Laivų avarijos, ypač tos, kurios nutinka prie tiltų, dažnai sukelia didelį atgarsį dėl galimos tragedijos masto ir sudėtingų aplinkybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą tokių incidentų, nuo sovietmečio upių katastrofos iki naujausių įvykių, atskleidžiančių navigacijos iššūkius ir žmogiškųjų klaidų kainą.
„Aleksandras Suvorovas“: didžiausia SSRS upių laivyno katastrofa
Viena iš didžiausių upių laivyno katastrofų per visą SSRS istoriją įvyko 1983-iųjų birželį, kai keleivinis laivas „Aleksandras Suvorovas“ rėžėsi į Imperatoriškąjį tiltą Uljanovske. Ši tragedija nusinešė 176 žmonių gyvybes.
Linksmybių laivas, nepranašavęs nelaimės
„Aleksandras Suvorovas“ buvo vienas iš kruizinių laivų, pastatytų tuometinėje Čekoslovakijoje, „Slovenske lodenice“ gamykloje, ir eksploatuojamas Volgos upe nuo 1981 metų. Dėl savo charakteringos išvaizdos ir „aštrios nosies“ jie sovietuose buvo vadinami „krokodilais“. Nuo 1982-ųjų „Aleksandras Suvorovas“ plaukiojo maršrutu Rostovas prie Dono - Maskva.
Kruiziniai pasiplaukiojimai buvo itin geidžiami sovietmečiu, suteikdami galimybę tiek ilsėtis ant vandens, tiek aplankyti naujus miestus. Laive „Aleksandras Suvorovas“ buvo garantuojamos visos tuometinės pramogos: barai, restoranai, diskotekos ir kinas. Atostogos kruiziniame laive buvo sunkiausiai pasiekiamas poilsio būdas paprastam sovietiniam žmogui. „Aleksandras Suvorovas“ nebuvo pats prabangiausias sovietų upių laivyno laivas, tačiau siūlė išskirtines komforto sąlygas, pavyzdžiui, pusiau liukso klasės kajutes su atskirais tualetais. Viršutiniame denyje buvo įrengtas soliariumas, šokių aikštelė ir specialus priestatas su kino teatru viduje.
Lemtingas reisas ir kapitono padėjėjo klaida
Į nelemtą reisą laivas išplaukė 1983-ųjų birželį su 50 ekipažo, 35 aptarnaujančio personalo narių ir 330 turistų, daugiausia Donbaso šachtininkų, gavusių kelialapius už savo sunkų darbą. Vakarienė jau baigėsi, ir keleiviai rinkosi mėgautis tradicinėmis pramogomis, įskaitant aukcioną ir detektyvo „Šventojo Luko sugrįžimas“ peržiūrą kino teatre. Šokių aikštelė taip pat veikė.
20:00 val. pamainą perėmė kapitono vyresnysis padėjėjas Jevgenijus Mitenkovas, o prie šturvalo stovėjo vairininkas Uvarovas. Laivo kapitonas Vladimiras Kleimenovas tuo metu miegojo savo kajutėje. Būtent Mitenkovas ir Uvarovas padarė lemtingą klaidą.
Uljanovske Volgos upę kirto Imperatoriškasis tiltas, pastatytas 1916-aisiais ir rekonstruotas 1950-aisiais. Daugelyje tiltų laivybai skiriamas konstrukcijos vidurys, tačiau Uljanovo tiltas buvo kitoks: tilto aukštis čia žemėjo prie kairiojo Volgos kranto, o laivams praplaukti buvo palikta trečioji arka, šalia dešiniojo upės kranto. J. Mitenkovas negalėjo to nežinoti, nes mažiausiai 18 kartų iki tol plaukė pro šį tiltą vien „Aleksandru Suvorovu“. Tačiau vietoje to, kad, kaip įprasta, praplauktų trečiąja arka, jis nukreipė laivą į šeštąją, kuri buvo gerokai žemesnė už laivą.
Kraupios avarijos pasekmės
22 val. 45 min. keleiviai išgirdo duslų smūgį ir girgždesį. Pilnu greičiu (apie 25 km/h) plaukęs laivas rėžėsi į tilto atramas. Metalinės sijos kaip peiliu perpjovė kapitono tiltelį ir už jo įrengtą kino teatrą. Visi ten ir atviroje šokių aikštelėje buvę žmonės pateko į tikrą mėsmalę. Laiptai į viršų buvo užlieti krauju, o denis tapo metalo nuolaužų, rastų ir žmonių dalių mišiniu. „Aleksandras Suvorovas“ iš inercijos plaukė toliau, o į tiltą atsirėmusios laivo konstrukcijos pradėjo „judėti atgal“ į gabalus plėšydamos denyje buvusius žmones.
Įslaptintos misijos metu nuskandintas Rusijos laivas su slaptais branduoliniais užtaisais
Tuo pat metu tiltu važiavo krovininis sąstatas. Susidūrimas su laivu atvėrė 40 centimetrų skylę bėgiuose, ir 11 iš 53 vagonų nuvažiavo nuo bėgių, kai kurie jų apsivertė. Ant sužalotų keleivių užkrito medžių rastai, pabiro grūdai ir anglys. Nuo bėgių nuvažiavo ir cisterna su benzinu, kuri tik stebuklo dėka, įsipainiojusi į tilto konstrukcijas, nenugarmėjo į apačią. Jei degi medžiaga būtų išbėgusi ant laivo, gyvų nebūtų likę nė vieno. Viso žuvo 176 laivo keleiviai ir ekipažo nariai. Kūnai, tiksliau, jų dalys, iš Volgos pakrančių traukiami buvo dar beveik mėnesį. Uljanovsko ligoninės buvo perkrautos, daugeliui buvo diagnozuotos plėštinės žaizdos, amputuotos galūnės. Išlikusiuosius gyvus po susidūrimo užpylė krovininio traukinio sąstato turinys.
Tyrimas ir padariniai
Apie nelaimę buvo nutylėta dvi dienas, ir tik birželio 7-ąją TASS išleido trumpą pranešimą. Valdžios sudaryta komisija, vadovaujama SSRS Ministrų tarybos pirmojo pavaduotojo Geidaro Alijevo, atvyko tirti katastrofos aplinkybių. Paaiškėjo, kad žuvę Mitenkovas ir Uvarovas buvo blaivūs. Komisijos išvadose buvo pateiktos kelios priežastys: tiltas nakties metu nebuvo aprūpintas perspėjamaisiais šviesos šaltiniais, o priešais šeštąją arką stovėjo maža upės kelių paskirstymo būdelė, kurią įgula tamsoje galėjo supainioti su signaliniu ženklu.
Kaltu dėl įgulos disciplinos trūkumo buvo pripažintas laivo kapitonas Vladimiras Kleimenovas. Jis išgyveno, nes smūgio banga jį nubloškė iš kajutės į vandenį ir gelbėtojai jį rado prie vienos iš tilto atramų. Nepaisant to, kad jo pamaina turėjo prasidėti tik vidurnaktį, V. Kleimenovas buvo nuteistas 10 metų kalėjimo, iš kurių už grotų praleido šešis. 1988-aisiais jis buvo išleistas į laisvę dėl sveikatos būklės, o 1990-aisiais mirė nuo širdies smūgio, tapdamas paskutine tragedijos auka.
Pats laivas, kaip bebūtų keista, katastrofą atlaikė sėkmingai ir net nebuvo pervadintas. Jau 1984-aisiais „Aleksandras Suvorovas“ sugrįžo į Volgos turistinio laivyno gretas. Avarijos metu nukentėjusioji tilto dalis buvo pakeista tik per rekonstrukciją 2006-aisiais, o jos fragmentas pastatytas šalia kaip memorialas tragedijai. Katastrofą patyręs laivas iki šiol plukdo žmones kruizinėse kelionėse.
„Ocean Crown“: avarija prie Klaipėdos molo
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, siekdama išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes, nustatyti įvykių seką ir įvertinti visų uosto tarnybų veiksmus, išklausė 9 radijo ryšio kanale užfiksuotus pokalbius tarp laivo „Ocean Crown“ įgulos narių ir Laivų eismo tarnybos. Taip pat buvo išanalizuoti telefoniniai pokalbiai tarp Laivų eismo tarnybos ir Uosto priežiūros skyriaus dispečerio-koordinatoriaus, laivą agentuojančios kompanijos atstovų.
„Nors galime pasakyti, kad ši laivo avarija baigėsi laimingai (laivas nekliudė molo, nenukentėjo žmonės, nepadaryta žala gamtai, laivas nesutrikdė laivybos ir gana greit buvo patrauktas nuo seklumos), visgi būtina atsakyti į visus klausimus, kurie kilo po avarijos. Ar visos tarnybos reagavo tinkamai, ar buvo galima išvengti avarijos, kokie buvo laivo kapitono veiksmai - į visus šiuos klausimus tyrime atsakyta. Šis tyrimas neturi tikslo ieškoti kaltų ar juos bausti, jis reikalingas tam, kad jeigu ir buvo padaryta klaidų, ateityje jų būtų išvengta“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Išvadose pateikta, kad laivo „Ocean Crown“ kapitonas apie grėsmes įspėtas dar gruodžio 23 d. pavakarę - 17.20 val. laivui „Ocean Crown“, stovinčiam išoriniame reide nuleidusiam inkarą, buvo duotas nurodymas iškelti inkarą ir audrą praleisti jūroje. Tą patį vakarą kelis kartus Laivų eismo tarnybos (LET) operatorius išorės reide stovinčiam laivui „Ocean Crown“ radijo ryšiu pranešė, kad tokiomis sąlygomis laivams stovėti su nuleistais inkarais yra draudžiama. Laivas patvirtino, kad žino apie duotus nurodymus pakelti inkarus ir kontroliuoja situaciją bei laivo įgula ruošiasi pakelti inkarą, tačiau to nepadarė. Vakarų vėjas pakilo iki 26-28 m/s, bangos aukštis pasiekė 4-5 metrus. 02.13 val. LET operatorius gavo pranešimą iš laivo „Ocean Crown“ apie tai, kad neveikia pagrindinis variklis ir laivas su dviem išmestais inkarais dreifuoja į uosto pusę.
Gavusi pranešimą, LET nedelsiant apie tai informavo Uosto priežiūros skyrių (UPS), Jūrų gelbėjimo ir koordinacinį centrą (JGKC) ir laivo agentą. Su laivu buvo palaikytas nuolatinis ryšys, nuolat vyko pokalbiai su laivo agentu, su vilkikų kompanijomis, kurių prašyta pagalbos. Vilkikai atsisakė vykti į jūrą, argumentuodami, kad vilkikai tokiomis meteorologinėmis sąlygomis jūroje dirbti negali, nes gresia pavojus įgulų gyvybėms. Apie situaciją informuoti uosto kapitonas ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Laivo kapitonas nusprendė pagalbos žmonėms gelbėti neprašyti. 04.50 val. laivas „Ocean Crown“ informavo LET, kad laivas 2 300 metrų nuo šiaurinio molo ir 240 metrų nuo kranto užplaukė ant seklumos nosimi į krantą. Su įgula nuolat buvo palaikomas ryšys, tačiau laivo kapitonas pagalbos signalo gelbėti žmones nesiuntė.
Kapitono aplaidumas ir nuobaudos
Išanalizavus laivo „Ocean Crown“ mašinų skyriaus žurnalą, nustatyta, kad laivo kapitonas beveik 9 valandas neinformavo, kad pagrindinis variklis neveikia. Laivo kapitonas neįvertino meteorologinių sąlygų pokyčio ir laiko, kurio prireiktų paleisti variklį, santykio. Dėl to abu nuleisti inkarai laivo neatlaikė ir laivas, kapitonui pranešus apie neveikiantį pagrindinį variklį, po 2 val. 35 min. dreifavimo užplaukė ant seklumos Melnragės priekrantės zonoje. Laivo kapitonas pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles. Už minėtus pažeidimus laivo kapitonui skirta bauda. Jis visiškai su savo kalte dėl padarytų nusižengimų sutiko.
„Yuzhou Qihang“: taifūno sukelta avarija prie Keelung uosto
2023 m. spalio 29 d. krovininis laivas „Yuzhou Qihang“, neseniai sugriuvęs prie Keelung uosto krantinės tilto, bandė išplaukti iš Kylungo ir grįžti prieš artėjant taifūnui Connie. Tačiau jį paveikė taifūnas, ir jam trūko galios. Jis išmetė inkarą ir laukė išgelbėjimo. Įvykio metu krovininis laivas „Yuzhou Qihang“ gabeno tris didelius tiltinius kranus, o tai paveikė jo navigacijos galimybes. Plaukiant jūra prie Yehliu, krovininis laivas buvo užblokuotas stiprių bangų ir negalėjo toliau plaukti, todėl turėjo likti ten, kur buvo.
Iš viso laive buvo 17 įgulos narių, ir padėtis kažkada buvo labai kritiška. Dėl taifūno krovininis laivas dreifavo apie 30 d. vidurdienį, o vėjas paveikė ir laivą, kuris vis artėjo prie Yehliu kranto. Vietos stebėjimo duomenimis, didžioji dalis krovininio laivo korpuso buvo apsemta, o visas laivas įstrigo ant rifo. Du milžiniški kranai laive nukrito. Tai buvo antra didelė avarija, kurią šį mėnesį patyrė krovininis laivas „Yuzhou Qihang“. Šio mėnesio viduryje, kai laivas gabeno naują tiltinį kraną Keelung uosto vakarinio kranto terminale, jis tiesiogiai susidūrė su senu tiltiniu kranu krante, todėl kranto kranas sugriuvo ir buvo apgadinti 5 konteineriai.
Baltimorės Francis Scotto Key tilto griūtis
JAV Baltimorės mieste 2024 m. kovo 26 d. dideliam laivui įsirėžus į Francis Scotto Key (Fransio Skoto Ki) tiltą, šis sugriuvo, ir vandenyje galėjo atsidurti iki 20 žmonių. Vaizdo įraše matyti, kad nuo smūgio laivas užsiliepsnojo, o tilto atramos ir pats tiltas subyrėjo į Patapsko upę. Maždaug 1 val. 30 min. vietos laiku didelis laivas rėžėsi į tiltą, užsidegė ir nuskendo. Į vandenį taip pat nukrito daug automobilių.
Įslaptintos misijos metu nuskandintas Rusijos laivas su slaptais branduoliniais užtaisais
Laivų stebėjimo svetainė „MarineTraffic“ parodė, kad anksti antradienį po tiltu sustojo krovininis laivas „Dali“, plaukiojantis su Singapūro vėliava. Vašingtono televizijos „7 News“ žurnalistė Lindsey Mastis patvirtino, kad katastrofą sukėlė beveik 300 metrų ilgio krovininis laivas „Dali“. Pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas nebuvo, tačiau katastrofos metu ant tilto vyko automobilių judėjimas. Po vandeniu galėjo atsidurti dešimtys transporto priemonių. Skelbiama, kad subyrėjo apie 9 tūkst. pėdų (kiek daugiau nei 2,7 kilometro) tilto konstrukcijos dalis.
Merilendo transporto tarnyba socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad dėl incidento uždarytos visos eismo juostos į abi puses ir eismas nukreipiamas. Tarnyba paragino vairuotojus vengti maršruto per Patapsko upę. Baltimorės policijos departamento atstovas „NBC News“ sakė, kad upėje galimai buvo žmonių. „Galiu patvirtinti, kad 1.35 val. Baltimorės miesto policijai buvo pranešta apie dalinę tilto griūtį (...) vandenyje galėjo atsidurti darbininkai“, - sakoma detektyvo Niki Fennoy pareiškime. Kevinas Cartwrightas iš Baltimorės ugniagesių departamento pridūrė, kad pareigūnai reaguoja į „incidentą su daug aukų, kuriam reikia daugelio agentūrų darbo“. Baltimorės meras Brandonas Scottas sakė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, vykdoma gelbėjimo operacija. Tiltas yra 8636 pėdų (2632 m) ilgio ir juo kasmet pravažiuoja apie 11,5 mln. transporto priemonių.
Palangos jūros tiltas: išbandymai ir atstatymas
Lietuvos pajūrio simbolis - Palangos jūros tiltas - patyrė daugybę išbandymų, nuo uraganų iki padegimų, tačiau visada buvo saugomas ir atstatomas.
Senojo tilto likimas
Dar 1880 metais grafo Juozapo Tiškevičiaus statytas medinis jūros tiltas jam tarnavo kaip paprasčiausia prieplauka laivams prisišvartuoti. Grafo plytinėje gaminamos plytos buvo atvežamos iki prieplaukos, čia perkraunamos į bėgiais stumiamus vežimėlius ir stumiamos į prieplaukos galą, kur buvo kraunamos į laivus. Ilgainiui plytų poreikis sumažėjo, ir jų transportavimas laivais sustojo.
Senasis medinis tiltas nuolat reikalavo remonto, o rimčiausiai nukentėjo po 1967 metų uragano, kuris nuplėšė visą antstatą, palikdamas tik išklaipytus polius. Tąkart tiltą kapitališkai suremontavo sovietų kariškiai, tačiau per 25 metus jis vėl sunyko. Tilto užlenktąją dalį ypač gadino srovių stumdomos ledo lytys, kurios medinius polius laužė lyg pieštukus. Vietoj nulūžusių polių būdavo kalami nauji, tačiau kasmet šitaip remontuojant tiltą nebeliko kur kalti polius, nes dugne jau buvo susidariusi tanki nuolaužų tvora. Pradėjo lūžinėti ir audrų draskoma priekinė tilto dalis. Atėjus 1993 metų vasaros sezonui, dėl poilsiautojų saugumo jūros tiltas buvo visai uždarytas, leidžiant vaikščioti tik virš sausumos esančia tilto dalimi.
Naujojo tilto statyba
Be valstybės paramos Palanga tilto niekada nebūtų atstačiusi, nes, pirminių skaičiavimų duomenimis, numatomi darbai kainavo pusę metinio Palangos biudžeto. Tuo metu ką tik atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje trūko visko, o šalį kankino Rusijos vykdoma ekonominė blokada. Prašyti lėšų pasivaikščiojimams skirtam tiltui tuomet atrodė akiplėšiška. Vyriausybėje vyravo nuomonė, kad atstatinėti pramoginį tiltą prilygtų lėšų švaistymui, tačiau tuometinis premjeras Bronislovas Lubys pareiškė tvirtą nuomonę: „Palangoje tiltas turi būti.“ Diskusijas užbaigė B. Lubys, leidęs tiltui atstatyti Palangai panaudoti lėšas, gautas už Birutės gatvėje privatizuotą buvusią sovietų KGB poilsinę.
Už poilsinę gautų apie 600 tūkstančių JAV dolerių pakako tik naujajam tiltui suprojektuoti ir statybų pradžiai. Vėliau statyba buvo finansuojama iš pradedančio atsigauti valstybės biudžeto. Naujas tiltas buvo statomas ir už sovietinius rublius, ir už „vagnorėliais“ vadintus laikinuosius talonus, ir litus. Skaičiuojama, kad pastatyti tiltą valstybei iš viso kainavo beveik 12 mln. litų. Naujuoju tiltu pirmieji poilsiautojai žengė 1997 metų birželio pradžioje. Grafų Tiškevičių statyto tilto pėdsakai visiškai buvo ištrinti vėliau, pašalinus senuosius polius ir juos sutvirtinusius akmenis.
Išbandymai ir nuotykių ieškotojai
Pirmojo rimto išbandymo naujasis tiltas sulaukė 1999 metais, kai Baltijos jūros pakrantę atakavo uraganas „Anatolijus“. Apie 4-6 metrų aukščio bangos lengvai persirito susiaurėjusiu paplūdimiu ir ties tiltu nugraužė net 15-18 metrų kopų. Paplovus smėlį po tiltu įgriuvo jo prieigos, ir tilto pradžią teko jungti su krantu kalant kelias papildomų polių eiles, šitaip tiltas nenumatytai pailgėjo beveik 20 metrų. Bangos nuplėšė tilto laiptus į paplūdimį. Tilto tvirtumą išbandė ir uragano metu sugedęs norvegų laivas „Seines“, kai į užlenktąją dalį bangos jį bloškė keletą kartų.
Kurorto vadovai vis pasvajodavo apie kokias nors pramogas ant tilto, o verslininkai siūlė statyti restoraną tilto gale. Toks restoranas buvo planuojamas dar baigiant statyti tiltą, tačiau planams sutrukdė religinės bendruomenės aktyvistų protestai. Vėliau „Kauno grūdų“ įmonė ir „Amberton“ viešbučių grupė taip pat siūlė statyti restoraną ir kavinę su sraigtasparnio tūpimo aikštele, tačiau šie sumanymai nebuvo įgyvendinti dėl neaiškumo, kam priklausytų tilto tęsinys.
Tiltas patyrė ir incidentų: prieš 17 metų buvo grasinta jį susprogdinti, o po dvejų metų po tiltu jūros dugne aptiktos dvi karo laikų minos. Prieš vienuolika metų tiltas net buvo užsiliepsnojęs nuo padegtos tilto dangos. Palangos jūros tiltas savotiškai yra susijęs ir su Lietuvos estrados legendos Stasio Povilaičio mirtimi. Būtent ant jo 2015 metų liepą garsus atlikėjas dainavo paskutinį kartą, po to sušalo ir jam paūmėjo plaučių liga.
Anksti rytais ir vėlai vakare ištuštėjusį jūros tiltą vienu metu buvo pamėgę nuotykių ieškotojai. Automobiliu pasivažinėti ant pėsčiųjų tilto buvo ypač madinga daugiau nei prieš 10 metų. Žvejai prisimena gerokai daugiau pasivažinėjimų, negu jų yra užfiksavusi policija. Dažnai užvažiuodavo neblaivūs kurorte poilsiaujantys policijos pareigūnai iš sostinės. 2004 metų birželio pabaigoje žvejai matė net ant tilto įvykusią avariją, kai du automobiliai susidūrė. 2008 metais birželio pabaigoje 32 metų verslininkas iš Telšių nuo tilto nulėkė savo automobiliu ir žuvo.