Benzinas ar dyzelinas: ką pilti į automobilio baką?

Klausimas, ar į dyzelinį automobilį galima pilti benziną, vis dar aktualus daugeliui vairuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, ypač tose, kurios nutolusios į šiaurę. Net ir Suomijoje, vienos didžiausių Europos naftos perdirbimo įmonių komplekso „Neste“ variklių laboratorijos vedėjas Aris Engmanas teigia, kad keletą kartų per metus sulaukia tokių klausimų.

Anot inžinieriaus, benzino pylimas į dyzelinį automobilį yra griežtai draudžiamas. Nors aštuntajame dešimtmetyje tai galėjo būti toleruojama, šiuolaikinės sistemos, tokios kaip „common rail“, to visiškai netoleruoja. Į dyzeliną patekęs benzinas sugadina aukšto slėgio siurblį ir purkštukus, o tai lemia itin brangų remontą.

Benzinas, skirtingai nei dyzelinas, neturi tepimo savybių ir garuoja gerokai greičiau. Dėl šios priežasties pirmiausia nukenčia kuro siurblys. Dėl trinties atskilusios smulkios dalelės patenka į degalų sistemą ir užkimšia purkštukus.

Padariniai gali pasireikšti ir po ilgesnio laiko. Nors automobilis gali puikiai važiuoti kurį laiką po benzino įpylimo, po dviejų ar penkių tūkstančių kilometrų jis gali visiškai sustoti. Iš pradžių kietosios dalelės degalų tiekimo sistemoje sukelia nedidelį detalių dėvėjimąsi, tačiau pažeidimų mastas labai greitai auga. Vairuotojas, pastebėjęs užsidegusią variklio gedimo lemputę, dažnai tik servise sužino apie neišvengiamą brangų remontą.

Kuo naujesnis automobilis, tuo didesnių problemų gali kilti į dyzeliną pripilto benzino atveju. Nors nedidelis kiekis gali ir nepakenkti, suomių specialistas pabrėžia, kad 50 litrų degalų bake pakaktų įpilti vos penkis litrus benzino, ir variklis gali sustoti.

Kiek benzino reikia, kad dyzelinas stingtų?

Būtent tokia benzino ir dyzelino proporcija, anot A. Engmano, yra reikalinga, siekiant pakelti dyzelino stingimo temperatūrą šaltu oru. Jungtinėje Karalystėje, pasak vairuotojų organizacijų, kas tris ar keturias minutes pasitaiko atvejų, kai vairuotojai supainioja degalus. Nors gali atrodyti, kad tai neatsitinka dažnai, svarbu suprasti, kad tai gali nutikti kiekvienam dėl nuovargio, dėmesio stokos ar paprasčiausio užmaršumo.

Degalų pistoleto supainiojimas nėra pasaulio pabaiga, jei klaida pastebima dar degalinėje. Tokiu atveju teks ištuštinti baką, tačiau tai kainuos kur kas mažiau nei automobilio remonto išlaidos. Daugeliu atvejų (maždaug 95 proc.) benzinas įpilamas į dyzelinius automobilius. Atvirkštinė situacija yra reta, nes dyzelino pistoletų antgaliai yra platesni ir netelpa į šiuolaikinių benzininių automobilių degalų įpylimo angas.

Jei klaida pastebima vos pradėjus pilti degalus, yra didelė tikimybė išvengti nuostolių. Dyzeliniame automobilyje galima įpilti iki 5% benzino be tragiškų pasekmių. Jei negalite pripildyti bako dyzelinu taip, kad jis sudarytų 95% turinio, teks jį tuštinti.

Kas nutinka, kai į dyzelinį automobilį įsipilama benzino?

Jei nespėjote įjungti degimo, didelių problemų nekyla. Reikia pranešti degalinės darbuotojui apie klaidą ir ištuštinti automobilio baką. Didžiausia klaida - įjungti degimą net neužvedus automobilio, nes degantis prietaisų skydelis gali reikšti, kad degalų siurblys jau veikia. Jis paprastai sutepa variklį dyzelinu prieš užvedant, tačiau tokiu atveju jis siurbs benziną. Tuomet teks ne tik ištuštinti, bet ir praplauti degalų baką.

Jei spėjote užvesti automobilį, situacija tampa kur kas rimtesnė.

Benzinas dyzeline: blogiausias scenarijus

Šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose diegiamos naujos technologijos, siekiant užtikrinti degalų taupymą ir sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tai apima brangius aukšto slėgio degalų siurblius ir įpurškimo sistemas. Dyzelinas, tekėdamas per jas, sutepa šias detales. Pakeitus dyzeliną benzinu, pastarasis neturi sutepimo savybių, todėl kyla vidinė trintis tarp metalinių detalių. Galiausiai siurblys pradeda irti, o susidariusios metalo drožlės gali pakenkti varikliui.

Dyzelinio variklio aukšto slėgio purkštukai turi labai mažas skylutes, per kurias degalai įpurškiami į cilindrus. Jei metalo drožlės pasieks įpurškimo sistemą, jos gali užkimšti dalį ar visus purkštukus, o jų pakeitimas yra brangus.

Daugiau problemų gali sukelti ir benzino korozinės savybės, dėl kurių gali būti pažeistos tarpinės dyzelinėje sistemoje. Geriausiu atveju teks patikrinti visą sistemą, įvertinti žalą ir ją išplauti.

Jei į dyzelinį automobilį įsipylėte benzino, svarbu nepanikuoti. Važiuojant trumpą atstumą nebūtinai bus padaryta didelė žala. Dauguma vairuotojų pastebi klaidą tik automobiliui pradėjus „kosčioti“ ir užgesus po kelių kilometrų. Tačiau ilgalaikės žalos tokiu atveju nepadaroma.

Važiavimas su benzinu dyzeliniame bake gali padaryti rimtos žalos net per trumpą laiką. Net jeigu tik užvedėte variklį ar pavažiavote nedaug, incidentas vis tiek atsieis brangiai, nes reikės ištuštinti ir išplauti degalų linijas ir variklį, ne tik degalų baką.

Benzinas dyzeliniame variklyje: penki pagrindiniai patarimai

1. Iš karto liaukitės pylę degalus. Jei įsipylėte nedaug benzino, svarbiausia, kad jis nesudarytų daugiau nei 5% viso bako tūrio. Jei nuspręsite rizikuoti ir važiuoti ilgą atstumą, dažniau sustokite ir pasipildykite dyzelino, kad kuo greičiau sumažėtų benzino dalis bake.
2. Informuokite degalinės darbuotojus. Jie suteiks pagalbą, nes jūs tikrai ne pirmas klientas, kuriam taip nutiko.
3. Jei reikės patraukti automobilį, stumkite jį, tačiau nejunkite degimo. Ir jokiu būdu neužveskite automobilio!
4. Kreipkitės į specialistus. Degalinėje veikiausiai gausite tinkamos įmonės kontaktus, kurios suteiks pagalbą.
5. Palaukite (jeigu automobilis saugiai stovi). Degalų bakas paprastai gali būti ištuštintas ir išplautas vietoje po maždaug 30-40 minučių. Vėliau galėsite pripildyti baką tinkamais degalais ir važiuoti.

Jei negalite laukti, užrakinkite automobilį ir palikite jį vietoje. Tai neturės įtakos degalų sistemai.

Dyzelinių ir benzininių variklių skirtumai

Dyzelinas ir benzinas yra dvi skirtingos degalų rūšys, pasižyminčios skirtingomis savybėmis ir naudojamos skirtingų tipų vidaus degimo varikliuose. Šiuos skirtumus lemia skirtingos degalų degimo charakteristikos ir variklio konstrukcija.

• Cheminė sudėtis: Dyzelinas ir benzinas skiriasi savo cheminėmis savybėmis, kurios lemia jų degimo procesą ir energijos išskyrimą.
• Degimo procesas: Benzino degimui reikalinga uždegimo kibirkštis. Dyzeliniuose varikliuose vyksta savaiminis degimas - degalai užsiliepsnoja dėl aukštos cilindre suspausto oro temperatūros.
• Efektyvumas: Dyzeliniai varikliai paprastai yra efektyvesni už benzininius, nes sunaudoja mažiau degalų nuvažiuotam atstumui įveikti. Dyzelinas, dėl aukštesnio degimo slėgio ir temperatūros, leidžia veiksmingiau paversti degalų cheminę energiją mechaniniu darbu, todėl jo naudingumo koeficientas ir sukimo momentas yra didesni.
• Sukimo momentas: Dyzeliniai varikliai sukuria didesnį sukimo momentą esant mažesniems sūkių dažniams, palyginti su benzininiais varikliais. Todėl jie idealiai tinka sunkiasvorėms transporto priemonėms, priekaboms ir sunkiems automobiliams.
• Emisijos: Dyzelinių ir benzininių variklių išmetamųjų dujų sudėtis ir kiekis skiriasi.
• Lipdukas prie degalų bako: Informuoja apie tinkamą degalų tipą.
• Užpildo dydis: Dyzelino bako dangteliai paprastai yra didesni, kad būtų išvengta atsitiktinio benzino įpylimo. Naudotojas turėtų iš karto pastebėti, kad pistoletas, įkištas į degalų įpylimo angą, yra „per laisvas“.
• Kvapas: Dyzelino ir benzino kvapas skiriasi.
• Variklio garsai: Dyzeliniai varikliai paprastai dirba garsiau ir yra žemesnio tono.
• Registracijos liudijimo įrašas: Gali nurodyti variklio tipą.

Nors liaudies išmintis teigia, kad benzinas skirtas automobiliams, o dyzelis - traktoriams, modernios technologijos leidžia dyzeliniams automobiliams neatsilikti. Šis straipsnis padeda susipažinti su svarbiausiomis dyzelinių bei benzininių automobilių savybėmis ir duoda žinių, norint teisingai apsispręsti.

Benzininis variklis

Privalumai:

• Geresnė važiavimo dinamika
• Nauji benzininiai automobiliai neretai būna pigesni
• Variklio garsas
• Lengvesnis užvedimas šaltuoju metų laiku
• Mažesni ir lengvesni varikliai leidžia sutaupyti mokesčių
• Galimybė sujungti su dujomis

Trūkumai:

• Didesnės kuro sąnaudos
• Norint išlaikyti gerą variklio būklę, reikalinga intensyvesnė priežiūra
• Mažų turbinų varikliai dažnai nėra patvarūs

Dyzelinis variklis

Privalumai:

• Pigesnis kuras (dažnai)
• Varikliai būna ekonomiškesni
• Ilgaamžiškumas - dyzelis, skirtingai nei benzinas, savaime sutepa tam tikras variklio vietas
• Pravažumas sunkiomis sąlygomis
• Didesnis sukimo momentas - iš vietos šie automobiliai pajudės geriau nei benzininiai oponentai. Tempiant priekabą ar krovinį jie daug efektyvesni.

Trūkumai:

• Sunkesnis motoras ir dažnos ydingos turbinų ar su slėgyje dirbančių detalių bėdos
• Ne greitkelyje važiavimo dinamika nėra maloni bei garsesnis variklis
• DPF filtrai ir kitos išskirtinai dyzeliams taikomos technologijos - brangiai taisomos
• Užvedimas šaltuoju metų laiku
• Pirkimo kaštai būna didesni
• Vakarų Europoje dyzeliniams automobiliams pradedami taikyti ribojimai

Benzino oktaninis skaičius ir biopriedai

Skirtingi benzino oktaniniai skaičiai (95 ir 98) parodo jo atsparumą detonacijai. Detonacija - tai savaiminis degalų užsiliepsnojimas variklyje, sukeliantis didelį slėgį ir sprogimus. Kuo mažesnis variklio suslėgimo laipsnis, tuo mažesnio oktaninio skaičiaus degalai reikalingi.

Naudojant 98 oktaninio skaičiaus benziną gali būti šiek tiek ekonomiškesnis variklio darbas, tačiau šis kuras dažniausiai brangesnis. Dabartiniai benzininiai varikliai yra savaime prisitaikantys ir veikia ties riba, kai vyksta nuolatinis uždegimo paskubos kampo ankstinimas. Jei įpiltume didesnio oktaninio skaičiaus degalų, variklis tą detonacijos ribą atidėtų toliau, persireguliuotų ir dirbtų ekonomiškiau.

Nėra jokio skirtumo, kokį benziną naudoti esant šalčiui, nes benzinas lengvai garuoja. Tačiau žiemą bendras kuro sunaudojimas didėja dėl variklio įšilimo ir didesnės trinties tarp susitraukusių detalių.

Pagal įstatymą, visame benzine turi būti ne mažiau 5% etanolio (biopriedo). Etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis, todėl jis leidžia pagaminti bazinį benziną žemesnio oktaninio skaičiaus ir jį padidinti. Šiuolaikiniai automobiliai turi dalis, atsparias spiritui, todėl problemų nekyla. Tačiau etanolis yra hidroskopiškas - pritraukia drėgmę, o tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją, jei variklis nėra pritaikytas bioetanolio naudojimui.

Priedai benzine (pvz., 95 su priedais, lyginant su paprastu 98) daugiausia skirti palaikyti variklį švarų, kad nesikauptų nuosėdos. Jei nuolatos naudojami degalai su priedais, didelio skirtumo nepajausite. Didžiausias skirtumas pasijustų pradėjus naudoti benziną be priedų - degimo kameros pasidengtų apnašomis, o tai blogina variklio parametrus.

Gamintojo rekomendacija yra geriausia orientacija renkantis benziną. Pilant 98 oktaninio skaičiaus benziną į automobilį, pritaikytą 95 oktaniniam, didelio pokyčio nepajusite, o kilometro kaina padidės. Jei variklis pritaikytas ne mažesniam nei 98 oktaniniam skaičiui, tuomet 98 benzinas veiks ekonomiškiau.

Dyzelino ir benzino naudojimas šaltuoju metų laiku

Dyzeliniams automobiliams verta naudoti degalinėse parduodamą žieminį dyzeliną, kuris jau yra su specialiais priedais. Prasmės pilti benziną ar žibalą į dyzelinių automobilių bakus šiais laikais nebėra. Anksčiau tai buvo daroma, kad suskystėtų dyzelinas, jei jis nebuvo arktinis ir minusinėje temperatūroje pradėdavo kristalizuotis. Arktiniame dyzeline esantys priedai neleidžia kristalizuotis parafinui.

Jei automobilyje yra vasarinis dyzelinas, o į baką įpilta žibalo, vargu ar pavyks užvesti automobilį, nes dyzelinas jau bus kristalizavęsis visuose filtruose. Kai variklis pradeda veikti, dyzelinas įkaista ir neužšals.

Jei per klaidą į dyzelinį automobilį įpilta benzino, pasekmės gali būti rimtos. Nedidelis kiekis nėra labai žalingas, tačiau didžiausia žala daroma kuro siurbliui, kuris tepasi dyzelinu, o benzinas ar žibalas neturi tokių tepamųjų savybių, todėl siurblys greičiau dėvisi.

Dujų įranga benzininiame automobilyje

Sumontavus dujų įrangą benzininiame automobilyje, sutaupyti pavyksta ne visada, kartais tenka daugiau išlaidų remontui. Dujų oktaninis skaičius yra didesnis nei benzino (apie 130), tačiau jį palyginti sudėtinga. Dujos gali būti naudojamos didesnio suslėgimo laipsnio varikliuose ir jos nedetonuoja taip greitai kaip benzinas, tad iš to galima gauti ekonomijos.

Ar dujos kenkia varikliui - sudėtinga pasakyti. Priežiūra reikalinga, tačiau ji nesudaro reikšmingo išlaidų kiekio.

tags: #lengvesnis #benzinas #ar #alkoholis