Leidimai automobilių plovyklos statyboms: kaip gauti ir išvengti problemų

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla klausimų dėl automobilių plovyklų statybos leidimų išdavimo ir šių statybų poveikio aplinkai bei gyventojams. Šiame straipsnyje apžvelgiamos situacijos, kai gyventojai išreiškia nepasitenkinimą dėl planuojamų ar jau vykdomų plovyklų statybų, institucijų pozicija šiuo klausimu ir verslininkų argumentai.

Statybos leidimų gavimo procesas

Vadovauti bekontaktės savitarnos plovyklos investicijai nereikia skirti daug laiko, tačiau nereikėtų turėti iliuzijų, kad jos veiklos pradžia bus lygiai tokia pat banali. Tai vienas svarbiausių ir dažniausiai painių etapų kiekviename statybos projekte. 2025 m. galiojantys reikalavimai ir pasikeitusi leidimų išdavimo tvarka neretai sukelia klausimų tiek individualiems statytojams, tiek profesionalams. Atvejus, kada privalomas statybos leidimas, nulemia planuojama statybos rūšis, statinio kategorija, paskirtis ir statybos vieta.

Reikalingi dokumentai ir reikalavimai sklypui

Norint įkurti savo plovyklą, būtina turėti nuosavą žemės plotą arba išsinuomoti jį mažiausiai 10 metų. Kuo didesnis sklypas, tuo didesnę plovyklą galima pastatyti. Laikoma, kad vienai plovimo vietai reikalingas apie 250 kv. m. Ne visi sklypai tinkami tokiai automobilių plovyklai įrengti. Be geofizinių savybių, turi būti tenkinami tam tikri administraciniai reikalavimai, t. y. būtina įsitikinti, ar sklypas aprūpintas inžinerinėmis komunikacijomis: vandentiekiu, elektros linija ir kanalizacija (lietaus ir buitine).

Norint gauti statybos leidimą, būtina pateikti nemažai dokumentų. Dar prieš projektuojant pastatą, reikia turėti dokumentą asmeniui identifikuoti, sklypo nuosavybės dokumentus, bendraturčių sutikimus vykdyti statybas ir ne senesnę nei vienerių metų topografinę nuotrauką. Šią nuotrauką gali užsakyti ir architektas.

Projektavimo ir derinimo etapai

1. Pirmas etapas: surinkti privalomuosius projekto rengimo dokumentus (žemės sklypo nuosavybės dokumentai, sklypo topografinis planas, grunto geologiniai tyrimai), technines projektavimo sąlygas (specialieji architektūros reikalavimai, ESO elektros prisijungimo, vietos vandens tiekimo tvarkančios institucijos prisijungimo sąlygos ir kt., priklausomai nuo projekto situacijos).
2. Antras etapas: projekto derinimas. Surinkus ir įvertinus privalomuosius projekto rengimo dokumentus, rengiamas statybos projektas. Architektas teikia projektinius pasiūlymus, parengia sklypo planą (su geodeziniais matavimais) ir statinio viziją su ant sklypo plano suprojektuojamo sklypo matmenimis. Jis taip pat teikia prašymus architektūriniams reikalavimams ir inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygoms gauti, parengia techninio projekto bendrąją dalį ir sklypo planą.

Visi leidimų prašymai teikiami elektroniniu būdu per sistemą „Infostatyba“. Dažniausiai projekto derinimų metu institucijos randa projekto neatitikimų teisės aktams - statybų reglamentams - ir teikia pastabas projektui pataisyti. Paprastai esant nedidelėms klaidoms, tai gali kainuoti savaitę prarasto laiko, tačiau gali pasitaikyti ir didelių klaidų, dėl kurių projekto suderinimo terminas gali nusikelti mėnesiams, arba gali paaiškėti, kad apskritai nepavyks suderinti projekto.

Teritorijų planavimo dokumentai - bendrieji ir detalieji planai - nustato statybos reglamentus, tokius kaip pastato dydį (tūrį, aukštį, plotą ant žemės), pastato vietą sklype. Kiti dokumentai, tokie kaip specialieji planai, taip pat turi didelę įtaką sprendiniams.

Kita klasikinė problema - neatitikimai tarp projekto dalių: architektūrinė, konstrukcinė ir inžinerinės dalys nesutampa (langų, durų, perdangų aukščiai ar įvadų vietos skiriasi, pastato ekonominiai rodikliai projekto tekstinėse ir brėžinių dalyse). Dažnai projektas parengiamas neįvertinus priešgaisrinių ar esamų inžinerinių ar susisiekimo komunikacijų ar kitų statinių apsaugos zonų. Dar vienas svarbus sutikimas - žemės valdytojo, kai statybos darbai peržengia arba priartėja prie sklypo ribos arčiau, nei numato teisės aktai, ar sklypui taikomos žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai.

Statybos leidimo išdavimas per „Infostatyba“

Planuojantiems pradėti statybas ar jau pastatyto statinio užbaigimo įforminimą, būtina naudotis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos administruoja IS „Infostatyba“, kurios pagalba „vieno langelio“ principu vartotojams teikiamos elektroninės paslaugos.

Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“. Sistema perduoda informaciją ir pagal kompetenciją projektą tikrina statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymo Nr. D1-878, (toliau - Reglamentas) 9 priedo 1, 3, 4, 5 ir 17 punktuose nurodyti subjektai. Jei trūksta informacijos, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“.

Jei įvykdyti nurodyti reikalavimai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ užregistruoja prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatyme nustatytiems reikalavimams. Per nustatytą projekto patikrinimo terminą (įskaitant termino pratęsimą) subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria.

Jei projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą); apie tai prašymo pateikėjas automatiškai informuojamas el. paštu.

Primename, kad asmuo, norėdamas naudotis IS „Infostatyba“ išorine svetaine, turi būti komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemos vartotojas arba turėti asmeninį skaitmeninį sertifikatą, išduotą kvalifikuoto elektroninio parašo paslaugų teikėjo. Jungiantis prie šios svetainės, reikia autentifikuotis per Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt. Naudojantis elektroninėmis paslaugomis, prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu (internetu). Pridedamas projektas turi būti pasirašytas projektą privalančių pasirašyti asmenų elektroniniais parašais.

Svarbūs patarimai

• Iš anksto pasiruoškite. Patikrinkite nekilnojamojo turto registro centro išrašuose įrašytus apribojimus sklypui ar statiniui.
• Įvertinkite statybos leidimo išdavimo išlaidas.
• Įvertinkite inžinerinių komunikacijų prisijungimo išlaidas. Pasitikrinkite, kur yra artimiausia ESO elektros tinklų tiekėjo infrastruktūra, ar privaloma bus jungtis į centralizuotus miesto tinklus, ar yra įrengtas privažiavimas prie žemės sklypo.
• Kreipkitės į profesionalus.
• Sekite terminus.
• Laikykitės teisės aktų. Savavališkos statybos gali kainuoti brangiai - ne tik finansine, bet ir laiko prasme.

Gyventojų nuogąstavimai ir institucijų pozicija

Pastaruoju metu Lietuvoje iškyla vis daugiau klausimų dėl leidimų automobilių plovyklų statybai, ypač gyvenamųjų namų kaimynystėje. Gyventojai dažnai išreiškia nepasitenkinimą dėl galimo triukšmo, taršos ir neigiamo poveikio gyvenimo kokybei. Tačiau institucijos pabrėžia, kad leidimai statyboms išduodami tik tuo atveju, jei laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o verslininkai teigia naudojantys naujausias technologijas, kurios užtikrina minimalų poveikį aplinkai ir gyventojams.

Pavyzdžiai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio

Vilnius: Pilaitės gyventojų bendruomenės susirūpinimas

Pilaitės gyventojų bendruomenė feisbuko grupėje svarstė naujojo objekto kaimynystę. Pilaitiškiams užkliuvo tai, kad šioje vietoje augusių medžių nebėra, o teritorijoje burzgia traktorius. Žmonės dalijasi klausimais, kaip galėjo darbai prasidėti be gyventojų žinios iki projekto pristatymo ir netgi buvo išduoti leidimai. Taip pat stebimasi, kur dingo medžiai. Vis dėlto, kaip teigia, per savaitę jokio atsakymo nesulaukė.

Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, kad jokių pažeidimų šiame sklype nebuvo užfiksuota. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis teigė: „Minėtoje vietoje UAB „Lensona“ vykdo sklypo lyginimo darbus, tačiau statybos darbai šiuo metu sklype nevyksta. Viešosios tvarkos pareigūnai buvo nuvykę į objektą, jokių pažeidimų nenustatė, kelias nėra užterštas, viskas vykdoma pagal nustatytą tvarką. Verta paminėti, kad prasidėjus statyboms, statybų kontrolę vykdo ne savivaldybė, bet Statybų inspekcija“.

Bendrovės „KNV SPV 5“ vadovas Norbertas Faktorovičius tikino, kad šiuo metu jokie statybos darbai nėra pradėti: „Šiuo metu atliekame sklypo tvarkymo ir planiravimo darbus. Sklype yra iškirsti krūmai ir menkaverčiai medžiai, kurių kirtimui atskiro leidimo nereikia. Taip pat buvo lygintos duobės, kurios istoriškai buvo atsiradusios dėl žemių/žvyro kasimo.“

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 15min informavo, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kovo 19 d. pateikė prašymą informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus jungiamojo kelio projektui, o UAB „KNV SPV 5“ tą pačią dieną pateikė prašymą informuoti visuomenę apie parengtus projektinius pasiūlymus paslaugų paskirties pastato (autoplovyklos) projektui Senosios Pilaitės kel. 1.

Jos atstovų teigimu, iš pateiktos nuotraukos nesimato jokių kelio (gatvės) pagrindo, t. y. skaldos, žvyro, asfalto ar betono sluoksnių: „Todėl galima spręsti, kad vyksta paruošiamieji žemės darbai, kurie gali būti vykdomi turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą kasti.“

Kovo 31 dieną Statybos inspekcija atliko patikrinimą šioje vietoje. Nustatyta, kad atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir žemės sklype Senosios Pilaitės kel. 1, Vilniuje, galimai buvo atlikti žemės darbai.

Informavimas apie numatomą paslaugų paskirties pastato (autoplovyklos) Senosios Pilaitės kel. 1, Vilniuje, projektavimą yra numatytas nuotoliniu būdu balandžio 12 dieną, 16 val. Projekto aiškinamajame rašte rašoma, „projektuojamas pastatas - paslaugų paskirties pastatas - autoplovykla. Didžiąją pastato dalį sudaro automobilių plovimo tunelio patalpa.“ Jungiamąjį kelią tiesti ketina pati Vilniaus miesto savivaldybė. Nors jo kontūrai sklype irgi jau ganėtinai ryškūs, tačiau visuomenės informavimas suplanuotas tik balandžio 13 dieną.

Taip pat rašoma, kad darbų metu neigiamas poveikis paviršiniams ir požeminiams vandenims galimas dėl blogų statybinių medžiagų, tepalų laikymo, nelaimingų atsitikimų: „Siekiant to išvengti reikia užtikrinti, kad statybiniai mechanizmai būtų tinkamos techninės būklės, laikytis darbo saugos reikalavimų. Statybvietėje turi būti absorbuojančių medžiagų sandėliavimo vieta. Įvykus avarinei situacijai užterštas sorbentas turi būti vežamas į tokių atliekų sandėliavimu užsiimančias įmones, kad kenksmingos medžiagos nepatektų į aplinką. Darbų metu neigiamą poveikį gyventojai gali patirti dėl mechanizmų keliamo triukšmo ar vibracijos. Darbai bus vykdomi uždaroje zonoje, privažiavimas į statybvietę pagrinde bus vykdomas nuo Senosios Pilaitės kelio. Bus užtikrintas šalia esančių gatvių, kelių valymas ir priežiūra.“

Klaipėda: plovykla prie judrios sankryžos

Analogiška situacija susiklostė ir Klaipėdoje. Sulaukusi Kretingos gatvės gyventojų skundų politikė A. Staponkienė raštu kreipėsi ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną, ir į kitas suinteresuotas institucijas. Pasak politikės, gyventojai negali patikėti, kad buvo išduotas leidimas tokioje vietoje statyti automobilių plovyklą. „Gyventojai piktinasi, nes akivaizdu, kad atsiradus tokiam objektui jų gyvenamojoje aplinkoje gerokai padidės triukšmas ir oro užterštumas, nes ištisą parą į automobilių plovyklą važiuos automobiliai. Blogės ne tik šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, pasekmes pajus ir „Žemynos“ gimnazijos bendruomenė, nes plovykla bus jų kaimynystėje. Visiškai netoli, tik kitoje sankryžos pusėje Šiaurės prospekte link Liepų gatvės, kur nėra arti gyvenamųjų namų, mokyklos stadiono bei valstybės saugomo kultūros paveldo - Klaipėdos universiteto - vizualinės apsaugos zonos, buvo tikrai tinkamesnių vietų tokiam objektui statyti“, - gyventojų nuogąstavimus persakė politikė.

Akcentuojama, kad automobilių plovykla statoma prie pat labai judrios sankryžos, per kurią važiuoja ne tik didelis srautas automobilių, bet ir į dvi mokyklas eina daugybė moksleivių. Jos žiniomis, apie tai, kad šiame žemės sklype bus statoma automobilių plovykla, Kretingos gatvės gyventojai sužinojo tik tada, kai jau buvo išduoti leidimai ir prasidėjo statybos. „Iš reklamos galima suprasti, kad čia stato savitarnos automobilių plovyklą, tai reiškia, kad plovykla bus atvira, tarši ir visiškai nedraugiška šiai aplinkai. Tokį žemės sklypą buvo galima išnaudoti ne žmonių sveikatai kenkiančiam objektui statyti“, - akcentavo A. Staponkienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius nė kiek nenustebo, kad gyventojai priešinasi tokio objekto atsiradimui. Esą tai visiškai įprasta praktika Klaipėdoje. „Ne pirmas kartas, kai priešinamasi tokiems objektams. Panaši istorija buvo ir prieš keletą metų, kai verslininkai prie Pempininkų esančioje aikštelėje norėjo statyti savitarnos plovyklą. Jei gerai pamenu, ten verslininkai ir nebestatė plovyklos, susirado kitą vietą„, - atsiduso G. Pocius. Jam pasirodė keistas toks gyventojų požiūris į verslą. Valdininkas pabrėžė, kad statant bet kokį statinį reikia išlaikyti norminius atstumus nuo kitų žemės sklypų ribų. „Valdininkai išduodami leidimus negali vadovautis principu „patinka - nepatinka“. Jei verslininkų planai nesikerta su teisės aktais, mes neturime teisės neduoti leidimo“, - pabrėžė G. Pocius.

Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė paaiškino, kad sklypas Šiaurės pr. 18 yra nuosavas. Jį savininkai įsigijo 2014 metais. Jos žiniomis, statoma savitarnos plovykla bus skirta lengviesiems bei nedidelių gabaritų krovininiams automobiliams plauti. Agnė JANUŠONYTĖ, automobilių plovimų aikštelę statančios UAB „Delca invest“ direktorė teigė: „Gyventojai mūsų kaimynystės baiminasi visai be reikalo. Matyt, kol jie nėra susidūrę su naujausiomis automobilių plovimo technologijomis, sunkiai įsivaizduoja, kad plovykla gali būti ir draugiška aplinkai. Klaipėdoje bus pirmoji tokia plovykla, bet visoje Lietuvoje jau esame įrengę 15 plovyklų. Kai kuriuose miestuose mūsų plovyklos stovi kur kas arčiau gyvenamųjų namų, nei bus Klaipėdoje, bet dar nesame sulaukę nė vieno skundo iš gyventojų. Triukšmo daugiau tikrai nebus, nes bus įrengtos neperpučiamos apsaugos sienelės. Plovimo aparatūra dirba tyliai. Nors mūsų plovyklos dirba visą parą, paprastai naktį automobilių mažai kas važiuoja plauti. Kadangi įvaža į plovyklą bus įrengta iš Šiaurės prospekto, mūsų klientai tikrai neužkimš sankryžos. Juolab kad prie plovyklos bus įrengta ir laukimo aikštelė. Statybos jau prasidėjo, naująją plovyklą planuojame atidaryti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.“

„Žemynos“ gimnazijos direktorė Rita PODOLIANKIENĖ teigė: "Labai gerai, kad gyventojai priešinasi. Man buvo keista, kad statybos jau prasidėjo. Mat iš pradžių verslininkai bandė ir su manimi derinti, prašė, kad pasirašyčiau kažkokius dokumentus. Kadangi aš pasakiau, kad nieko nesirašysiu, kol nesuderinsiu su bendruomene, jie jau kitą dieną pareiškė, kad jiems ir nereikia mano parašo, jau ir taip turi leidimą. Belieka tikėtis, kad pastatę plovyklą jie bent kaip nors ją atitvers ar apželdins, kad iš mokyklos pusės taip nesimatytų. Kita vertus, dabar galvoju, kad gal tai ir ne pats blogiausias objektas, kuris galėjo atsirasti šioje vietoje." Pavyzdžiui, visai šalia „Verdenės“ progimnazijos įrengta degalinė, o tai kur kas pavojingesnis objektas nei plovykla.

Panevėžys: savavališkos statybos ir gyventojų pasipiktinimas

Panevėžyje, Savivaldybės atsiųstame rašte teigiama, jog dar 2008-ųjų birželį buvo išduotas leidimas prekybos paskirties pastatui su administracinėmis patalpomis statyti ir šis leidimas galioja neterminuotai. „Taip išeina, kad plovykla yra statoma nelegaliai, savavališkai, o ne pagal išduotą projektą. Tačiau statybos darbai toliau vykdomi ir jau baigiami. Gyventojai nepatenkinti tokiais naujais kaimynais - plovykla visai šalia gyvenamųjų namų, išvažiavimas padarytas į namų pusę. Panašu, kad automobilius ten plaus visą parą ir be laisvadienių. Kas mūsų laukia?“ Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis architektas Saulius Glinskis patvirtino, jog plovyklai statyti G. Petkevičaitės-Bitės gatvėje leidimas nėra išduotas. „Gali būti, kad statyba vyksta savavališkai arba statomas nesudėtingos statybos projektas. Šis klausimas perduotas tirti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai“, - komentavo S. Glinskis.

Statybų inspektorių dėmesio centre atsidūrė ir dar viena plovykla, baigiama gatvės gale. S. Glinskio teigimu, ir šioje vietoje galioja senas leidimas statyti dirbtuves, bet ne automobilių plovyklą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) nustatė, kad savitarnos automobilių plovykla Ukmergės g. Statytojas pakeitė savitarnos automobilių plovyklos aikštelės išvažos matmenis, t. y. plotį padidino nuo projekte numatytų 3,5 m iki 14,47 m į pietų pusę ir nuo 3,5 m iki 19,45 m į vakarų pusę. Dėl nurodyto pažeidimo statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas per 6 mėn. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Santrauka: leidimų išdavimo problematika

Apibendrinant, automobilių plovyklų statybos Lietuvoje dažnai sukelia gyventojų nepasitenkinimą dėl galimo triukšmo, taršos ir neigiamo poveikio gyvenimo kokybei. Tačiau institucijos pabrėžia, kad leidimai statyboms išduodami tik tuo atveju, jei laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o verslininkai teigia naudojantys naujausias technologijas, kurios užtikrina minimalų poveikį aplinkai ir gyventojams.

tags: #leidimai #plovyklos #statyboms