Senųjų programavimo kalbų istorija ir ypatumai

Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje programavimo kalbos atlieka svarbų vaidmenį įvairiose srityse - nuo interneto svetainių kūrimo iki dirbtinio intelekto. Nors programavimo kalbų yra daug ir kiekviena jų turi savo specifinę paskirtį, svarbu suprasti jų evoliuciją ir istoriją.

Programavimo pradžia: nuo mašininės kalbos iki asemblerio

Seniai seniai, kai nebuvo šiuolaikinių kalbų, programuotojai turėjo reikalų tiesiogiai su mašinų kalba. Tokie žmonės buvo labai vertinami, tačiau jiems buvo keliami dideli reikalavimai, tokie kaip nepriekaištingos mašininės kalbos žinios ir visos kompiuterių architektūros išmanymas. Tais laikais visa informacija buvo saugoma ne kietajame diske, o perforuotose kortose. Vis dėlto, tų laikų programos buvo ganėtinai primityvios dėl kelių priežasčių: mašininės kalbos, kodo debuginimo sudėtingumo ir pačių skaičiavimo mašinų primityvumo.

Gali pasirodyti, kad perėjimas prie asemblerio nebuvo toks revoliucingas, juk programavimas mašininiu kodu taip ir liko. Tačiau asembleris - tai simbolinis mašininės kalbos komandų užrašymas. Tai buvo milžiniškas žingsnis į priekį, nes programuotojui nebereikėjo aiškintis, kaip užrašyti komandą mašininiu lygiu. Atsirado galimybė gaminti mašinas su vienodu ar suderinamu mašininių komandų rinkiniu, tai galima pavadinti pirmuoju bandymu - taigi kodas tapo perkeliamas. Asembleris leido dar vieną naujovę: atsirado du programų variantai, tai yra mašininio kodo ir sukompiliuoto pavidalo.

Pirmosios aukšto lygio programavimo kalbos

FORTRAN: mokslo ir inžinerijos kalba

Pirmoji aukšto lygio kalba - FORTRAN (Formula Translation) - buvo sukurta 1954 m. Džono Bekuso, tuo metu dirbusio IBM kompanijoje. Tai buvo labai svarbus įvykis: pirmą kartą žmonijos istorijoje programuotojas galėjo atsidusti su palengvėjimu ir nebevargti aiškindamasis sudėtingą mašininį kodą. Nors mūsų laikais tai įprastas dalykas, tada tai buvo tikra revoliucija. Kalbos kūrėjams tai buvo labai sudėtinga užduotis: paties kompiliatoriaus kūrimas užėmė dvejus metus! 1957 m. kompiliatorius buvo baigtas ir galėjo būti naudojamas IBM-704 mašinose.

Iš pradžių manyta, jog labiau apsimoka parašyti kodą pačiam, nei gauti jį kaip kompiliacijos dalį. Tačiau laikas nestovi vietoje, reikalavimai vis sudėtingėjo. Greitai buvo suprasta, jog kompiliatorius programuotojui ne priešas, o draugas, tai paaiškėjo atliekant didelius projektus. Greitai FORTRAN tapo daugiau mažiau pripažintu produktu ir buvo naudojamas šešiose skirtingose IBM kampanijos mašinose. Bet kalba turėjo ir savo trūkumų, todėl netrukus atsirado "Fortran II" kalba. Vienas esminių šio FORTRAN varianto bruožų buvo galimybė prijungti programas, parašytas asembleriu. Ši programavimo kalba naudojama dar ir dabar įvairiems moksliniams ir inžineriniams skaičiavimams atlikti.

COBOL: verslo pasauliui

Greitai, 1960 m., buvo sukurta COBOL kalba. Ši kalba buvo skirta specialiai komercinėms programoms kurti. COBOL - iššifruojama kaip „Common Business Oriented Language“ - universali, į verslą orientuota, kalba. Viskas prasidėjo 1959 m. pasibaigus konferencijai, skirtai programavimo kalboms - CODASYL. Tai ir buvo realizuota „COBOL“. Kalba iš karto buvo pripažinta verslo srities atstovų, buvo lengvai suprantama ne tik programavimo asams ir, kas svarbiausia, buvo nepriklausoma nuo mašinų sandaros. Ši kalba gerokai tapo populiaresnė, kai buvo išleista antroji jos versija, o tai įvyko 1960 m. Viena svarbiausių šios kalbos bruožų buvo galimybė dirbti su daugybe duomenų, o tai ypač svarbu verslo programoms.

PL/1: universalumo paieškos

IBM kompanija 1964 m. sukūrė naują programavimo kalbą NPL („New Programming Language“), vėliau pavadintą PL/1. Kuriant šią kalbą norėta, kad ji pakeistų tiek FORTRAN, tiek COBOL. Iki tol visos kalbos buvo kuriamos kokiai nors specifinei sričiai, pavyzdžiui, mokslui ar verslui. PL/1 turėjo būti universali kalba. Rodos, kalba, apdovanota tokia galybe sintaksinių konstrukcijų, turinti plačias panaudojimo galimybes, galėjo į tai pretenduoti. Tačiau bėda buvo ta, kad ši kalba, palyginti su kitomis to meto programavimo kalbomis, buvo ganėtinai sudėtinga. Anot KTU Informatikos fakulteto (KTU IF) docento Tomo Blažausko, PL/1 programavimo kalbai drąsiai galima priklijuoti jau nebegyvybingos ir mirusios kalbos etiketę.

BASIC: pradedantiesiems ir Billo Gateso indėlis

BASIC (Beginner’s All-purpose Symbolic Instruction Code) - procedūrinė programavimo kalba, aprašyta 1963 m. Dartmuto koledžo profesorių Johno Kemeny ir Thomaso Kurtzo. Ši kalba buvo sugalvota kaip mokymo priemonė ir kaip pirma programavimo kalba, kurią turėtų mokytis programuotojas. Tą patį tvirtina ir dabartiniai informatikos dėstytojai. Nors, reikia pasakyti, jog dabar šį vaidmenį dažniau atlieka „Pascalis“.

1975 m. jos variantą parašė du mėgėjai programuotojai Dikas Uiplis ir Džonas Arnoldas. Tais pačiais metais kompiuterinio programavimo pasaulyje pasirodė visų gerbiamas ir keikiamas Bilas Geitsas, su savo draugu Polu Alenu parašęs vieną BASIC variantų - „Altair BASIC“ interpretatorių, tapusį pačia pirmąja „Microsoft“ programine įranga. Vėliau ši kalba įgijo lengvos, greitai išmokstamos ir tinkamos profesionaliai naudoti reputaciją. „Microsoft“ aktyviai vystė „Visual Basic“ 1991-2002 m., kuri iš kitų kalbų išsiskyrė grafine programavimo sąsaja. Nuo 2002 m. „Microsoft“ toliau dirbo su BASIC.

Pascal: struktūrizuotas programavimas

„Pascalis“, pavadintas prancūzų matematiko Blaise‘o Pascalio garbei, buvo sukurtas 1970 m. Šveicarijos mokslininko Niklauso Wirtho. Greitai jis labai išpopuliarėjo ir kai kuriose srityse netgi nukonkuravo BASIC, jo pranašumai buvo akivaizdūs: sąlyginai lengvai išmokstamas, paprastas, lengvai suprantamas kodas ir plati naudojimo sfera. Po kurio laiko Anderso Hejlsbergo dėka ši kalba tapo galingu profesionaliu programavimo įrankiu - „Turbo Pascaliu“.

Nuo 4.0 versijos PASCAL atsirado galimybė ne tik greitai kompiliuoti programas, bet ir skaidyti jas į atskiras dalis, kurios kompiliuojamos atskirai. 1988 m. rudenį atsirado 5.0 versija, kurioje buvo dar didesnis galimybių rinkinys. Tačiau visiškai PASCAL galimybės atsiskleidė „Borland“ kompanijos produktuose - „Borland Pascal“ ir „Delphi“ naudojamame „Object Pascal“.

Pirmoji „Delphi“ versija tapo pirmu įrankiu „Windows“ aplikacijoms kurti, siejančiu patikimą kompiliatorių, vizualią kūrimo aplinką ir dideles galimybes dirbant su duomenų bazėmis. Praėjus metams po „Delphi 1“ pasirodymo buvo išleista antroji šio produkto versija, skirta 32 bitų aplikacijoms kurti. Kaip ir kiekvienas sėkmingas produktas, „Delphi“ buvo ir yra kuriamas ir tobulinamas, paskutinė jo versija - 6.0. Pastaraisiais metais populiarumą vėl po truputį įgauna 1986 m. pasirodžiusi „Delphi Object Pascal“ versija.

C: universali ir galinga

1972 m. firmoje „Bell Labs“ dirbęs Denisas Ritchie sukūrė C programavimo kalbą. Ši kalba buvo parašyta specialiai „Unix“ operacinei sistemai kurti. Kaip tik tuo ir galima paaiškinti šios kalbos populiarumą. 1977 m. prasidėjo darbas su C kalbos transliatoriumi, kuris turėjo palengvinti šios kalbos perdavimą į kitas architektūras. Dėl to atsirado net 15 skirtingų architektūrų transliatorių. C kalba sparčiai paplito dėl didelio jos efektyvumo ir minimalizmo. Su C parašyti „Unix“, „Linux“, „Windows“, „Mac OS“ ir mobiliųjų operacinių sistemų (OS) branduoliai. Taip pat nemaža dalis automobilių elektronikos sistemų. Ši kalba taip pat labai svarbi dirbantiems ar norintiems dirbti su duomenų bazėmis ir įterptinėmis sistemomis.

C++: objektinio programavimo evoliucija

Pirmosios C++ versijos buvo sukurtos tos pačios „Bell Labs“ kompanijos darbuotojo Bjarne Stroustrupo 1979 m. Pirmieji šios kalbos vartotojai buvo „Bell Labs“ kompanijos darbuotojai, o pirmasis komercinis transliatorius buvo parašytas 1993 m. Pirmuoju transliatoriumi tapo preprocesorius „croft“, transliuojantis C++ kodą į alternatyvų jam C kodą. Kaip tik nuo tada atsirado knygų apie C++ ir jos greitai išpopuliarėjo. Dabar ši kalba laikoma viena svarbiausių kuriant didelius ir sudėtingus projektus. „Apple“ 1994 m. atsisakė PASCAL ir savo valdomas platformas perrašė su C++.

Ada: karinėms reikmėms ir moterų indėlis

„Ada“ programavimo kalba ypatinga tuo, kad ji buvo kuriama JAV karinėms reikmėms. Nors kalba buvo kuriama grupės žmonių, viena šios grupės lyderių buvo Augusta Ada Lovelace - tapusi pirmąja moterimi programuotoja, kurios garbei ir buvo pavadinta ši kalba. Galiausiai 1983 m. pasirodė galutinė „Ada“ kalbos specifikacija. Šios kalbos struktūra labai panaši į PASCAL. Vėliau JAV kariuomenė sukūrė tobulesnį kalbos standartą, t.y., „Ada 95“. „Ada 95“ tapo pirmąja pasaulyje objektiškai orientuota kalba, turėjusia tarptautinį standartą. Anot Eimučio Karčiausko, ADA programavimo kalba, sukurta 1980 m. JAV gynybos ministerijos užsakymu, buvo labai griozdiška ir savo populiarumu už JAV ribų nepasižymėjo.

Naujesnės kartos programavimo kalbos ir jų paskirtis

Java: interneto ir verslo aplikacijoms

1995 m. korporacijos „Sun Microsystems“ darbuotojai Kenas Arnoldas ir Džeimsas Goslingas sukūrė „Java“ kalbą. Jeigu tikėsime legendomis, tai viskas prasidėjo nuo projekto „Oak“, kurio tikslas buvo sukurti objektiškai orientuotą aprašymo įrankį. Nuo 1955 m. internetu buvo pradėta platinti „Hot Java“ - vartotojo sąsaja Web puslapiams peržiūrėti, tinkanti „Sun“ platformoms. Šiuo metu „Hot Java“ yra realizuota ne tik „Sun OS“ ir „Solaris“, bet ir daugeliui kitų „Unix“ bei „Windows“ platformų. „Java“ perėmė iš C sintaksę, bet tuo pat metu atsikratė kai kurių C nepatogumų. „Java“ iš pradžių vadinta „Oak“. 2010 m. „Java“ teises, kartu su dalimi „Sun Microsystems“ verslo, perėmė „Oracle“. Šiuo metu „Java“ yra viena iš populiariausių programavimo kalbų versle, ypač kliento-serverio interneto taikomųjų programų ir vartotojų naudojamos.

Eimutis Karčiauskas siūlo šiais laikais mokytis programavimo siūlyčiau pradėti nuo Java kalbos, kadangi tai yra labiausiai išbaigtas ir pakankamai paprastas C kalbos šeimos atstovas, kas užtikrina komfortą darbo rinkoje.

Python: paprastumas ir platumas

Interaktyvi programavimo kalba, sukurta maždaug 1990-aisiais. Ją daugelis patyrusių programuotojų įvardija kaip geriausią variantą pradedantiesiems, nes jos sintaksė labai paprasta ir primena įprastą anglų kalbą. „Python“ yra daugiaparadigmė programavimo kalba, leidžianti naudoti keletą programavimo stilių: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. „Python“ dažnai naudojama kurti taikomąsias interneto programas, tokias kaip „YouTube“ ar „Instagram“. Ši kalba neretai naudojama smulkių procesų automatizacijai. Eimutis Karčiauskas Python rekomenduoja pradėti mokytis, kai labiau pribręs poreikis dirbtinio intelekto uždaviniams.

PHP: interneto svetainių kūrimas

Viena iš populiariausių kalbų, naudojamų interneto svetainių kūrimui. Būtent tam ji ir buvo sukurta 1995 m. Kalbos kūrėjas yra Rasmusas Lerdorfas. PHP, kaip ir „Python“, yra atviro kodo kalba. Kai kuriais skaičiavimais, su PHP sukurta maždaug trečdalis visų pasaulio interneto svetainių.

JavaScript: interaktyvumas ir naršyklės

Pastaraisiais metais itin populiari objektiškai orientuota programavimo kalba. Dažniausiai ji naudojama interneto svetainių ir atskirų puslapių interaktyvumui padidinti bei naršyklės pagrindu veikiančių taikomųjų programų kūrimui. Nors „JavaScript“ ir „Java“ pavadinimai panašūs, pačios kalbos nėra niekaip susijusios, jų objektiniai modeliai nesuderinami. Paprastai sakant, „JavaScript“ pagyvina svetaines ir suteikia daugiau galimybių vienokiems interneto įrankiams.

R: statistika ir duomenų analizė

Programavimo kalba, kurią paprastai renkasi statistikos ir duomenų rinkimo bei analitikos entuziastai bei asmenys, kurie kuria įrankius statistikams ir duomenų analitikams. Iš didžiųjų pasaulio kompanijų, kaip „R“ gerbėja garsėja „Google“. Ši kalba pavadinta „R“ iš dalies dėl to, kad šia raide prasideda abiejų jos kūrėjų vardai - Rossas Ihaka ir Robertas Gentlemanas.

Go: didelio masto sistemoms

Tai viena iš jauniausių programavimo kalbų. Ji sukurta 2007 m., o viešai pristatyta tik 2009-ųjų pabaigoje. Ją sukūrė „Google“ inžinieriai Robertas Griesemeris, Robas Pike‘as ir Kenas Thompsonas, kuriems tuo metu trūko įrankių, leidžiančių kurti patikimas didžiulio masto sistemas, kurios gebėtų palaikyti ir dar pagreitintų didžiausio pasaulyje paieškos variklio darbą.

Swift: „Apple“ ekosistemai

Šią kalbą taip pat sukūrė korporacija „Apple“. Ši kalba dar jaunesnė už „Google Go“. „Swift“ pirmą kartą viešai pasirodė tik 2014 m. birželį. Tačiau ėmė greitai populiarėti. Prie to prisidėjo ir vadinamieji „didelio kalibro“ partneriai, tarp kurių yra ir IBM. Pastaroji 2014 m. liepą (mėnesį po „Swift“ pasirodymo) pasirašė su „Apple“ bendradarbiavimo sutartį dėl programėlių verslui kūrimo ir platinimo. Kita „Swift“ populiarumo priežastis - „iPhone“ populiarumas. Daugelis programėlių kūrėjų sako, kad labiausiai apsimoka jas kurti būtent „Apple“ ekosistemai.

Ruby: lankstumas ir patogumas

Kaip ir „Python“, ši 1995 m. pasirodžiusi programavimo kalba liaupsinama už paprastą sintaksę ir plačias galimybes. Ši kalba, kaip ir „Python“, yra daugiaparadigmė - leidžianti naudoti ir apjungti skirtingus programavimo stilius: objektinį, struktūrinį ir funkcinį. Kalbą sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto. Jis pats yra sakęs, kad „Ruby“ nėra skirta konkrečioms sritims ar darbams atlikti. Su „Ruby“ parašyta ir gana populiari programinė įranga „Ruby on Rails“. Pastaroji nėra programavimo kalba, o tik programavimo karkasas su daugeliu iš anksto įdiegtų komponentų, skirtas kurti serveriuose veikiančią interneto taikomąją programinę įrangą.

Groovy: „Java“ platformos plėtinys

Ši, 2007 m. pasirodžiusi objektinė programavimo kalba skirta „Java“ platformai. Ji sukurta tam, kad būtų lengviau ir greičiau rašyti daug kodo. Tai dinamiška kalba su funkcijomis, panašiomis į „Python“, „Ruby“ ir „Perl“. Dėl integracijos su „Java“ bibliotekomis ir dėl panašios į pastarąją sintaksės, „Groovy“ greitai pamėgo didžiosios kompanijos, tokios kaip IBM, „Google“ ar „Target“. Su „Groovy“ susiję ir kiti dideli IT sektoriaus vardai. Verta paminėti, kad dabar „Groovy“ teisės priklauso JAV korporacijai „Dell Technologies“. 2008 m. „Groovy and Grails company“ perėmė įmonė „SpringSource“.

Perl: universalus įrankis

„Perl“ sukūrė Larry Wallas 1987 m., siekdamas palengvinti sau įvairių ataskaitų apdorojimo procesą. „Perl“ buvo sumanyta kaip bendros paskirties „Unix“ skriptų kalba. Laikui bėgant, ji pasidarė itin universali. Dėl to ji kartais vadinama šveicariško peiliuko ir benzininio pjūklo hibridu arba interneto lipniąja juostele. „Perl“ mielai renkasi Holivudo specialiųjų efektų kūrėjai, ruošiantys kompiuteriu generuojamus vaizdus. Taip pat finansų ir bioinformatikos specialistai. „Perl“ nereikia maišyti su PEARL (Process and experiment automation realtime language), kurią sukūrė vokiečiai.

Matlab: matematinis programavimas ir vaizdų apdorojimas

Atsižvelgiant į technologijų vystymosi kryptis, galima daryti išvadą, kad ši, 1984 m. pasirodžiusi, kalba dabar yra viena iš perspektyviausių programavimo kalbų pasaulyje. Ji sukurta kaip matematinio programavimo kalba, siekiant padėti universitetų studentams mokytis pažangiosios algebros ir vaizdų apdorojimo subtilybių. Ją pastaraisiais metais labai pamėgo mokslininkai, inžinieriai ir programuotojai, kuriantys didžiulę populiarumo bangą išgyvenančias vaizdų apdorojimo ir atpažinimo programas.

Programavimo kalbų pasirinkimas ir evoliucija

Programavimo kalbų yra daug, tačiau kiekviena jų turi savo specifinę paskirtį. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų tikslų ir srities, kurioje norite specializuotis.

• Jeigu jūsų tikslas yra interneto svetainių kūrimas, geriausi pasirinkimai yra JavaScript, Python ir C#.
• Jei norite kurti mobiliąsias programėles - rinkitės Java arba C#.

Pasak kalbintų KTU programavimo specialistų, didesnė dalis programavimo kalbų tėra eksperimentinės, vos po keletą metų gyvuojančios kalbos, kurias naudoja siauras vartotojų ratas. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) docentai Tomas Blažauskas ir Eimutis Karčiauskas įsitikinę - geri programuotojai neprivalo būti poliglotais. Ne vieną Lietuvos programuotojų kartą išugdžiusių dėstytojų teigimu, programavimo kalbos, panašiai kaip ir įprastos, turi savą gyvavimo ciklą, todėl „išgyvena“ ir pakilimo, ir nuosmukio etapus. „Paradoksas, bet kai kurias senas kalbas labai sunku numarinti“, - pastebi T. Blažauskas, kaip pavyzdžius įvardindamas FORTRAN ar COBOL programavimo kalbas. Anot jo, tokių programavimo kalbų masiškai nesimokoma bene 3 dešimtmečius, bet yra daugybė didelių, tebeveikiančių ir šiomis kalbomis parašytų sistemų. „Sistemos perrašymas kainuotų tiek, kad to daryti neapsimoka - tokiems sprendimams palaikyti ieškomi arba apmokomi specialistai.“

Programavimo kalbų atsiradimas ir paskirtis

T. Blažauskas: „Jos atsiranda labai įvairiai. Kartais programavimo kalbos sukuriamos siekiant išspręsti tam tikras problemas - tarkime, našumo, patikimumo, naujos ar specifinės įrangos panaudojimo. Kai kurios jų skiriamos tam tikrai specializuotai sričiai: mokymuisi, žaidimų kūrimui, matematinių sprendimų ar verslo sistemų programavimui.“

E. Karčiauskas: „Programavimo kalbos yra skirtos palengvinti programuotojų darbą, sprendžiant duomenų apdorojimo uždavinius.“

Kalbos autoriai: individualūs kūrėjai ar komandinis darbas?

T. Blažauskas: „Kalbą tikrai gali sukurti ir vienas žmogus, studijų metu patys tai išbandėme, tačiau sukurti tokią kalbą, kuri būtų plačiai naudojama, yra esminis pasiekimas. Juk nepakanka sukurti vien tik kalbos sintaksės, reikia ir daugybės bibliotekų, karkasų, kad programuojant ta kalba būtų galima išnaudoti modernias technologijas. Todėl dažniau tai daugelio žmonių darbas. Neretai populiarias kalbas kuria ir įveda į rinką stiprios įmonės. Kartais kalbai tobulinti ir palaikyti sukuriamos atskiros organizacijos. Kaip įdomesnį pavyzdį galima prisiminti JavaScript kalbos sukūrimą, kuri yra naršyklėms skirta programavimo kalba.“

E. Karčiauskas: „Pirmąsias programavimo kalbas kūrė patys kompiuterių gamintojai. Vėliau susiformavo savarankiška programuotojų profesija ir atsirado lyderiai, kurie kūrė kitų programuotojų darbui reikalingas priemones. Dažniausiai kalbas kuria kolektyvai, tačiau yra ir individualių autorių kūrinių. Konkrečiai PASCAL kalbą 1970 m. sukūrė Šveicarijos mokslininkas Niklaus Wirth; C kalbą 1972-1973 metais - JAV kompiuterių mokslininkas Dennis M. Ritchie; C++ sukūrė 1979 metais JAV dirbantis Danijos mokslininkas Bjarne Stroustrup. Žinomiausias vyriausybės iniciatyva atsiradusios kalbos pavyzdys - ADA programavimo kalba, sukurta 1980 m. JAV gynybos ministerijos užsakymu.“

Populiarumo priežastys

E. Karčiauskas: „Turbūt pagrindinė priežastis yra rinka. Didžioji programuotojų dalis nori nuolatinio ir stabilaus darbo, o tai užtikrina populiariausių kalbų mokėjimas.“

T. Blažauskas: „Rinkai reikia naudoti patikimas, aukšto produktyvumo programavimo kalbas, todėl tokios kalbos prigyja lengviausiai. Bet tai nereiškia, kad nereikalingos kitos, mažesnio populiarumo ar specializuotos programavimo kalbos.“

Kiek kalbų moka programuotojas?

E. Karčiauskas: „Mūsų absolventai tikrai moka bent 4 programavimo kalbas: Java, C#, Matlab, JavaScript. Nemaža dalis turi įvairių eksperimentų patirtį dar su 3-5 kalbomis. Didžioji dalis programuotojų, išmanančių daugiau kalbų, tampa komandų lyderiais.“

T. Blažauskas: „Studijuojantys Programų sistemas per 4 metus išmoksta nuo 5 iki 10 programavimo kalbų. Nemanau, kad apskritai privaloma būti poliglotais ir puikiai žinoti daugiau nei keletą kalbų. Tačiau labai svarbu turėti supratimą apie įvairias programavimo kalbų paradigmas, taikymo sritis, privalumus ir trūkumus.“

Rekomenduojamos kalbos pradedantiesiems

E. Karčiauskas: „Šiais laikais mokytis programavimo siūlyčiau pradėti nuo Java kalbos, kadangi tai yra labiausiai išbaigtas ir pakankamai paprastas C kalbos šeimos atstovas, kas užtikrina komfortą darbo rinkoje. Tuo tarpu C# yra komplikuotesnė kalba, todėl norint jos mokytis, geriau turėti daugiau patirties. Python rekomenduočiau pradėti, kai labiau pribręs poreikis dirbtinio intelekto uždaviniams.“

T. Blažauskas: „Rekomenduoti konkrečią kalbą sunku, nes tai labai individualu. Ir iš tiesų niekas nežino, nuo ko pradėti, kuri kalba tinkamiausia pradėti mokytis programuoti. Kartais atrodo, jog sėkmė labiau priklauso nuo mokytojo patirties ir pastangų negu nuo konkrečios kalbos ar priemonės pasirinkimo. Manau, kad labai priklauso nuo besimokančiojo amžiaus. Mokant programavimo vaikus, labai svarbu neišgąsdinti sudėtingumu ir jų nenuvilti. Pavyzdžiui, codecombat.com, codingame.com. Šiuose žaidimuose galima pasirinkti, kuria kalba spręsti uždavinius, valdyti sudėtingumą. Vėliau pereiti prie supaprastintų programavimo aplinkų, tarkime, scratch, greenfoot. Na, o tuomet naudoti pilnavertes programavimo aplinkas, kurios skatina kūrybiškumą. Beje, suaugę žmonės dažnai nori išmokti ne kiek konkrečią programavimo kalbą, kiek tam tikras technologijas ar tam tikros srities programų kūrimą, pavyzdžiui, tinklalapių kūrimą.“

tags: #legacy #angl #programine