Šiame vadove pateikiama informacija apie atliekoms rūšiuoti naudojamus simbolius ir atliekų ženklinimo sistemą, kurios tikslas - palengvinti atliekų tvarkymą tiek privatiems asmenims, tiek organizacijoms. Ši sistema naudojama renkant atliekas tiek mieste, tiek ir už jo ribų, taip pat atliekų perdirbimo centruose, užtikrinant vizualų ryšį tarp tuščios pakuotės ir atliekų konteinerio. Naudodami vieningą simbolių ir ženklų sistemą, t. y. ženklindami atliekas visoje šalyje lengvai atpažįstamais simboliais, bus pasiekiami geresni rezultatai atliekų perdirbimo srityje.
Daniškoji atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje
Daniškoji atliekų tvarkymo sistema yra sėkmingai naudojama Danijoje nuo 2016 m., o dabar ji skinasi kelius ir Lietuvoje. Ši sistema jau taikoma Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir yra geras Šiaurės šalių bendradarbiavimo pavyzdys, siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos ir tausojančio atliekų rūšiavimo bei perdirbimo. Iškeltas tikslas išnagrinėti, ar visoje Europos Sąjungoje galima sukurti vienodą atliekų surinkimo sistemą, nes tai palengvintų rūšiavimą gyventojams, keliaujantiems tarp miestų, regionų ar net valstybių.
Apklausos rezultatai rodo, kad 90 proc. apklausos dalyvių daniškąją atliekų tvarkymo sistemą įvertino teigiamai. Šioje sistemoje, kuri veikia savanoriško įsitraukimo principu, 14 atliekų kategorijų naudojami 50 simbolių, kurių kiekvieną sudaro trys elementai: spalva, simbolis ir atliekų kategorijos pavadinimas. Sistema skirta atliekų konteineriams ženklinti ir įvairaus dydžio etiketėms gaminti. Ženklinimo medžiagos spausdinimui ir gamybai gali būti atsisiųstos paspaudus ant reikiamos piktogramos ženkliuko.
Pagrindiniai piktogramų sistemos principai
Danijos nacionalinė atliekų piktogramų sistema buvo sukurta 2016 m. ir šiuo metu naudojama daugumoje Danijos savivaldybių, taip pat Švedijoje, o artimiausiu metu turėtų pradėti veikti Suomijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Šia sistema gali naudotis ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir gamintojai ar importuotojai, siekdami, kad jų gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis, būtų tinkamai išrūšiuoti.
Sistemoje taikoma vadinamoji „Lego“ koncepcija, kai skirtingas piktogramas galima suporuoti kartu, apibūdinant konkrečią atliekų dalį. Tai užtikrina sistemos lankstumą, atsižvelgiant į skirtingus vietinius variantus, pavyzdžiui, galimybę šalinti skirtingas atliekų kategorijas viename konteineryje, atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės atvejį. Aiškumas sukuria pasitikėjimą, o kai naudojama ta pati ženklų sistema, vartotojams aiškiau, ko iš jų tikimasi.
Akumuliatorių ir baterijų atliekų tvarkymas
Be baterijų sunkiai veiktų arba visai neveiktų dažniausiai mūsų naudojami elektronikos įrenginiai, tokie kaip telefonai, kompiuteriai, automobilių raktai, nuotolinio valdymo pulteliai. Baterijos taip pat naudojamos daugelyje kitų prietaisų ir transporto priemonėse. Naujasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir baterijų atliekų, įsigaliojęs rugpjūčio 17 d., atneš pokyčių tiek į verslo, tiek į gyventojų kasdienybę. Baterijos turės būti tvarios, griežčiau ženklinamos, jų turės būti surenkama ir perdirbama daugiau.
Vienas iš svarbių pokyčių - prietaisai turės būti pagaminti taip, kad baterijas būtų galima lengviau išimti ir pakeisti. Iki šiol dėl to daugiausia nepasitenkinimo kildavo kalbant apie mobiliuosius telefonus, tad nuo 2027 metų jie vėl turės baterijas, kurias išimti ir pakeisti galės patys naudotojai. Lietuvoje yra išvystyta viena efektyviausių elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistemų visoje Europos Sąjungoje. Anksčiau brėžtas tikslas - perdirbti 45 proc. surinktų nešiojamųjų baterijų, būdavo pasiekiamas. Nauji tikslai ambicingesni - iki 2027-ųjų pabaigos turėsime surinkti 63 proc., o iki 2030-ųjų pabaigos - 73 proc. Tai reiškia, kad gyventojams bus sudaryta dar daugiau galimybių kuo paprasčiau ir patogiau atiduoti nebenaudojamas baterijas ir akumuliatorius.
Pavojingosios atliekos ir jų poveikis aplinkai
Išmestos į buitinių atliekų konteinerį ir vėliau patekusios į sąvartyną, baterijų ir akumuliatorių atliekos pradeda irsdamos skleisti medžiagas, galinčias nudeginti augalus, gyvūnus ar pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį. Tokiu būdu baterijose esantys sunkieji metalai (švinas, gyvsidabris, kadmis) gali patekti į vandens telkinius bei žmogaus organizmą ir gali net pažeisti DNR bei ląsteles. Todėl labai svarbu nebenaudojamas baterijas išmesti į specialiai joms skirtas talpas. Iš šių talpų baterijų ir akumuliatorių atliekos yra išvežamos teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie jas sutvarko pagal aukščiausius standartus. Atiduotų atliekų tvarkytojams didžioji dalis baterijų medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymas
Baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietos
Lietuvoje šiuo metu yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali atnešti išeikvotas baterijas ir akumuliatorius. Jas galima rasti beveik kiekviename prekybos ar biurų centre, įvairiose įstaigose bei organizacijose, kuriose stovi specialios talpos baterijoms rinkti. Šias atliekas taip pat galima atgabenti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles bei tiesiogiai perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams. Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius taip pat galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Jeigu baterijos yra integruotos į prietaisus, ardyti prietaisus ir bandyti atskirti baterijas - nesaugu. Šį darbą reikėtų palikti atliekų tvarkytojams, dirbantiems pagal aukščiausius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Gyventojams tereikia prietaisus su integruotomis baterijomis išmesti į elektronikos atliekoms skirtas talpas ar atvežti į elektronikos atliekų priėmimo vietas. Be to, galima užsisakyti nemokamą didelių gabaritų prietaisų, pavyzdžiui, skalbimo mašinų, išvežimą iš namų, ir kartu su jais atiduoti visas baterijas ar prietaisus su integruotomis baterijomis.
Kitų pavojingųjų atliekų ženklinimas
Be baterijų ir akumuliatorių, yra ir kitų pavojingųjų atliekų, kurioms taikomas specialus tvarkymas. Įvairios pavojingosios atliekos apima: alyvas, tepalus, filtrus, dažų pakuotes, lakų pakuotes, tirpiklių pakuotes, skiediklių pakuotes, buitinės chemijos pakuotes. Įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.
tags: #pavojinga #atlieka #zenkliukas #akumuliatorius