Krovininio autobuso leidimų reikalavimai

Transportas Lietuvoje yra svarbi ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis, užtikrinanti krovinių ir keleivių vežimą. Globalizacija ir Europos Sąjungos plėtra kelia naujus iššūkius transporto sistemai, ypač krovininiam transportui keliais. Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos transporto politika tapo bendros ES transporto politikos dalimi, palengvinant sienų kirtimą ir atveriant naujas rinkas vežėjams. Tačiau konkurencija tarp Lietuvos ir kitų ES šalių vežėjų taip pat išaugo.

Kelių transporto svarba ir privalumai

Kelių transportas užima ypatingą vietą bendroje transporto sistemoje dėl savo manevringumo ir galimybės pasiekti įvairias vietoves, įskaitant sunkiai pravažiuojamus reljefus. Nepaisant trūkumų, pastaraisiais metais kelių transportas laimi konkurencinėje kovoje dėl krovinių gabenimo. Krovinio arba keleivio vežimas gali būti paprastas, kai naudojamas vienos rūšies transportas, arba kombinuotas, kai naudojama keletas rūšių. Atskiros transporto rūšys - kelių, geležinkelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportas - sudaro bendrą transporto sistemą.

Siekiant kuo efektyviau išnaudoti darbuotojų ir technikos galimybes, ūkio subjektai, gabenantys krovinius kelių transportu, gali organizuoti prekių gabenimą keliais būdais. Vežėjas stengiasi tikslingai suplanuoti maršrutus, siekdamas efektyviai išnaudoti transporto priemonės pajėgumus (talpą), todėl dažnai iškrauna krovinius keliose vietose, kur siuntėjai pasirūpina juos perkrauti į artimojo susisiekimo transporto priemones.

Krovininio transporto organizavimo būdai

Vežėjai gali organizuoti prekių gabenimą keliais įvairiais būdais:

• Linijiniai (maršrutiniai) vežimai: Vežimai nuolatiniu maršrutu tarp įvairių vietovių.
• Kombinuotas krovinio transportavimas: Transportavimas, kurį taikant išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai.
• Mišrūs (multimodaliniai) vežimai: Vežimai keliais transporto vienetais, panaudojant kelias transporto rūšis.

Kombinuotas krovinis transportavimas yra toks transportavimas, kurį taikant išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Bet koks kelių transporto priemonės dalyvavimas vienoje grandinėje vienu metu reikalauja didesnių laiko sąnaudų kroviniams perkrauti, taip pat iš galimų pavojų/trūkumų galima būtų paminėti priklausomybę nuo grafiko bei laiko nuostolius perkrovimo stotyse. Todėl kombinuotas gabenimas nėra greitesnė alternatyva kelių transportui.

Multimodalinis pervežimas - tai transportavimo būdas, kada krovinys vežamas panaudojant kelias transportavimo rūšis. Multimodalinio vežimo metu už visą vežimo nuo krovinio siuntėjo iki gavėjo procesą atsako vežėjas - multimodalinis operatorius. Išskirtinis multimodalinio vežimo bruožas - vežimo metu krovinį savo vardu draudžia vežėjas - multimodalinis operatorius.

Kiekviena sistema tam tikromis sąlygomis turi savus privalumus. Šios sistemos atsiradimą sąlygojo noras maksimaliai apkrauti naujas pažangias transporto priemones, išvengti krovinio sugadinimo perkrovimo metu, sumažinti perkrovimo proceso laiką ir transporto priemonės prastovas.

Multimodalinių pervežimų sistemos

Dažniausios multimodalinis gabenims schemos a/m - vagonas - a/m krovinys yra perkraunamas mažiausiai 6 kartus. Jei pridėti tarpinį rūšiavimą, pristatymą į tarpinį sandėlį ir perdavimą kitoms magistralinėms transporto priemonėms, gauname 8 - 12, o kartais ir daugiau, perkrovimų.

Konteinerinė krovinio pervežimo sistema. Dabartiniu metu tai labiausiai paplitusi multimodalinis pervežims sistema. Sistemos pagrindas yra griežtas techninis priemonių standartizavimas ir unifikavimas tarptautiniu lygiu. Techninis priemonių standartizavimas ir unifikavimas grindžiamas moduline sistema, t.y. konteinerio matmens ir transporto priemonės atitiktis. Pagrindinę pasaulinio konteinerių parko dalį - 80% - sudaro universalūs ISO standarto didelio tonažo konteineriai.

Krovinio pervežimas paketuose yra tarpinis tarp konteinerinės ir įprastinės krovinio pervežimo sistemos. Šis apribojimas duoda akivaizdžius rezultatus. Pristatymo laikas sutrumpinamas 8 - 11 kartų.

Krovinis pristatymo sistema sustambintomis krovininėmis vietomis - treileriais, t.y. sunkvežimių sunkiasvorėmis priekabomis, puspriekabėmis su uždarais arba specialiais nuimamais kėbulais. Pagrindiniai šios sistemos kroviniai, neskaitant treilerių, yra automobiliai, savaeigė technika, gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai. Gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai (vamzdžiai, metalinės konstrukcijos, t.t.) išdėstomi ir sutvirtinami transporto priemonėse - treileriuose, roltreileriuose, fletuose, sunkiasvorėse važiuoklėse, kas leidžia transportuoti agregatus be jų išardymo. Roltreileriai gali būti pakrauti ir iškrauti tik perkrovimo punktuose, todėl jie naudojami treileriniame gabenime į jūros ir upės grandyse. Kiti naudojami kontinentiniuose gabenimuose naudojant sausumos transportą.

Vienas pagrindinis šios sistemos trūkumas - žemas transporto priemonės keliamosios galios ir krovumo išnaudojimas. Ši sistema aptarnauja palyginti mažus krovinių kiekius ir srautus nedideliais atstumais, integruoja keletą transporto rūšių. Pagrindiniai sistemos privalumai - linijinis laivų pakrovimo viename uoste padidinimas ir pelningas papildomo krovinio transportavimas, greitesnis mažų laivų perkrovimas, kas sumažina krantinės užimtumo laiką ir laivų prastovas. Sistema realiai leidžia sutaupyti krovinio pristatymo laiką atliekant pervežimus linijiniais laivais.

Lentelėje ir lentelės paaiškinime pateiktų duomenų dėka darytinos išvados, kad praktiškai nei viena multimodalinių pervežimų sistema negali būti įgyvendinama nepanaudojant kelių transporto.

Teisinis reguliavimas ir leidimų išdavimas

Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis LR kelių transporto sistemos teisinį reguliavimą ir valdymą, yra Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kuris reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimo organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už turtinę žalą. Kelių transporto kodeksas įsigaliojo 1996 m. gruodžio 11 d. Vėliau jis buvo ne kartą keistas ir pildytas. Šio kodekso nuostatos suderintos su įvairiais Europos Sąjungos reglamentais, tokiais kaip Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo taisyklėmis, Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais ir kt. Krovininiams vežėjams aktualius klausimus reglamentuoja šeštasis Kelių transporto kodekso skirsnis - Krovinio ir pašto vežimas.

Krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę pakrauti bei pristatyti krovinį į paskirties vietą, o krovinio siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį vežėjui ir sumokėti vežimo sutartyje nustatytą mokestį. Šio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita. LR kelių transporto kodekse numatyta, kad užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

Važtaraštis turi nurodyti surašymo vietą ir datą, siuntėjo - juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą, gavėjo - juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą, vežėjo pavadinimą ir adresą, vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį, krovinio pavadinimą, krovinio svorį ar kiekį, krovinio pakrovimo vietą ir laiką, krovinio iškrovimo vietą, mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas, vežant pavojingą krovinį - jo klasę ir nustatytą numerį. Šio rekvizitus nustato Finansų ministerija.

Lietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir privatizuotas, palyginti su kitomis transporto šakomis. Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licencijos kortelė. Puspriekabėms ir priekaboms licencijos kortelių nereikia.

Prašymų, kelių transporto verslo licencijoms ir licencijų kortelėms gauti, priėmimu bei šių dokumentų išdavimu užsiima visi Valstybės kelių transporto regioniniai padaliniai, esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Licencijų originalai turi būti įmonėje, o licencijos kortelės - transporto priemonėse. Licencijos ir licencijos kortelės negalima perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Licencijos kortelės negalima naudoti kitai transporto priemonei.

Įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ar krovinių vežimo veiklai, privalo turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją, kuri nustatoma išlaikius kvalifikacijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. Teisė panaikinti licenciją suteikiama ją išdavusiai tarnybai. Licencijos panaikinimas vežėjo gali būti ginčijamas teismine tvarka. Fiziniai ir juridiniai asmenys iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir savivaldybių raštu arba žodžiu gali gauti informaciją apie tai, ar konkretus vežėjas turi licenciją verstis kelių transporto veikla.

Vežėjas turi žinoti konvencijų bei susitarimų nuostatas, taip pat tos šalies įstatymus, taisykles ir reikalavimus, per kurią (arba į kurią) važinėja ir privalo jų laikytis. Transporto priemonė, vykstanti į kitas valstybes, turi turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija. Tokius leidimus Lietuvos Respublikos vežėjams išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Leidimas negali būti perduotas kitiems vežėjams.

Vežėjai, norintys gauti leidimus, paraiškas pateikia iš anksto. Leidimai išduodami vežėjams, turintiems licenciją vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai krovinių vežimams tarptautiniais maršrutais licencija nereikalinga. Leidimai yra vienkartiniai ir daugkartiniai. Jie nesuteikia teisės vykdyti vidaus vežimus kitoje šalyje. Vienkartinis leidimas galioja tik vienai kelionei. Vežimą baigus, ne vėliau kaip po dviejų savaičių panaudotas leidimas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai. Daugkartinis leidimas galioja jame nurodytą laikotarpį ir yra skirtas daugiau kaip vienai kelionei.

Krovinių vežiojimas savo lėšomis - tai transporto operacija, kai vežėjas veža tik jam priklausančius krovinius į jų realizavimo, naudojimo, perdirbimo ir pan. vietas, neimdamas už tai atlygio. Transporto priemonės, kuriomis vežamas krovinys, šiuo atveju turi nuosavybės arba nuomos teise priklausyti savininkui ir turi būti vairuojamas šios įmonės vairuotojų. Vežant savo lėšomis, kroviniai turi turėti dokumentus, kurie liudija apie krovinio priklausomybę.

Krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai bei kiti pareigūnai, turintys teisę kontroliuoti vežėjų veiklą.

Didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių gabenimas

Jei sunkiasvorės transporto priemonės masė su kroviniu ar be krovinio yra didesnė kaip 100,0 t, atsiranda rizika, kad transporto priemonės sukeliama apkrova kelio statiniui (tiltui ar viadukui) gali būti pavojinga. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršrute esančių statinių tyrimas, kurio metu įvertinama šių statinių būklė ir nustatomas transporto priemonės sukeliamos apkrovos ir statinio projektinės apkrovos įražų santykis.

Jei didžiagabaritės transporto priemonės plotis su kroviniu ar be krovinio didesnis kaip 4,50 m ir (arba) ilgis didesnis kaip 30,00 m, atsiranda rizika, kad kelio vietose, kuriose įrengtos saugumo salelės (prieš ir už žiedo, pėsčiųjų perėjos, „miesto vartų“ ir pan.), kelio ženklai, apšvietimo stulpai, atitvarai ir kitokie kelio elementai, šie elementai gali trukdyti, todėl prieš važiuojant juos gali tekti demontuoti. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršruto gabaritų tyrimas, kurio metu identifikuojamos maršruto kritinės vietos, nustatoma, kas ir kokiu būdu gali būti demontuojama, kad didžiagabaritė transporto priemonė galėtų pravažiuoti. Draudžiama gadinti kelio ženklų atramas ir kt.

Maršrute esančių statinių ir (ar) maršruto gabaritų tyrimas turi būti pateiktas susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Papildomi reikalavimai didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių vežimui

1. Didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis organizuoja išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą. Važiavimo maršruto analizė atliekama vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais. Važiavimo maršruto analizę atlieka pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ akredituotos laboratorijos.
2. Didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su AB „Via Lietuva” sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių paprastojo ar kapitalinio remonto (arba kelio taisymo ir (ar) kelio statinių atstatymo), reikalingo šiuo keliu pravažiavus didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei, šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis.
3. AB „Via Lietuva” didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka šios transporto priemonės maršruto apimamų kelių būklės tyrimą prieš šiai transporto priemonei važiuojant šiuo maršrutu ir (ar) juo pravažiavus ir nustato būklės pokytį.

Išsami važiavimo maršruto analizė turi būti pateikta susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Kiti darbai, susiję su didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių vežimu:

• Stacionarių kelio ženklų, signalinių stulpelių ir kitų kelio elementų laikino demontavimo, vietoje jų laikinųjų kelio ženklų, nukreipiamųjų ar įspėjamųjų gairių ar kūgių ir kitokių laikinųjų elementų įrengimo darbai - dokumentai derinimui siunčiami el. paštu.
• Kiti darbai, kai keičiasi kelio elementų parametrai, - dokumentai derinimui siunčiami el. paštu.
• Eismo organizavimo schema, kai dirbant darbus keliuose negalima taikyti tipinių eismo schemų arba keičiasi eismo sąlygos ir tvarka.

* Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai (t. y. kelio elementai, turintys laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.)), techninės eismo reguliavimo priemonės.

Pavojingų krovinių vežimas

Vežti pavojingus krovinius galima tik su tinkamai paruoštomis ir patikrintomis transporto priemonėmis. Pavojingų krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais reguliuoja ADR Konvencija. Šalys, kurios nepasirašė ADR Konvencijos, vykdydamos dvišalių ir daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio krovinių vežiojimo nuostatas, privalo laikytis kiekvienoje šalyje veikiančių pavojingų krovinių vidinių taisyklių. Visa tai labai apsunkina tokius krovinių vežiojimus.

Reikalavimai pavojingų krovinių vežimui:

• Pavojingi kroviniai privalo turėti bendrą informaciją apie krovinį.
• Transporto priemonėje turi būti vežama raštiška instrukcija, kurią turi pridėti krovinio siuntėjas, nurodant pavojingą medžiagą, elgesį kilus gaisrui ir pirmąją pagalbą.
• Vairuotojai turi žinoti pavojingų krovinių vežiojimo reikalavimus ir turėti galiojantį pažymėjimą, kad baigė specialius kursus.
• Transporto priemonės turi turėti sertifikatą, kad tinkamos pavojingiems kroviniams vežti (tik cisternoms, skirtoms 3-ios klasės kroviniams vežti, ir transporto priemonėms, vežančioms sprogstamąsias medžiagas - 1 klasė).

N1 klasės naudoto krovininio automobilio perdirbimas

Galima atlikti N1 klasės naudoto krovininio automobilio, kurio kėbulo kodas yra BB arba BBA, perdirbimo techninę ekspertizę, kurios metu įvertinama, ar automobilis atitinka M1 klasės lengvojo automobilio reikalavimus. M1 klasės lengvojo automobilio privalumai:

• Techninės apžiūros periodiškumas - 24 mėn.
• Nereikia mokėti kelių naudotojo mokesčio.

Reikalavimai, taikomi transporto priemonei, kurios pirma registracija iki 2009 m. balandžio 28 d.

Techninei ekspertizei reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Gamintojo arba jo įgalioto atstovo patvirtinimą, kad transporto priemonės konstrukcija atitinka M1 klasės reikalavimus.
• Sertifikatus arba bandymo protokolus, įrodančius, kad transporto priemonė atitinka šių teisės aktų reikalavimus:
  • Degalų sąnaudos, CO2 išlakos, variklio išmetamieji teršalai (Direktyva 2005/55/EB, Reglamentas (EB) 715/2007 arba Reglamentas (ES) 595/2009, JT EEK Taisyklė Nr. 83).
  • Skleidžiamas triukšmas (Direktyva 70/157/EEB, JT EEK Taisyklė Nr. 51).
  • Sėdynių tvirtinimas (Direktyva 74/408/EEB, JT EEK Taisyklė Nr. 17).
  • Saugos diržai (Direktyva 77/541/EEB, JT EEK Taisyklė Nr. 16).
  • Saugos diržų tvirtinimo įtaisai (Direktyva 76/115/EEB, JT EEK Taisyklė Nr. 14).

PASTABA: Transporto priemonėms, kurių pirma registracija yra po 2009 m., taikomi papildomi reikalavimai.

Darbo ir poilsio laiko reikalavimai

Darbo ir poilsio laiko trukmę fiksuoja transporto priemonėje įrengtas kontrolinis prietaisas, o jo nesant ši trukmė žymima ekipažo nario kontrolinėje knygelėje, kurią privalo pildyti kiekvienas ekipažo narys. Savaitė - laikotarpis tarp 00.00 val. pirmadienį ir 24.00 val. sekmadienį. Vairavimo periodas tarp dviejų dienos poilsio periodų ar tarp dienos poilsio periodo ir savaitinio poilsio periodo (dienos vairavimo periodas) turi būti ne ilgesnis kaip 9 valandos.

Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nesiruošia ilsėtis, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Pertraukos metu vairuotojas negali dirbti kokių nors kitų darbų. Tomis dienomis, kai poilsio laikotarpis nėra sutrumpintas, per parą jį galima išskaidyti į du ar tris atskirus laikotarpius, ir tada vienas iš jų turi būti ne trumpesnis kaip 8 nepertraukiamo poilsio valandos. Tokiu atveju minimalus poilsio laikas ilginamas iki 12 valandų. Per kiekvieną 30 valandų laikotarpį, kai transporto priemonę vairuoja ne mažiau kaip du vairuotojai, kiekvienam iš jų turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 8 valandų nepertraukiamasis poilsis.

Kiekvieną per savaitę viena poilsio trukmių yra pailginama tiek, kad bendra kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė būtų 45 valandos. Šią poilsio trukmę galima sutrumpinti iki minimalaus 36 val. nepertraukiamo poilsio laikotarpio, jei vairuotojas yra nuolatinėje transporto priemonės laikymo vietoje arba savo gyvenamoje vietoje, arba iki minimalaus 24 val. nepertraukiamo poilsio laiko, jei tenka ilsėtis kitur. Kiekvienas poilsio trukmės sutrumpinimas turi būti kompensuojamas ekvivalentišku poilsio laikotarpiu, kuriuo visu iš karto galima pasinaudoti iki baigsis trečioji savaitė po tos savaitės, kai buvo sumažinta poilsio trukmė.

Lengvojo automobilio ir priekabos junginių vairavimo reikalavimai

Lengvasis automobilis su priekaba ar kroviniu yra dažnas reiškinys Lietuvos keliuose. Vairuojant lengvąjį automobilį su priekaba, reikia žinoti, kokią priekabą leidžiama tempti su turimu vairuotojo pažymėjimu. Judant automobiliui, jame esančius daiktus veikia kinetinė jėga, todėl nepritvirtintas gėrimo butelis, skėtis ar net mobilusis telefonas gali tapti didele griaunamąja jėga. Kinetinę jėgą galima įvertinti fizikos dėsniais. Pavyzdžiui, 200 gramų telefonas, padėtas ant galinės automobilio palangės važiuojant 50 km/val. greičiu atsitrenkus į nejudamą kliūtį, į priekį judės net 19 kilogramų jėga. Jei greitį padidinsime iki 100 km/val., ši jėga išaugs net keturgubai - iki 77 kilogramų.

Krovinį automobiliu reikia ne tik gerai pritvirtinti, bet ir neviršyti leidžiamojo svorio bei tinkamai pažymėti krovinį, jei jis išlindęs už transporto priemonės gabaritų daugiau, nei leidžiama. Beje, tvirtinant krovinį taip pat turime laikytis daugybės reikalavimų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad transporto priemonių junginiams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3 500 kg, galioja kelio ženklo 304 apribojimai.

Vairuotojo pažymėjimo kategorijos ir priekabų tempimas:

• B kategorija: Vairuotojui, turinčiam B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, leidžiama vairuoti automobilį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3 500 kg, su prikabinta prie jo priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 750 kg. Taip pat šiam vairuotojui leidžiama prikabinti ir didesnės didžiausiosios leidžiamosios masės priekabą, tačiau tokiu atveju šio automobilio ir priekabos didžiausiųjų leidžiamųjų masių suma (kitaip tariant - junginio didžiausioji leidžiamoji masė) negali būti didesnė kaip 3 500 kg.
• B kategorija su kodu „96″: Transporto priemonių junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet mažesnė kaip 4 250 kg, o šiame junginyje priekabos didžiausioji leidžiamoji masė yra didesnė kaip 750 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą VĮ „Regitra”. Teorinės šių vairuotojų žinios nėra tikrinamos, tai tik praktinis vairavimo egzaminas, atliekamas paties egzaminuojamojo pateikta transporto priemone (junginiu), o vertinimas toks pat kaip laikant BE kategorijos egzaminą.
• BE kategorija: Prireikus vairuoti lengvojo automobilio ir dar didesnės didžiausiosios leidžiamosios masės priekabos junginį, vairuotojas turėtų turėti BE kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tokiam vairuotojui leidžiama vairuoti transporto priemonių junginį, kurio sudėtyje esančių tiek automobilio tiek priekabos didžiausiosios leidžiamosios masės neturėtų viršyti 3 500 kg.

Reikia nepamiršti, kad vairuotojo kategorijos ne vienintelis veiksnys, ribojantis leistiną priekabos dydį. Jei krovinys netelpa automobilyje, galite jį vežti specialioje stogo bagažinėje. Labai svarbu patikimai pritvirtinti dviračius, kad jie nenukristų kelionės metu. Taip pat dviračių laikiklis neturi uždengti valstybinio automobilio numerio.

tags: #kur #reikia #leidimo #krovininiam #autobusui