Laivų avarijos jūrose ir uostuose yra sudėtingi ir pavojingi įvykiai, galintys sukelti katastrofiškas pasekmes ne tik laivams ir jų įguloms, bet ir aplinkai bei žmonių gyvybėms. Mokslininkai perspėja, kad tūkstančiuose nuskendusių laivų glūdi didžiulis kiekis naftos, amunicijos ir nuodingų metalų, todėl didelė aplinkos taršos grėsmė yra reali.
Žymiausios Laivų Avarijos Pastaraisiais Metais
Pastaraisiais metais įvyko nemažai didelių laivų avarijų, kurios sukėlė didelį atgarsį. Štai keletas pavyzdžių:
Tanklaivių „Volgoneft“ avarijos Kerčės sąsiauryje
Viena iš tokių avarijų - dviejų Rusijos tanklaivių „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“ nuskendimas netoli Kerčės sąsiaurio. Abu tanklaiviai gabeno mazutą, o po nelaimės į jūrą išsiliejo apie 4300 tonų naftos produktų. Tai gali tapti viena didžiausių ekologinių katastrofų Juodojoje jūroje ir kelti grėsmę augalų bei gyvūnų gyvavimui.
Ši avarija nėra pirma tokia „Volgoneft“ klasės tanklaivio katastrofa. 2007 m. tas pats laivas sudužo Kerčės sąsiauryje, ir į jūrą pateko 1 600 tonų mazuto, kuris užteršė dešimtis kilometrų pakrantės. Tačiau naujausios avarijos padariniai greičiausiai bus daug rimtesni. Nuskendę tanklaiviai yra daugiau kaip 40 metų senumo ir buvo suprojektuoti kaip upiniai tanklaiviai, turintys galimybę ribotai patekti į pakrantės jūros zonas esant ramioms oro sąlygoms. Teigiama, kad pagrindinė avarijų versija - įgulos klaidos ir per didelė laivų korpusų apkrova audrų metu.
Karybos ekspertas Ivanas Stupakas radijo stočiai „Radio NV“ priminė, kad tai - Rusijos šešėlinio laivyno laivai. „Tai šešėlinis laivynas, kuris ne veltui vadinamas šešėliniu, nes tai seni laivai, kurie jau nebenaudojami arba yra ties eksploatavimo nutraukimo riba, jų eksploatavimo laikas jau pasibaigęs... Rusija juos aktyviai perka savo naftai gabenti, nes Europos šalys ir kitos pasaulio šalys taiko sankcijų politiką ir draudžia šiems laivams įplaukti į jų uostus, neleidžia jų apdrausti, todėl jie naudojasi šešėliniu laivynu ir perka juos fiktyvioms bendrovėms.“
Povandeninio laivo „Titan“ sprogimas
Kita didelė laivų avarija, sukėlusi didelį atgarsį, buvo povandeninio laivo „Titan“ sprogimas. JAV pakrančių apsaugos tarnyba išplatino kraupų garso įrašą, kuriame, pasak ekspertų, girdėti povandeninio laivo „Titan“ sprogimo akustinis ženklas. Garsą įrašė Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) pasyvus akustinis įrašymo įrenginys, esantis maždaug 1500 km nuo sprogimo vietos. Sprendžiant iš nuolaužų, laivas neatlaikė vandens slėgio ir buvo sugniuždytas. „OceanGate Expeditions“ buvo ne kartą perspėta, kad jos batiskafas yra pavojingas, tačiau ji ir toliau pardavinėjo bilietus turtingiems klientams. Tyrėjai paneigė kitą sąmokslo teoriją, susijusią su nuskendusiu laivu.
Kitos Svarbios Avarijos
- JAV karinis jūrų laivynas pranešė apie avariją Viduržemio jūroje, kurioje dalyvavo branduolinis lėktuvnešis USS „Harry S. Truman“. Laivas susidūrė su prekybiniu laivu.
- Rusų laivas nuskendo per 7 min. Rusijos tanklaivis „Sievmorput“ užsiliepsnojo ir nuskendo.
- Iš Odesos išplaukęs krovininis laivas „Lady Zehma“ lūžo pusiau, gabendamas tris tūkstančius tonų kukurūzų iš Ukrainos į Italiją. Stambule, Bosforo sąsiauryje, ant seklumos užplaukė sausakrūvis laivas „Lady Zehma“.
- Netoli Sicilijos salos nuskendo 39 metrų ilgio jachta „Life Saga“, priklausanti Rusijos verslininkui Genadijui Aivazjanui.
- Turkijos krovininis laivas Juodojoje jūroje užplaukė ant minos netoli Rumunijos pakrantės.
- Marmuro jūroje nuskendo laivas, gabeno beveik 3000 transporto priemonių iš Vokietijos į Egiptą. Gaisro priežastis - laivo triume užsidegęs elektromobilis.
- Japonijos povandeninis laivas susidūrė su krovininiu laivu.
- Krovininis laivas, gabenęs tūkstančius prabangių automobilių, užsidegė plaukdamas per Atlantą. Krovininis laivas, gabenantis šimtus automobilių, įskaitant „Volkswagen“ ir „Porsche“, užsiliepsnojo ir jo 22 žmonių įgula buvo evakuota.
- Prabangaus garlaivio „Lac La Belle“, kuris nuskendo per smarkią XIX a. audrą Mičigano ežere 1872 m., nuolaužos rastos po beveik 60 metų trukusių paieškų. Dešimtmečius jo vieta išliko viena didžiausių Didžiųjų ežerų paslapčių.
- Keltas MS „Estonia“, per kurį 1994 m. žuvo 852 žmonės. Kelto MS „Estonia“ katastrofos vieta yra saugoma teritorija.
- Rusijos atominiame ledlaužyje „50 Let Pobedy“ įvyko incidentas.
- Didžiulis sprogimas nuskandino milžinišką branduolinį povandeninį laivą „Kursk“, žuvo didžioji jo įgulos dalis. Povandeniniame laive vis dar yra branduolinis reaktorius.
Konteinervežio „Solong“ ir tanklaivio „Stena Immaculate“ susidūrimas Šiaurės jūroje
Avarija, sukėlusi didžiulį gaisrą, vis dar tebedega Šiaurės jūroje, maždaug už 10 mylių nuo Halo, judraus uosto ir žvejybos centro, pakrantės. Pasak britų valdžios institucijų, išsigelbėjo dešimtys žmonių, tačiau vienas įgulos narys yra dingęs be žinios. Tuo tarpu aplinkosaugos grupės įspėjo apie galimas žalingas pasekmes jūrų gyvūnijai. Taip pat yra keliami klausimai, kaip susidūrimas galėjo įvykti vidury baltos dienos.
Kas tiksliai nutiko?
Jungtinės Karalystės pakrančių apsaugos tarnyba aliarmą pakėlė pirmadienį 9.48 val. (11.48 val. Lietuvos laiku) po to, kai su Portugalijos vėliava plaukiojantis konteinervežis „Solong“ rėžėsi į Šiaurės jūroje inkarą išmetusį JAV kariuomenės užsakytą tanklaivį „Stena Immaculate“. Vaizdo įraše matyti, kaip po avarijos sukelto sprogimo aukštai į orą kyla juodi dūmai. Buvo matyti, kad bent vieną iš laivų apėmė liepsnos, todėl buvo surengta dramatiška gelbėjimo misija, kurioje dalyvavo Jungtinės Karalystės pakrančių apsaugos tarnyba ir Karališkoji Nacionalinė Gelbėjimosi Valčių institucija.
Laivas „Solong“ plaukė iš Škotijos uosto į Nyderlandus. Visi 14 įgulos narių, išskyrus vieną, buvo saugiai nugabenti į krantą, sakoma laivo savininko Ernsto Ruso pareiškime. Pirmadienio vakarą dingusio įgulos nario paieška buvo baigta, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Visi 23 laivo „Stena Immaculate“ įgulos nariai yra saugūs, teigiama laivą valdančios JAV logistikos įmonės „Crowley“ pranešime. Laivybos ekspertai kėlė klausimus dėl ko galėjo įvykti susidūrimas, nepaisant tokiems laivams būdingų saugos ir navigacijos priemonių.
„Turime suprasti, kad egzistuoja tarptautinės taisyklės, kurios nurodo, kaip laivai gali manevruoti jūroje“, - sakė Matthew Schanckas, avarijų likvidavimo ekspertas ir konsultacinės grupės „International Maritime Search and Rescue“ įkūrėjas. Jo teigimu, abiejuose laivuose turėjo būti bent po vieną įgulos narį, budintį savo valdymo patalpose. „Kažkas turėjo būti atsakingas už abu laivus. Todėl tai, kad tai įvyko gana gerai žinomoje teritorijoje, kurioje vyksta eismas ir laivyba, yra gana neįprasta“, - sakė M. Schanckas.
Ką gabeno laivai?
Pasak jūrų žvalgybos bendrovės ir laivybos žurnalo „Lloyd's List“, laivas „Solong“ gabeno nežinomą kiekį alkoholio ir 15 konteinerių natrio cianido. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, natrio cianidas išskiria vandenilio cianido dujas - labai toksišką dusinančią medžiagą, kuri greitai gali tapti mirtina. Ši cheminė medžiaga taip pat gali virsti cianido vandeniliu, kai patenka į vandenį. Kol kas neaišku, ar cianido pateko į jūrą.
Dėl priešgaisrinių atsargumo priemonių laivas „Solong“ veikiausiai savo krovinį gabeno laivo priekyje, atokiau nuo gyvenamojo korpuso ir mašinų skyrių, sakė M. Schanckas. „Tikimės, kad šie plieniniai konteineriai apsaugotų nuo bet kokio krovinio išsiliejimo“, - pridūrė jis.
Laive „Stena Immaculate“ buvo gabenama 220 000 barelių reaktyvinių degalų 16-oje atskirų krovininių talpyklų, sakoma „Crowley“ pranešime. Neaišku, koks degalų kiekis galėjo išsilieti dėl incidento, pridūrė ji.
Ar cheminės medžiagos yra pavojingos?
Ekspertai teigia, kad reaktyvinių degalų išsiliejimai paprastai daro mažesnį poveikį aplinkai nei naftos išsiliejimai. Reaktyvinių variklių degalai yra „lengvoji nafta“ ir „tai labai panašu į kartais matomus laukinės gamtos ir jūros aplinkos vaizdus, kuriuose matyti tiršta juoda nafta“, - sakė M. Schanckas, kuris vis dėlto įspėjo apie poveikį aplinkai.
„Gaisro metu sudega šis reaktyvinis kuras, kuris jūros paviršiuje yra labai degus. (Tai) yra gerai jūros aplinkai, (bet) nebūtinai dėl susidarančių dūmų“, - sakė jis. Edinburgo Herioto-Vato universiteto Jūrų biologinės įvairovės ir biotechnologijų centro jūrų ekotoksikologas Markas Hartlas teigė, kad „didžioji dalis reaktyvinių degalų labai greitai išgaruoja“. „Nors vaizdai tikrai yra nerimą keliantys, tačiau, vertinant poveikį vandens aplinkai, tai kelia mažesnį susirūpinimą nei naftos išsiliejimo atveju“, - sakė jis.
Tačiau visuomeninės organizacijos, įskaitant „Greenpeace UK“, įspėjo, kad gali būti padaryta didelė žala aplinkai ir laukinei gamtai. „Esame labai susirūpinę dėl daugybės toksiškų grėsmių, kurias šios cheminės medžiagos gali kelti jūrų organizmams“, - sakė „Greenpeace“ tyrimų laboratorijos Ekseterio universitete vyresnysis mokslininkas Paulas Johnstonas. „Reaktyvinių lėktuvų degalai, patekę į vandenį netoli jūrų kiaulytėms skirtos veisimosi vietos, yra toksiški žuvims ir kitiems jūros gyvūnams.“
Jungtinės Karalystės organizacijos „Oceana“ kampanijų vadovė Alyx Elliott sakė, kad jie „atidžiai stebi“ šį incidentą. Aviaciniai degalai „gali padaryti didžiulę žalą laukinei gamtai ir žuvų populiacijoms... jie gali paveikti ruonių, kurių netoliese yra daug, veisimosi kolonijas“, - sakė ji.
Laivų Avarijų Priežastys
Didelė dalis šių avarijų įvyksta dėl žmogaus klaidos, aplaidumo, techninių gedimų ar netinkamų oro sąlygų. Taip pat svarbu paminėti ir „šešėlinį“ laivyną, kurį sudaro seni ir techniškai netvarkingi laivai, naudojami siekiant apeiti sankcijas. Tokie laivai kelia didelę riziką ne tik aplinkai, bet ir pačių įgulų saugumui. Ne kartą nurodoma, kad nesilaikoma inžinerinių protokolų. Tamsa, elektros dingimas ir vos septynios minutės pavertė evakuaciją neįmanoma daugeliui avarijų. Tradicija, kad kapitonas privalo likti laive iki paskutinio atodūsio, gimė ne iš įstatymo, o iš garbės ir atsakomybės sampratų.
Likvidavimo Technologijos
Laivų avarijų likvidavimo technologijos sparčiai tobulėja. Jos apima įvairias priemones ir metodus, skirtus sumažinti avarijų padarinius ir užkirsti kelią jų plitimui. Tai apima:
- Taršos prevenciją ir likvidavimą: Naudojamos specialios užtvaros, sorbentai, siurbliai naftos produktams surinkti, cheminės priemonės taršai neutralizuoti.
- Laivų gelbėjimo operacijas: Naudojami specialūs gelbėjimo laivai, povandeniniai robotai, nardymo įranga, siekiant iškelti nuskendusius laivus ar jų dalis.
- Aplinkos monitoringą: Stebima taršos plitimo zona, jos poveikis jūrų ekosistemoms, atliekami tyrimai ir vertinimai.
- Technologines inovacijas: Kuriamos naujos technologijos, leidžiančios greičiau ir efektyviau reaguoti į avarijas, pavyzdžiui, autonominiai povandeniniai aparatai, pažangios naftos išsiliejimo aptikimo sistemos. Taip pat naudojama povandeninių jutiklių sistema.
Tyrėjai paaiškino, kaip buteliai nuskendusiame laive sugebėjo išlikti nepažeisti ir kodėl jie nesprogo. Uolos ne tik pažeidė korpusą tą akimirką, kai keltas nusileido ant dugno, bet ir darė įtaką nuolaužoms vėlesniais metais.
Aplinkosauginės Grėsmės ir Prevencija
Baltijos jūros dugne glūdi dešimtys tūkstančių nuskendusių laivų, iš kurių dalis gali būti lyg uždelsto veikimo bombos: nežinoma, ar jų korpusuose dar likę kuro, naftos produktų ar net cheminių ginklų. Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. ir dr. doc. dr., „Mūsų darbas šiame projekte - ekologinės rizikos įvertinimas, susijęs su nuskendusiais laivais po Antrojo pasaulinio karo, taip pat tų pačių laivų būklės ir korozijos vertinimas bei cheminių medžiagų patekimo į aplinką analizė. Mūsų tikslas buvo tirti ir gyvąją gamtą - iš principo žuvis ir moliuskus“.
Temos aktualumas kyla iš to, kad technogeninio avaringumo padidėjimą gali įtakoti sustojusios ar sumažėjusios ūkinės veiklos nenaudojami įrenginiai ar cheminės medžiagos atsargos, ūkinių veiklos vykdytojų abejingumas tvarkant bankrutavusių įmonių atliekas ir kt. Taip pat didėjant krovinių pervežimui geležinkeliuose ir keliuose, gali susilpnėti pavojingų krovinių pervežimo įmonių kontrolė, todėl būtina įvertinti šią riziką ir parengti ne tik įstatyminę bazę, bet ir kvalifikuotus specialistus, kad galėtų atsakingai atlikti savo darbą užtikrindami visuomenės saugumą.
Lietuvoje nėra pakankamai literatūros šiuo klausimu, todėl svarbu skatinti tyrimus ir informacijos sklaidą apie technogenines avarijas ir jų valdymą.
Lietuvos aplinkos apsaugos politika
Kad būtų sukurti teisės aktai, kurie reguliuotų technogeninių avarijų valdymą Lietuvoje, turėjo būti numatyti strateginiai aplinkos apsaugos tikslai, į kuriuos orientuojantis būtų nukreiptas visas teisinis valdymo reglamentas. Atskaitos tašku šiuo atveju pasirinkta Lietuvos aplinkos apsaugos strategija, kurią patvirtinti pagal Aplinkos apsaugos įstatymą (AA) buvo LR Seimo kompetencija (Strategija patvirtinta 1996 m. rugsėjo 25 d.), o LR Vyriausybė, įgyvendindama aplinkos apsaugos valstybės politiką Aplinkos ministerijos teikimu, tvirtino aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą 1996-2000 metams, numatant aplinkosaugos priemones, valstybines gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programas bei schemas.
Pagrindiniai aplinkosaugos politikos principai:
- Subalansuota plėtra: Atsižvelgiant į dabarties poreikių patenkinimo galimybes, užtikrinant tolygią ir nuoseklią plėtrą.
- Aplinkosaugos politikos integravimas: Atsargumo principas, teigiantis, kad norėdama apsaugoti aplinką, valstybė pagal išgales turi taikyti atsargumo principą, nes dažnai neįmanoma prognozuoti žmogaus veiklos padarinių aplinkai.
- Tersėjas moka: Brangiausios priemonės aplinkos žalojimui užkirsti atitenka teršėjams.
- Prevencija: Žalos aplinkai atlyginimo išlaidos beveik visais atvejais didesnės nei išlaidos žalai išvengti. Kartais žalos atlyginti iš viso neįmanoma.
- Geriausios praktiškai įgyvendinamos technologijos naudojimas: Visur, kur tik įmanoma, net ir tada, kai nustatyti limitai neviršijami, turi būti naudojama aplinkosaugos požiūriu pažangiausia bei efektyviausia ir kartu praktiškai įgyvendinama technologija.
- Subsidiarumo principas: Demokratijos ir partnerystės ryšio stiprinimas priimant ir taikant sprendimus, siekiant padėti vietos bendruomenėms rūpintis savo aplinka.
- Partnerystė ir atsakomybės pasidalijimas: Subalansuotos visuomenės tikslas gali būti pasiektas tik tada, kai visi suinteresuoti asmenys ims vieningai veikti ir bendradarbiauti (vyriausybinės, tarptautinės organizacijos, vietos valdžia, nevyriausybinės organizacijos, ūkio šakos per savo asociacijas, įmonės, vartotojai, visuomenės nariai ir t. t.).
- Informacijos viešumas: Svarbus kuriant aplinkos apsaugos politiką ir darnios plėtros įvertinimą.
Lietuvos vystymąsi vis labiau veikiant eurointegraciniams procesams, 2003 m., vadovaujantis Europos Tarybos susitikimo Barselonoje 2002 m. rekomendacijomis ir Pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Johanesburge, įgyvendinimo 162 punktu, Vyriausybė patvirtino 2003 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (NDVS). NDVS viena iš grėsmių įvardinta tai, kad Lietuvos pramonės įmonės, siekdamos kuo spartesnio gamybos augimo ir didesnio rentabilumo, mažiau skirs dėmesio darnaus vystymosi ir aplinkosaugos reikalams.
Taikomosios žinios apdorojimo tyrimo instituto direktorius, pasaulinės iniciatyvos „Club of Rome“ narys, „Global Economic Network“ vienas prezidentų dr. Francas Jozefas Radermacheris (Franz Josef Radermacher) yra įsitikinęs, jog mūsų valioje pakeisti pasaulį. „Jei mes akivaizdžiai nepriimsime globalinės ekologinės ir socialinės iššūkių šiandien, tada arba atsidursime ekologiniame kolapse su baisiomis pasekmėmis žmonijai, arba socialinėje katastrofoje. Tuomet mums teks saugoti aplinką ir išteklius, jei reikės, ir jėga riboti daugumos žmonių patekimą prie jų. Tai šimtams milijonų žmonių baigsis skurdu tose pasaulio vietose, kurios yra turtingos šiandien. Todėl saugoti aplinką yra rimta užduotis ir didelis iššūkis. Tai padaryti galima pagal išankstinės pakeitimų sistemą, kuri leistų pasaulio populiacijai gyventi pagal aukštus pragyvenimo standartus, naudojant geresnes technologijas ir labiau pritaikytą gyvenimo stilių, panaudojant žymiai mažiau išteklių ir sukuriant mažiau taršos vienam asmeniui nei tai daroma dabar, mūsų išvystytame pasaulyje.“
Kaip teigia Gintaras Gaidys savo straipsnyje „Žmogaus teisės į sveiką aplinką statuso identifikavimo problema“, yra daug Europos Sąjungos valstybių (tarp jų - ir Lietuva), kurių konstitucijose tokia teisė tiesiogiai nėra įtvirtinta. Aplinka, jos elementai (oras ir atmosfera, vanduo, dirvožemis, žemė, kraštovaizdis, taip pat gamtinės vietovės, biologinė įvairovė ir jos komponentai) bei aplinkos veiksniai (medžiagos, energija, triukšmas, radiacija ir atliekos, įskaitant radioaktyviąsias atliekas, dujos ir kiti teršalai, darantys arba galintys daryti įtaką aplinkos elementams) sąveikaudami tarpusavyje neišvengiamai veikia žmogaus sveikatą, jeigu minėtų aplinkos elementų užterštumo ribinės vertės viršija leistinas normas. Tokiu atveju gali nukentėti žmogaus sveikata, be to, tam tikrą žalą gali patirti ir biologinė įvairovė, ekosistemos. Žmogus privalo rūpintis, kad būtų gerinama aplinkos ir jos elementų būklė bei kokybė, o gerindamas aplinkos kokybę žmogus turi daug didesnes galimybes naudotis sveika aplinka - pareigos gerinti aplinkos kokybę rezultatu. AA paskirtis - reguliuoti visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką ir jo pagrindu priimami visi kiti teisės aktai.
