

Teminė nuotrauka: senasis Žemaičių plentas

Jau nuo pirmųjų žingsnių gamta kelininkus įspėjo, kad Žemaitijos kalvas, upes, slėnius bei lygumas nebus lengva įveikti - greitai atšipdavo ekskavatorių dantys, braškėjo jų strėlės. 1983 metais dar buvo likę neįveikta 20 km neįrengtos žemės sankasos, trūko ekskavatorių ir didelės keliamosios galios savivarčių, kas kėlė pavojų, kad automagistralės nepavyks laiku užbaigti. Tačiau kelininkai padarė viską, kad Lietuva pasipuoštų nauja magistralinio kelio juosta.

Automagistralė Kaunas-Klaipėda buvo atidaryta 1987 metų rugsėjo 4 dieną, 12 val. aikštėje prie Babtų, o pagrindinės iškilmės vyko Šilalės sankryžoje (236 km nuo Vilniaus).

Aukščiausios automagistralės vietos geografija ir žymėjimas

Aukščiausia automagistralės vieta yra magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 220-ame kilometre. Šios vietos aukštis virš jūros lygio siekia 180,23 metro. Ji yra Šilalės krašte, Kaltinėnų apylinkėse. Kelininkai šioje vietoje pastatė 10 kub. m dydžio, 4,5 m aukščio akmenį, atvežtą iš Pajūrio apylinkės Rauško kaimo.

Teminė nuotrauka: paminklinis akmuo aukščiausioje automagistralės vietoje

Rauško akmuo

Rauško akmuo - tai masyvus riedulys, geologinis gamtos paveldo objektas, 1987 m. paskelbtas gamtos paminklu. Riedulys yra pilkšvos spalvos, pailgos ir plokščios netaisyklingos formos su juodos uolienos stambiu įtarpu, kuris priekinėje sienelėje sudaro vertikalią 8-13 cm pločio ir 2,55 m ilgio juostą, matomą taip pat ir užpakalinėje sienelėje. Riedulio paviršių margina nuo kelių mm iki 1-1,5 cm išsišovusios, 0,5-1 cm pločio ir įvairiomis kryptimis susikertančios balkšvos gyslos.

Riedulį sudaranti uoliena - amfibolinis-biotitinis granitas (migmatitas), šviesiai rusvai pilkas su smulkiais juosvais įtarpais. Akmuo buvo melioratorių rastas ir atkastas Rauško kaimo laukuose 1973 m. ir įkurdintas Rauško kaimo viduryje, kol 1987 m. respublikinis kelių statybos trestas nusprendė jį panaudoti aukščiausios magistralės vietos žymėjimui.

Valstybingumo simboliai aukščiausioje vietoje

Šilalės rajono savivaldybės ir Šilalės krašto žemaičių kultūros draugijos iniciatyva, aukščiausia automagistralės vieta buvo papuošta valstybės, regiono ir krašto simboliais - vėliavomis. „Trispalvė žymi mūsų tautos valstybingumą. Šilalės rajono vėliava čia stabtelėjusiems primins, kad sustojo Šilalėje - patriotiškiausiame Lietuvos krašte“, - sakė Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas. Šilalės krašto žemaičių draugijos pirmininkė Jurgita Viršilienė pridūrė: „Džiaugiuosi, kad Šilalės rajone esanti aukščiausia automagistralės vieta pasipuošė valstybės, regiono ir krašto simboliais, kurie tarsi pasakos visiems keliaujantiems apie mūsų identitetą, išskirtinumą“.

Vieta vėliavoms pasirinkta neatsitiktinai - siekiama akcentuoti Pirmosios Lietuvos magistralės - Žemaičių plento ir dabartinės automagistralės Kaunas-Klaipėda istorinę, kultūrinę ir ekonominę vertę visai Lietuvai, Žemaitijos regionui ir Šilalės rajonui. Žemaičių plento atidarymo iškilmės lygiai prieš 80 metų buvo surengtos Šilalės rajone, Laukuvos seniūnijoje, ant Šiauduvos piliakalnio, kuriose dalyvavo ir pats prezidentas Antanas Smetona. Gražus sutapimas, kad svarbiausias šalies kelias virš jūros lygio aukščiausiai yra iškilęs būtent Šilalės krašte, Kaltinėnų apylinkėse, kurios užaugino prezidentą Aleksandrą Stulginskį.

Renginio metu, skambant Tautiškai giesmei, Lietuvos trispalvę iškėlė Šilalės garbės pilietė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė. Iškelti Žemaitijos vėliavą patikėta dviem Žemaitijos rajonų vadovams: Šilalės rajono savivaldybės merui J. Gudauskui ir Tauragės rajono savivaldybės merui Sigitui Mičiuliui. Šilalės rajono vėliavą iškėlė Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Vilniuje, Etninės kultūros globos tarybos narys Virginijus Jocys ir Kaltinėnų seniūnijos seniūnas Antanas Bartašius.

Eismo įvykiai ir sąlygos

Magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 221 km, ties aukščiausia automagistralės vieta (Klaipėdos kryptimi), kartais ribojamas eismas dėl eismo įvykių padarinių šalinimo. Pavyzdžiui, vieno tokio incidento metu buvo uždaryta dešinė kelio pusė, o eismą reguliavo policija. Eismas buvo ribojamas iki pat vakaro, kol buvo pašalinti įvykio padariniai.

Žiemą, esant sudėtingoms oro sąlygoms, pavyzdžiui, sningant, Rytų Lietuvoje ir Varėnos rajone valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Likusioje šalies dalyje pagrindiniai keliai daugiausia sausi. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai drėgni, vietomis provėžoti, padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs. Kelininkai nuolat informuoja apie eismo sąlygas, perspėdami vairuotojus būti atidžius ir įvertinti pavojingas situacijas laiku.

tags: #lietuva #auksciausia #vieta #automagistrale