Lengvųjų automobilių degalų bako talpa ir jos reikšmė

Degalų bako talpa yra svarbus, nors dažnai pamirštamas, automobilio patogumo ir praktiškumo aspektas. Didesnis bakas reiškia ilgesnį nuvažiuojamą atstumą be dažnų sustojimų degalinėse. Tai ypač aktualu Lietuvos vairuotojams, keliaujantiems į užsienį, pavyzdžiui, į Vokietiją ar Lenkiją, kur dažnai reikia įveikti ilgas atkarpas be degalų papildymo. Nors elektriniai automobiliai Lietuvoje populiarėja, dideli kuro bakai vis dar svarbūs tiems, kurie ilgų kelionių metu renkasi benzininius ar dyzelinius automobilius.

Degalų bako svarba ir funkcijos

Automobilio degalų bakas yra saugi degiųjų skysčių talpa ir esminė variklio sistemos dalis, kurioje degalai yra laikomi ir tiekiami į variklį. Jo dydis priklauso nuo automobilio tipo ir markės. Pavyzdžiui, dideliuose automobiliuose, tokiuose kaip visureigiai ar sunkvežimiai, degalų bakai yra didesni nei įprastai, o mažuose - mažesni. Kai kuriose senesnėse automobilių markėse, atsižvelgiant į degalinių retumą, buvo įrengti antri, vadinamieji „rezerviniai bakai“, talpinantys apie 15% pirminio bako talpos.

Kuro bako talpa

Jei nurodyta, kad bako talpa yra 60 litrų, tai reiškia, kad jame gali tilpti 60 litrų degalų. Šis skaičius apima ir rezervinio bako talpą, kuri tiesiog rodo lygį, kuriame degalų lemputė įspės apie žemą degalų lygį. Nors viešojoje erdvėje dažnai sklando teorijos, jog degalų bakų tūrio mažinimas yra gamintojų triukas siekiant atitikti griežtus taršos reikalavimus, realybė yra sudėtingesnė. Perėjimas prie naujų testavimo metodikų, masinė elektrifikacija ir išaugęs variklių efektyvumas privertė inžinierius peržiūrėti erdvės paskirstymą automobilių konstrukcijose.

Iš ko pagaminti degalų bakai?

Degalų bakai gali būti pagaminti iš plastikinio didelio tankio polietileno, kuris gali būti suformuotas į sudėtingas formas, taupančias erdvę ir galinčias pagerinti avarijų saugumą. Šiuo metu automobilių degalų bakai skirstomi į du tipus:

• Metaliniai kuro bakai (geležies talpyklos ir sintetiniai metaliniai rezervuarai)
• Plastikiniai kuro bakai

Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos Kinija pradėjo gaminti viengubus plastikinius kuro bakus, o 90-ųjų pabaigoje prasidėjo masinė gamyba, daugiausia naudojama mažuose automobiliuose. Šiuo metu plastikinių kuro talpyklų naudojimas yra labai įprastas - šalies mažo automobilio plastikinių kuro bakų talpa siekia 70%, o Europoje, JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse - 90%. Dabartinė rinka iš esmės naudoja dervos kuro bakus, o geležies metaliniai bakai, dėl per didelio svorio ir saugumo rizikos, buvo palaipsniui panaikinti.

Plastikinis kuro bakas daugiausia gaminamas iš pramoninio plastiko (polietileno ir polistireno), kuris pasižymi atsparumu korozijai, elektrine izoliacija, elastingumu, stiprumu ir standumu. Tačiau plastikinis bakas turi būti padengtas elektrostatine danga, kad būtų išvengta statinės elektros energijos.

Plastikinis kuro bakas saugesnis

Metalinio rezervuaro ir plastikinio kuro bako sąnaudų skirtumas nėra labai didelis, tačiau yra esminių skirtumų:

• Svoris: Metalinio bako svoris yra didesnis, o tai tam tikru mastu didina automobilio kuro sąnaudas. Plastikinio bako svoris paprastai yra tik pusė metalinio bako svorio, taip sumažinant automobilių suvartojamą energiją.
• Atsparumas smūgiams: Metalinis kuro bakas paprastai yra suvirintas, todėl suvirinimo siūlė, esant smūgiui, lengvai plyšta ir gali sukelti alyvos nuotėkį. Plastikinis kuro bakas formuojamas vienkartiniu pūtimo metodu, pasižymi geresniu atsparumu smūgiams ir deformacijos krekingo efektyvumu.
• Atsparumas korozijai: Ilgalaikis metalinis rezervuaras, ypač geležies talpykla, lengvai rūgsta ir rūdija. Plastikinis kuro bakas pasižymi atsparumu korozijai, stipriu atsparumu išorės aplinkos korozijai ir naftos erozijai.
• Konstrukcijos laisvė ir triukšmas: Plastikinis kuro bakas turi didesnę konstrukcinę laisvę nei metalinis bakas, todėl galima pasirinkti tinkamiausią automobilio vietą. Plastiko bako triukšmas yra mažesnis, o panaudojimo lygis - didesnis nei 90%.
• Saugumas: Didžiausia metalo bako problema yra trintis ar susidūrimas su išorinėmis jėgomis, lengvai deformuojamos kibirkštys, sukeliančios degimą ar sprogimą. Plastikiniai bakai yra daug saugesni esant aukštai aplinkos temperatūrai.

Dauguma automobilių gamintojų, tokių kaip „General Motors“, „Changan Ford“, „Citroen“, „Chery“, „Daimler Mercedes Benz“, „Faw“ sedanas, „Hippocampus“, naudoja plastikinius kuro bakus. Tačiau dauguma Pekino „Hyundai“ modelių, nuo senosios „Elantra“ iki senosios „Sonata“, „Royal Xiang“, „Apykaklės Cheung“ naudoja metalines talpyklas, taip pat „Dongfeng Yue Tatsu Kia K2, K3, K5“.

Plastikinis kuro bakas turi senėjimo ir infiltracijos problemų, tačiau, plėtojant medžiagų technologijas, dabar plastiko kuro bakas turi polimerams atsparią alyvą, todėl visapusiškai tobulinama originali infiltracijos ir senėjimo problema. Tačiau tai nereiškia, kad visi automobiliai turi naudoti plastikinius kuro bakus; didžiausias plastikinių kuro bako trūkumas yra tai, kad jis negali būti suprojektuotas per didelis, kitaip pats kuro bakas negali sau leisti svorio. Dėl to dabartiniai dideli keleiviniai automobiliai ir sunkvežimiai beveik visi naudoja metalines talpyklas, nes jų degalų bako svoris neturi didelės įtakos paties automobilio svoriui.

Automobilių degalų rūšys

Šiuo metu transporto priemonėse naudojamos 6 populiarios degalų rūšys:

1. Benzinas: Populiariausias daugelio tipų automobilių kuras, leidžiantis greitai įsibėgėti, greitai užvesti, veikti tyliai ir lengvai užsidegti. Jis yra lengvai prieinamas kuras, kurio istorija siekia XX a. pradžią.
2. Dyzelinas: Dar viena degalų rūšis, dažniausiai naudojama automobiliams, ypač su dyzeliniais varikliais. Didelės transporto priemonės, tokios kaip sunkvežimiai ar furgonai, nuvažiuoja ilgus atstumus, todėl joms reikalingi degalai, galintys įveikti didelį atstumą arba naudojami daug. Dyzelinas yra jų mėgstamiausias pasirinkimas.
3. Suskystinta nafta (propanas): Labai švarus energijos šaltinis, tačiau tuo pačiu metu jį galima rasti labai retai. Suskystinta nafta anksčiau buvo žinoma kaip lakusis benzino komponentas. Beveik 40% visų lengvųjų automobilių Turkijoje varomi autodujomis, šiek tiek daugiau nei benzinu.
4. Suslėgtos gamtinės dujos (CNG): Dar viena ekologiška alternatyva tradicinėms kuro rūšims. Gamtinės dujos yra lengvesnės už orą, todėl išsiliejusios dujos nesibarstys taip, kaip benzinas, ir nenuskęs arti žemės kaip propanas. Gamtinių dujų kuro naudojimas žymiai sumažina transporto priemonių ir parkų savininkų išlaidas.
5. Etanolis: Gaunamas iš cukranendrių, kukurūzų ir miežių augalų, taip pat daugybės kitų gamtos išteklių ir jo galima rasti alkoholyje. Jis yra labai saugus ir yra biokuras tarp automobilių degalų rūšių. Pirmasis serijinis automobilis, visiškai varomas etanoliu, buvo „Fiat 147“, pagamintas 1978 m.
6. Biodyzelinas: Gaminamas iš natūralių išteklių, tokių kaip rapsų sėklos, palmių aliejus, cukriniai runkeliai, ir daugumoje šalių gali būti gaminamas vietoje. Biodyzelinas yra daug švaresnis ir mažiau teršia nei dyzelinas, pagamintas iš iškastinio kuro. Jis veikia kaip tirpiklis, išvalydamas variklį tiek, kad gali ištraukti senus nešvarumus iš variklio ir užkimšti filtrus.

Degalų įpylimas ir sistemos priežiūra

Atrakinus automobilį, norėdami atidaryti degalų dangtelį 2, paspauskite sritį A, tuomet atleiskite arba, kai kuriuose automobiliuose, paspauskite valdiklį prietaisų skydelyje 1. Dangtelis 2 šiek tiek atsidaro. Kamštis 3 yra integruotas į degalų bako vamzdį. Norėdami uždaryti, nustumkite dureles ranka iki galo. Niekada nespauskite kamščio 3 pirštais. Neplaukite degalų bako zonos aukšto slėgio plovimo prietaisais.

Degalų kokybė ir tipas

Visada naudokite kokybiškus degalus, atitinkančius kiekvienoje šalyje galiojančius teisės aktus ir ant durelių 2 etiketės esančius nurodymus (variklio identifikavimas, variklio charakteristikos).

• Dyzeliniai varikliai: Turite naudoti dyzeliną, kuris atitinka informaciją, pateiktą etiketėje dangtelio 2 viduje.
• Benzininiai varikliai: Naudokite tik bešvinį benziną. Oktaninis skaičius (RON) turi atitikti lipduke ant dangtelio 2 pateiktą informaciją (variklio identifikavimas, variklio charakteristikos). Naudodami benziną su švinu, galite sugadinti katalizatorių ir prarasti gamintojo suteikiamas garantijas. Kad į baką nepatektų benzino su švinu, automobilyje yra įrengtas specialus apsauginis vožtuvas, kuris leidžia į baką įkišti tik pistoletą, skirtą bešviniam benzinui (degalinėje).

Degalų papildymas ir atsargumo priemonės

Išjungę degimą, įkiškite pistoletą taip, kad pastumtumėte kamštį 3, įstumkite jį iki pat galo ir tik tada paspauskite gaiduką, kad pripildytumėte baką (taip išvengsite degalų ištiškimo rizikos). Laikykite jį tokioje pozicijoje visą laiką, kol pildote baką. Kai degalinėje pistoletas automatiškai nutraukia benzino pylimą, galite nuspausti jo gaiduką ne daugiau kaip du kartus, nes konstruktoriai yra specialiai palikę tuščios erdvės degalams išsiplėsti. Pildydami stebėkite, kad į vidų nepatektų vandens. Vožtuvas 3 ir vieta aplink jį turi likti švarūs.

Kuro sistemos gedimai (dyzeliniuose modeliuose)

Jei automobilis yra su raktu / nuotolinio valdymo pultu:

1. Pasukite degimo raktelį į padėtį „ON“ (variklio užvedimas ir išjungimas) ir palaukite keletą minučių nepaleisdami variklio, kad degalų sistema prisipildytų degalų.
2. Pasukite raktelį į padėtį „START“.

Kai kortelė yra salone, paspauskite užvedimo mygtuką, nenuspaudę pedalų. Prieš užvesdami variklį palaukite kelias minutes. Tai leis vėl užpildyti kuro sistema degalais. Jei dėl degalų lygio bake nėra įmanoma įpilti bent 5 litrų degalų, važiuokite automobiliu, kol bake atsiras vietos. Išjungę degimą, įpilkite ar papildykite bent maždaug 10 litrų degalų, tada užveskite variklį, kad siurblys imtų veikti ir atnaujintų degalų tiekimą sistemoje.

Minimalus degalų lygis bake

Kai kurie ekspertai teigia, kad automobilio degalų bake visada turėtumėte palaikyti bent ¼ degalų lygio. Anksčiau tokia rekomendacija buvo teikiama dėl dujų bako apačioje susidarančių nuosėdų. Mažas degalų lygis dujų bake gali sukelti mechaninių problemų, paveikti dujų sąnaudas ir saugumą. Nors neseniai automobilių gamintojai patobulino degalų bakų funkciją, o benzinas arba dyzelinis kuras padeda išlaikyti vėsų degalų siurblį, esantį šiuolaikiniuose dujų bakuose, leidžiant per mažai degalų sunaudoti automobilį, galite jam labai pakenkti.

Senesnio automobilio, pagaminto iki 1990 m., degalų bakas buvo pagamintas iš metalo ir per valandą buvo linkęs rūdyti. Tai galėjo sukelti problemų, jei degalų siurblys susiurbdavo bet kokias nuosėdas degalų bake. Laimei, naujos kartos automobilių degalų bakas pagamintas iš didelio tankio plastiko.

Degalų bakų talpos tendencijos ir inžineriniai kompromisai

Automobiliai su dideliais kuro bakais dažniausiai būna didesni ir sunkesni nei vidutinio dydžio automobiliai. Tai gali būti visureigiai, pikapai arba dideli sedanai. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarūs modeliai, tokie kaip BMW 7 serija ir Mercedes S klasė, dažnai pasižymi dideliais kuro bakais, leidžiančiais ilgesnes keliones be papildymo.

Degalų bakų mažėjimo priežastys

Jei pirmosios ir antrosios kartos „Škoda Octavia“ modeliuose buvo montuojami 55 litrų talpos bakai, tai naujos kartos modeliuose degalų bako talpa priklauso nuo pasirinktos modifikacijos. Pavyzdžiui, versijose su 1,5 litro benzininiu varikliu degalų bako talpa siekia 45 litrus, o galingesnį variklį turinčiose vRS modifikacijose - 55 litrus. Dar drastiškesnis pokytis matomas sportinių automobilių segmente. Pirmųjų trijų kartų „Honda Prelude“ modeliuose tilpo 60 litrų degalų bakas, o štai moderniame, hibridinę pavarą turinčiame modelyje buvo sumontuotas 40 litrų talpos bakas.

Šį reiškinį dažnai siekiama susieti su automobilių svoriu. Mažesnis degalų kiekis reiškia mažesnį bendrą svorį, o tai tiesiogiai koreliuoja su mažesnėmis anglies dvideginio emisijomis. Remiantis šiuo metu Europos Sąjungoje galiojančia WLTP testavimo metodika, matavimai atliekami vertinant automobilį, kurio degalų bakas užpildytas 90 procentų. Nors teoriškai mažesnė talpa leidžia pasiekti geresnius teorinius rezultatus, praktikoje šis svorio skirtumas yra pernelyg menkas, kad darytų lemiamą įtaką, ypač lyginant su tokiais veiksniais kaip aerodinaminis pasipriešinimas, padangų savybės ar variklio valdymo algoritmų nustatymai.

Kita vertus, netrukus įsigaliosiantis „Euro 7“ standartas dar labiau apribos gamintojų galimybes manipuliuoti skaičiais, nes kiekviena komplektacija bus vertinama individualiai. Specialistams tiksliai matuojant net ir ratlankių dydžio ar pavarų dėžės tipo įtaką taršai, tokie paprasti sprendimai kaip atsarginio rato atsisakymas ar bako sumažinimas nebeduos norimo efekto.

Inžineriniai kompromisai

Vis dėlto, tikrosios degalų bakų mažėjimo priežastys slypi sudėtingėjančioje kėbulo konstrukcijoje ir masinėje elektrifikacijoje. Inžinieriams tenka laviruoti tarp griežtėjančių pasyvaus saugumo reikalavimų, sudėtingų daugiasvirčių galinių pakabų sistemų bei vairavimo asistentų integracijos. Degalų talpykla inžinieriams jau seniai nebėra tiesiog paprasta ertmė po automobiliu - tai yra sudėtingas komponentas, kurį privalu preciziškai sutalpinti į automobilio struktūrą.

Situaciją dar labiau komplikuoja hibridinių ir iš tinklo įkraunamų hibridinių pavarų atsiradimas. Kadangi elektros motorus maitinančios baterijos užima itin didelę dalį erdvės automobilio dugne, inžinieriams tenka priimti neišvengiamą kompromisą. Aplinkosaugos reglamentams ir patiems vartotojams reikalaujant kuo didesnio vien elektra nuvažiuojamo atstumo, prioritetas teikiamas didesniam akumuliatoriui. Puikus šio inžinerinio pasirinkimo pavyzdys yra naujos kartos „Volkswagen Passat“ - versijose su tradiciniais vidaus degimo varikliais montuojamas 66 litrų bakas, tačiau iš tinklo įkraunamos hibridinės modifikacijos pirkėjams tenka pasitenkinti vos 45 litrų talpos degalų baku.

Išaugęs efektyvumas

Nors fizinis įpilamų degalų kiekis sumažėjo, tai nereiškia proporcingai sutrumpėjusio nuvažiuojamo atstumo. Modernūs vidaus degimo varikliai veikia nepalyginamai efektyviau už gamintus prieš dešimtmetį ar penkiolika metų. Jei anksčiau 10 litrų šimtui kilometrų sąnaudos atrodė įprastos, tai su šiuolaikiniais varikliais analogiškomis sąlygomis pakanka nuo penkių iki septynių litrų. Toks terminio naudingumo koeficiento šuolis leidžia net ir su mažesniu baku įveikti tokį patį ar net didesnį atstumą.

Be to, keičiasi ir pačių vairuotojų įpročiai - esant itin tankiam degalinių tinklui, dauguma vartotojų nebevažinėja tol, kol prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji lemputė. Didelės talpos bakai šiandien išlieka prioritetu tik specializuotame segmente, pavyzdžiui, ilgoms kelionėms greitkeliais skirtuose dyzeliniuose modeliuose. Verta pridurti, kad įdomią išimtį šioje mažėjimo tendencijoje demonstruoja „Porsche“ gamintojai. Kuriant „911“ modelį, į standartinę komplektaciją įtraukiamas 64 litrų bakas, tačiau maksimalų nuvažiuojamą atstumą vertinantiems klientams palikta pasirinkimo laisvė. Už kiek didesnę nei 200 eurų priemoką gamintojo atstovybėse galima užsisakyti net 84 litrų talpos baką.

Automobilių su dideliais kuro bakais: privalumai ir trūkumai

Automobiliai su dideliais kuro bakais gali nuvažiuoti toli be papildomo degalų užpildymo. Tai gali būti naudinga, jei dažnai keliaujate ilgus atstumus arba jei gyvenate vietovėje, kur degalinės yra retos. Šie automobiliai dažnai turi galingesnius variklius, kurie sunaudoja daugiau degalų, tačiau jie gali nuvažiuoti toliau be papildomo užpildymo.

Tačiau svarbu prisiminti, kad dideli kuro bakai taip pat gali būti brangesni eksploatuoti. Degalų užpildymas gali kainuoti daugiau, o automobilio svoris gali padidinti degalų sąnaudas. Be to, didelis bakas gali užimti daugiau vietos bagažinėje. Jei dažnai keliaujate ilgus atstumus, automobilis su dideliu kuro baku gali būti geras pasirinkimas.

10 sedanų automobilių su geriausia degalų ekonomija JAE

Kylančios degalų kainos JAE gali apkrauti jūsų piniginę. Toliau pateikiamas 10 geriausių JAE sedanų automobilių, kurių degalų ekonomija yra didžiausia, sąrašas. Šie automobiliai siūlo praktišką sprendimą, kaip kovoti su didėjančiomis degalų kainomis, nepakenkiant komfortui ar našumui.

tags: #lengvuju #automobiliu #benzino #baku #talpa