Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas numato, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Todėl neteisėtas laukinių gyvūnų paėmimas iš gamtos, laikymas nelaisvėje ar netinkamos sąlygos gali užtraukti administracinę ir (ar) baudžiamąją atsakomybę. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra pagrindinės institucijos, atsakingos už šių reikalavimų priežiūrą ir pažeidimų fiksavimą.
Veiksmai partrenkus laukinį gyvūną
Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio ar būklės, būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995 arba skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Svarbu kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą ir apibūdinti gyvūno būklę. Įvertinęs gautą informaciją, AAD specialistas sprendžia, kam perduoti pranešimą.
Vairuotojas negali pasiimti partrenkto laukinio gyvūno, kitaip gresia administracinė atsakomybė - įspėjimas arba 30-90 eurų bauda. Vis dėlto, jei partrenktas laukinis gyvūnas trukdo eismui, jį galima patraukti į šalikelę, kol atvyks specialistai.
Pranešimas apie netinkamomis sąlygomis laikomus laukinius gyvūnus
Pastebėjus, kad laukinis gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan., reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą ir (arba) į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (jei susiję su gyvūno sveikatingumu). Apie gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus galima pranešti šioms institucijoms.
Saugomų rūšių naudojimo tvarka
Saugomų rūšių laukinius gyvūnus naudoti (paimti iš gamtos, laikyti nelaisvėje, naudoti mokslo tiriamiesiems darbams, viešai eksponuoti, perdirbti negyvus saugomus gyvūnus ir jų dalis, stebėti, žymėti, veisti, filmuoti, fotografuoti) ir išleisti į aplinką leidžiama laikantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.
Kokiems gyvūnams reikia leidimo?
Dalis gyvūnų yra laikomi domestikuotais, tačiau kai kuriems, pavyzdžiui, šernams, įvairiems elniams, ožiams, o taip pat kai kuriems šunims, privaloma gauti leidimą. Aplinkos ministerijos teigimu, jei žmogus, neturėdamas leidimo, laiko gyvūną / gyvūnus iš leidžiamų laikyti žinduolių sąrašo, kai tokiam gyvūnui yra reikalingas leidimas, asmuo gaus įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų. Be to, laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuojami arba gali būti skiriamas privalomasis nurodymas iki atitinkamos datos gauti leidimą tokiems gyvūnams laikyti.
Žinduoliai, kuriems reikalingas leidimas
Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąraše nurodoma, kad gauti leidimą privaloma laikant ir veisiant šiuos gyvūnus:
- Patagoninė mara
- Bizonas
- Stumbras
- Alpinis ožys
- Sibirinis kalninis ožys
- Stirna
- Danielius
- Taurusis elnias
- Dėmėtasis elnias
- Dovydo elnias
- Guanakas
- Vikunija
- Kalninis avinas
- Muflonas
- Šernas (atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus dėl kiaulių maro)
Pavojingos veislės šunys
Vilniaus savivaldybės teigimu, leidimų mūsų šalyje reikia norint laikyti ir pavojingų veislių šunis. Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų:
- Amerikiečių Stafordšyro terjeras
- Stafordšyro bulterjeras
- Amerikiečių buldogas
- Argentinos dogas
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
- Kangal (Turkų aviganis)
- Kaukazo aviganis
- Pietų Rusijos aviganis
Kokių gyvūnų nebebus galima įsigyti nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.?
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. paprastųjų afrikinių miegapelių, keturpirščių (afrikinių) ežių, patagoninių marų ir nykštukinių voverinių skraiduolių savininkai bei veisėjai galės laikyti ir veisti šiuos gyvūnus tik iki minėtos datos. Po šios datos asmenys galės tokius gyvūnus laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau privalės užtikrinti, kad šie gyvūnai nesidaugintų. Tie, kurie šių gyvūnų neturi, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nebegalės jų nei įsigyti, nei laikyti. Visų kitų, prieš tai nepaminėtų rūšių, laukinius žinduolius Lietuvoje nelaisvėje laikyti, veisti ar įsigyti laikymui yra draudžiama.
Draudžiami laikyti nelaisvėje gyvūnai ir baudos
Vilniaus savivaldybės teigimu, Lietuvoje taip pat draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus. Už tai gali būti skirta bauda iki 550 eurų.
Remiantis draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašu, draudžiama veisti ir laikyti šiuos gyvūnus:
- Krokodilus (visas rūšis)
- Kloakinius (visas rūšis)
- Nepilnadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėdos, tinginiai ir pan.
- Kaguanus (visas rūšis)
- Beždžiones (visas rūšis)
- Šuninius, t. y. lapės, vilkai, šakalai ir pan. (išskyrus rudąją lapę)
- Lokinius (visas rūšis)
- Didžiąją pandą
- Mažąją pandą
- Kiauninius, t. y. ūdros, barsukai, žebenkštys, erniai ir pan. (išskyrus šeško naminę formą)
- Viverinius (visas rūšis), t. y. civetos, linzangai ir pan.
- Hieninius (visas rūšis)
- Katinius (visas rūšis)
- Irklakojus, t. y. ruonius (visas rūšis)
- Banginius (visas rūšis)
- Sirenas (visas rūšis), t. y. lamantinai, diugoniai
- Straublinius, t. y. drambliai (visas rūšis)
- Tapyrinius (visas rūšis)
- Raganosinius (visas rūšis)
- Vamzdžiadančius (visas rūšis), t. y. skruzdėdos ir pan.
- Hipopotaminius (visas rūšis)
- Žirafinius (visas rūšis)
- Skujuočius (visas rūšis)
Aplinkos ministerija nurodė, kad asmenims, laikantiems ar veisiantiems gyvūnus iš draudžiamų gyvūnų sąrašo, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 600 eurų. Šie gyvūnai, be abejo, taip pat yra konfiskuojami.
Invaziniai gyvūnai ir jų naikinimas
Aplinkos ministerija yra paskelbusi gyvūnų rūšis, kurias Lietuvoje reikia naikinti, nes jos kenkia aplinkai ir žmonių gerovei. Šie invaziniais vadinami gyvūnai yra:
- Paprastasis meškėnas
- Puošnusis vėžlys
- Raštuotasis vėžlys
- Kanadinė audinė
- Mangutas
- Ondatra
- Pilkoji žiurkė
- Rainuotasis vėžys
- Žymėtasis vėžys
- Jupdažiotis grundalas
- Nuodėgulinis grundalas
- Kanadinė berniklė
- Luzitaninis arionas
- Pietinė vijasraigė
- Ežerinė mizidė
- Gauruotoji šoniplauka
- Kietašarvė šoniplauka
Asmenims taip pat draudžiama laikyti, veisti invazinių rūšių gyvūnus. Už tokius pažeidimus asmenims taikoma administracinė atsakomybė nuo 200 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų. Taip pat konfiskuojami invaziniai gyvūnai.
Gyvūnų žymėjimo reikalavimai
Aplinkos ministerijos teigimu, žymėti privaloma visus nelaisvėje laikomus saugomų rūšių stuburinius gyvūnus ir nuolat nelaisvėje laikomus globos tikslais paimtus iš aplinkos saugomų rūšių laukinius žinduolius ir paukščius. Pažeidimai dėl gyvūno nepaženklinimo paprastai išaiškėja planinių ir neplaninių patikrinimų metu.
Jei randamas nepaženklintas saugomos rūšies gyvūnas, jo laikytojui skiriama administracinė nuobauda ir duodamas privalomasis nurodymas paženklinti laukinį gyvūną. Dažnu atveju, radus nepaženklintus gyvūnus, būna netinkami ir jų kilmę bei teisėtą įgijimą įrodantys dokumentai arba tokių dokumentų iš viso nėra. Tokiu atveju gyvūnų savininkui yra skiriama administracinė bauda, o gyvūnai - konfiskuojami.
Iš gamtos paimti laukiniai gyvūnai ir pasekmės
Žmonės kartais perdėtai linkę rūpintis gyvūnais, ypač mažais ir silpnais jaunikliais, ir parsineša juos į namus, manydami, kad jie palikti. Tačiau tai gali būti pražūtinga. Gyvūnų jauniklių tėvai dažnai stebi ir saugo juos iš atokiau. Žmogaus įsikišimas gali sukelti didelę žalą, nes paimto jauniklio grąžinti tėvams praktiškai nebeįmanoma, o laikomas namuose jis negali užaugti sveikas. Grįžti atgal į gamtą gyvūnui reikia ilgo adaptacijos laikotarpio ir specialių sąlygų, todėl kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra prarasti. Kasmet iš gamtos paimama dešimtys briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų, kurie dažniausiai būna sveiki ir globojami tėvų.
Aplinkosaugininkai primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Tokiu atveju reikia kreiptis į gyvūnų globos tarnybą. Kad gyvūnui būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai.
Savavališkai gyvūną iš gamtos paėmusiam žmogui gresia atsakomybė ir finansiniai nemalonumai. Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti, o jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės žūtų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala. Už sunaikintą briedžio jauniklį tektų sumokėti 3040 Eur, stirnos ar vilko jauniklį - po 870 Eur, už pilkojo kiškio jauniklį - 290 Eur. Be to, už neteisėtą gyvūnų paėmimą gresia administracinė atsakomybė.
Žiaurus elgesys su gyvūnais
Už žiaurų elgesį su gyvūnais nustatytos sankcijos - administracinė ir (ar) baudžiamoji atsakomybė. Žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia suluošinimas arba žūtis. Tokiais atvejais taikoma administracinė atsakomybė ir gyvūnai paimami, perduodami laikinai priežiūrai LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui. O jei gyvūnai buvo suluošinti ar net žuvo, tokiais atvejais taikoma baudžiamoji atsakomybė ir tyrimas perduodamas policijos pareigūnams.
Penkios gyvūnų gerovės laisvės - TOLFA Education
Pažeidimų statistika ir kontrolės metodai
AAD dažnai sulaukia pranešimų ar kitokios informacijos apie neteisėtai laikomus laukinius gyvūnus. Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė pabrėžia, kad nelegalus laukinių gyvūnų laikymas namuose, ypač saugomų rūšių, gali būti žalingas gyvūnams, nes jiems ne visada suteikiamos natūralios gyvenimo sąlygos. Netinkama aplinka gyvūnui gali sukelti stresą, sveikatos sutrikimus ir elgesio problemas.
Laikomų nelaisvėje gyvūnų kontrolę sustiprina AAD pareigūnų taikomi metodai: naudojami dronai ir kameros, rengiamos pasalos ir kontroliniai pirkimai, kad būtų nustatomi pažeidimai. Be to, vykdomos tikslinės akcijos, atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, kurių metu pareigūnai tikrina, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Vis daugiau asmenų socialiniuose tinkluose viešina nelegalią veiklą, todėl pareigūnai peržiūri skelbimus ir įrašus internete. AAD specialistai naudojasi ir dirbtiniu intelektu paremtu įrankiu (angl. web crawler), kuris automatiškai analizuoja skelbimus ir identifikuoja aplinkosaugos pažeidimus.
Pažeidimų statistika 2024-2025 m.
Pažeidimų skaičius didėja, nes visuomenė aktyviai praneša apie pažeidimus, taip pat auga aplinkosaugininkų kompetencija, padedanti nustatyti daugiau pažeidimų. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonėms trūksta žinių apie laikomus gyvūnus, ypač egzotinius, arba nesupranta, jog auginti galima tik tas laukinių gyvūnų rūšis, kurios nėra įrašytos į draudžiamų auginti sąrašą.
- Pažeidimai dėl neteisėto laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo:
- 2024 m. nustatyti iš viso 99 pažeidimai.
- 2025 m. iki šiol nustatyti 78 pažeidimai dėl gyvūnų tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimo, ataskaitų nepateikimo ir gyvūnų apskaitos nevykdymo.
- Pažeidimai dėl saugomų rūšių naudojimo:
- 2024 m. fiksuota 11 pažeidimų.
- 2025 m. nustatyti jau 27 atvejai - dauguma dėl saugomų rūšių neteisėtos prekybos ir laukinių paukščių baidymo.
- Žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai:
- 2024 m. nustatyti šeši žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, iš kurių dėl vieno pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dar vienas apskųstas teismui.
- 2025 m. pareigūnai fiksavo šešis atvejus, kai asmenys bandė užmušti ir sužalojo gyvūnus, laikė juos netinkamomis sąlygomis, naudojosi gyvūnu kaip masalu privilioti plėšriuosius gyvūnus ir kt., iš kurių dėl vieno pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Konfiskuoti gyvūnai ir jų perdavimas
Per pastaruosius 3 metus buvo konfiskuota 115 gyvūnų, iš kurių 33 buvo žinduoliai, 37 - paukščiai, 39 - ropliai ir 6 - varliagyviai. Nuo 2020 m. iki 2025 m. dažniausiai paimami saugomų rūšių papūginiai paukščiai (rozelos, kakadu, aros ir kt.) ir saugomų rūšių ropliai (balkanų vėžliai, leopardiniai vėžliai, karališkieji pitonai). 2024-2025 metais išaugo paimtų gyvūnų skaičius - ypač žinduolių ir paukščių.
Pavyzdžiui, Kovo 9 d. Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai Kaziuko mugėje Vilniuje pastebėjo užsienio pilietį, besinešiojantį saugotiną paukštį - liepsnotąją pelėdą (lot. Tyto alba) be reikiamo leidimo. Toks pat atvejis nustatytas ir praėjusių metų gruodį. Po savaitės buvo išaiškintas dar vienas neteisėtas laukinio gyvūno laikymo atvejis: Šalčininkų rajone ūkininkas savo sodybos gyvenamosiose patalpose neteisėtai laikė beždžionę - makaką rezusą (lot. Macaca mulatta) lauko aptvare. Tiek beždžionėlė, tiek liepsnotoji pelėda buvo paimtos ir perduotos Laukinių gyvūnų globos centro specialistams, o įsiteisėjus sprendimams, centras perduos gyvūnus į naujus namus - mokslo ar mokymo institucijas (pvz., zoologijos sodą). Kai kurie konfiskuoti gyvūnai iškeliauja į užsienį, pvz., į Vokietijos, Olandijos, Latvijos gyvūnų globos centrus.
2025 m. AAD, bendradarbiaudamas su LSMU Laukinių gyvūnų globos centru, kitiems laikytojams mokslo mokymo tikslais perdavė iš viso 35 konfiskuotus gyvūnus.
Leidimų skaičiaus didėjimas ir tinkamos laikymo sąlygos
Per pastaruosius metus išaugo leidimų laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje skaičius. 2017 m. galiojo 1 023 leidimai laikyti gyvūnus nelaisvėje, o 2025 m. galioja 1 851 leidimas. Nelaisvėje laikomos 96 gyvūnų rūšys (išskyrus zoologijos sodus). 2025 m. pradžioje daugiausia Lietuvoje iš žinduolių laikyta danielių (18 935) ir tauriųjų elnių (11 279), o didžiausi šių laukinių gyvūnai kiekiai registruoti Aukštaitijoje - Rokiškio, Utenos, Anykščių ir Joniškio rajonuose.
Nelaisvėje laikomiems gyvūnams turi būti užtikrintos sąlygos, kuo labiau atitinkančios jų natūralias buveines pagal rūšies poreikius: tinkama temperatūra, drėgmė, apšvietimas, aplinkos praturtinimas ir pan. Be to, svarbu jiems suteikti erdves, apsaugotas nuo streso veiksnių (saulės, lietaus, skersvėjo ir kt.), ir palaikyti higienišką aplinką. Privaloma pasirūpinti veterinarine priežiūra, maitinti visaverčiu ir rūšiai tinkamu pašaru. Gyvūnams turi būti užtikrintas fizinis ir emocinis komfortas: gyventi be skausmo, streso ir baimės. Išsamesnę informaciją apie nustatytus reikalavimus nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams rasite Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje „Laukinių gyvūnų nelaisvėje laikymo tvarka“.
tags: #laukinis #gyvunas #nelaisveje #baudos