Automobilių gamintojas „Mazda“ yra ne tik technologiškai pažangių, bet ir emociškai įkvepiančių automobilių kūrėjas, kurio gamybos filosofija giliai įsišaknijusi Japonijos tradicijose. Nors globalizacija lėmė, kad daugelio automobilių markių gamyba išsibarsčiusi po visą pasaulį, „Mazda“ išlieka vienu iš tų gamintojų, kurie didžiąją dalį savo produkcijos ir komponentų gamina gimtojoje Japonijoje, išlaikydami savo unikalų braižą ir filosofiją.
„Mazda“ gamybos filosofija: Monotsukuri ir Jinba Ittai
Japonijoje meistriškumas reiškia daugiau nei vien gebėjimą ką nors pagaminti. Tai reiškia tobulumo siekį - ne mechaniniu, bet žmogiškojo ryšio požiūriu. Kai meistrai, Japonijoje vadinami Takumi, paskiria savo gyvenimą kokiam nors daiktui sukurti, jie įdeda į jį dalelę savo sielos ir taip įkvepia jam gyvybės. Japonijoje šis metodas vadinamas Monotsukuri. Nuo pat pradžių automobilių gamintojas „Mazda“ vadovaujasi šiuo principu.
„Mazda“ automobilių gamybos procese tobulybę lemia žmogiškasis ryšys. Takumi meistrai rankomis gamina ir tobulina kiekvieną detalę, kol ji tampa nepriekaištinga. Norėdami įgyvendinti šią meistriškumo idėją, dėmesį skiriama kiekvienai smulkmenai. Nuo pavyzdinių modelių iki dažų dangos - bendradarbiaujant su makrofotografijos įmone „Macrofying“, iš arti įvertinama kiekviena detalė, teikianti „Mazda“ automobiliams išskirtinumo.
Norint įgyti Takumi (amato meistro) vardą, reikia įdėti mažiausiai 20 metų kruopštaus darbo.
Vairuodami „Mazda“ automobilį niekada nesijausite vieniši. Patirkite vientisumo su automobiliu ir harmonijos pojūtį, sunkiai žodžiais nusakomą ryšį, kai automobilis tiksliai reaguoja į kiekvieną jūsų komandą. „Mazda“ tai vadina Jinba Ittai - filosofija, siekiančia visiškos harmonijos tarp automobilio ir vairuotojo. Vairavimas pagal „Mazda“ - tai kur kas daugiau nei paprastas automobilio valdymas. Tai ir prisilietimas, ir jausmas, ir kokybė. Automobilis turi ne tik tiksliai reaguoti į vairuotojo veiksmus - jo visos sistemos privalo būti intuityvios, kuriančios harmonijos, pasitikėjimo jausmą.
„Mazda“ istorija: nuo Hirošimos pelenų iki pasaulinio pripažinimo
Istorija prasideda XX a. trečiajame dešimtmetyje, Japonijoje, Hirošimoje. 1875 metais Hirošimoje gimęs Jujiras Matsuda buvo jauniausias iš 12 vaikų. Neturėdamas galimybės lankyti mokyklos, 13 metų jis išsikėlė gyventi į Osaką ir dirbo kalviu. Dirbdamas šį darbą, jis suprato, kad savo gyvenimą nori paskirti mašinų pramonei. Skatinamas noro įgyti inžinieriaus įgūdžių, J. Matsuda dirbo įvairiose gamyklose, laivų statyklose ir ginklų sandėliuose.
Būdamas trisdešimt vienerių, J. Matsuda Osakoje įsigijo nedidelį 33 kvadratinių metrų ploto tvartą ir įsteigė įmonę „Matsuda Seisakusho“. Pirmieji sunkumai J. Matsudą ištiko jam sužinojus, kad jo ilgai kurtas produktas jau yra siūlomas rinkoje, tačiau tai nesumažino jo ryžto.
Įpusėjęs ketvirtąją dešimtį, 1918 metais J. Matsuda grįžo į Hirošimą ir įsteigė įmonę „Hiroshima Matsuda Seisakusho“. Tuo metu jis jau buvo užsitarnavęs sėkmingo verslininko vardą. Praėjus dvejiems metams, J. Matsuda įsigijo įmonę „Toyo Cork Kogyo Co.“ Nors ji nevykdė veiklos specifiniame sektoriuje, kuriame dirbo J. Matsuda, vis dėlto jis nusprendė priimti naują iššūkį ir, pasiryžęs atgaivinti įmonę, sugalvojo naujų produktų idėjų, pavyzdžiui, pasiūlė gaminti kamštines plokštes. Vėliau verslininkas buvo paskirtas eiti įmonės prezidento pareigas.
J. Matsuda įdėjo daug pastangų gaminant naująjį kamštinį produktą. Plokštės galėjo būti naudojamos šiltinimui ir smūgiams sugerti. Deja, įmonės „Toyo Cork Kogyo“ sėkmė truko neilgai. 1925 metais gamyklą sunaikino gaisras. Didelių skolų slegiamą J. Matsudą itin stipriai sukrėtė tai, kad gaisre žuvo keli gamyklos darbuotojai. Apmąstęs šį tragišką incidentą, verslininkas pasiryžo atstatyti įmonę ir grįžti prie veiklos, kurią išmanė geriausiai, t. y. mašinų gamybos. Tokia yra kompanijos, gaminančios „Mazda“ automobilius, atsiradimo istorija.
Sunkiausiu Matsudos gyvenimo momentu gimęs verslas Japonijai, o vėliau ir visam pasauliui padovanojo emocijas žadinantį, geriausius technologijos pasiekimus įkūnijantį, bet įperkamą automobilį. Pirmąją transporto priemonę - triratį prekių išvežiojimui skirtą motociklą - pagamino 1931 metais. Šis masinės gamybos automobilis buvo pavadintas kūrėjo vardu - „Matsuda Go.“ Netrukus pradėtas naudoti ir šiandien visiems pažįstamas „Mazda“ pavadinimas. Beje, kompanija juo pervadinta tik 1984 m. Pirmąjį automobilį „Mazda“ pagamino 1960-aisiais. 1967 metais pradėjo pirmojo automobilio su rotoriniu varikliu gamybą. Nuo triratės autorikšos iki sportinių legendų - „Mazda“ nuėjo ilgą kelią.
Pirmasis „Mazda“ sedanas pagamintas 1960 m. Netrukus prie jo prisijungė hečbekai, minivenai ir, žinoma, sportiniai automobiliai. 1989 m. Čikagos automobilių parodoje pristatytas rodsteris „Mazda MX-5“ šiandien jau tapęs ikona. MX-5 arba Miata - šis JAV rinkai skirtas pavadinimas prigijo visame pasaulyje - milžiniškų ovacijų sulaukė vos pristatytas rinkai ir iki šiol tebėra tikras kompanijos pasididžiavimas. Sportiškasis „Mazda“ šedevras pelnė daugybę aukščiausių titulų visame pasaulyje ir sugebėjo pranokti pats save: 2000 m. pateko į Gineso rekordų knygą kaip geriausiai pasaulyje parduodamas dvivietis sportinis automobilis. Jis ir toliau stebina, kadangi, pasak automobilių apžvalgininko Jeremy Clarksono, „iš esmės nieko nekeisdama ir vengdama naujausių sudėtingiausių elektronikos tendencijų, „Mazda“ vėl sukūrė penkių žvaigždučių perlą.“
„Mazda“ gamyba ir technologijos šiandien
Šiuo metu „Mazda Motor Corporation“ gamina lengvuosius ir komercinius automobilius bei jų komponentus trijose gamyklose Japonijoje, taip pat JAV, Kinijoje, Taivane, Tailande, Filipinuose, Zimbabvėje, Pietų Afrikos Respublikoje, Ekvadore ir Kolumbijoje. Koncerne dirba daugiau nei 38 tūkst. žmonių.
Šiandien J. Matsudos svajones įkūnijusi kompanija stovi ant ketvirtosios kartos modelių gamybos slenksčio.
Geriausiai parduodamas kompanijos automobilis - „Mazda CX-5“. Tai buvo pirmasis „Mazda“ kompaktiškas miesto visureigis su SKYACTIV technologija bei KODO - „judėjimo sielos“ - dizainu. Nuo tada modelis laimėjo daugiau nei 60 apdovanojimų visame pasaulyje, tarp kurių prestižinis „Car of the Year Japan 2012-2013“. Japonijoje, 2012 ir 2013 m., „Mazda CX-5” pasiekė milijono pagamintų vienetų ribą per mažiau nei pusketvirtų metų nuo tada, kai buvo pradėtas gaminti. Iš pradžių „Mazda CX-5” buvo gamintas „Mazda“ Ujina gamykloje, Hirosimoje. 2018 m. „Mazda CX-5“ buvo pripažintas „Lietuvos Metų automobiliu“. Drauge su kitais gamos modeliais - CX-30 ir CX-3 - jis įkūnija kompanijos gebėjimą įsiklausyti į šiandienos klientų norą vairuoti miesto visureigius. Išskirtinis stiliaus pojūtis juose dera su novatoriška, tik „Mazda“ modeliuose naudojama „Skyactiv“ variklių technologija, kuri užtikrina mažesnes degalų sąnaudas nesumenkindama vairavimo malonumo.
„Mazda“ visuomet mokėjo stebinti ir technologiniais sprendimais, ir dizainu. Būtent pastarasis japonų kūrėjų dėka „CX-5“ modelyje suspindi visu ryškumu: CX-5 išvaizda, kurioje nėra nė vienos nereikalingos detalės, sukuria greičio ir grakštumo įspūdį. Atskiro paminėjimo verta firminė raudonoji kompanijos modelių spalva, dėl kurios japonai net išrado naują dažymo technologiją. Raudona turi itin gilias šaknis japonų kultūroje, ir „Mazda“ užsibrėžė tikslą sukurti gražiausią pasaulyje raudonos atspalvį.
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis teigia, kad „Mazda“ yra gana nedidelis, beveik nišinis gamintojas, ir jie daug ką daro kitaip. Kai kiti elektrifikuojasi ar bent jau mažina savo variklių darbo tūrius, jie pristato 3,3 litro 6 cilindrų dyzelinį motorą. Kai visi gamintojai optimizuoja savo kaštus vienodindami modelius, darydami juos ant paprastesnių platformų, jie kuria naują modelį su galiniais varančiaisiais ratais. Praneša, kad sugrąžins rotorinį variklį, nors ir kaip elektromobilio įkroviklį. Po perkūnais, jie dar atmosferinius variklius siūlo Europoje. Aišku, kitokius, vėlgi su savomis „Skyactive X“ technologijomis. Bet jie išties įdomūs. Kitokie.
„Mazda“ toliau pristato vis naujus vidaus degimo variklius, taip pat ruošiasi ir elektrifikacijai, o visai neseniai paskelbė, jog pradėjo derybas dėl vidutinio ar net ilgalaikio laikotarpio baterijų tiekimo su taip pat Japonijoje įsikūrusia bendrove „Panasonic Energy“. Ši įmonė buvo viena iš ličio jonų baterijų automobiliams pradininkių ir, pasak jos vadovo, bendras darbas su automobilių gamintoju bus didelis žingsnis pirmyn.
Kur gaminami „Mazda“ modeliai šiandien?
Nors pasaulis mažėja ir automobilių gamyba globalizuojasi, „Mazda“ išlieka vienu iš pavyzdžių, kai gamintojas vis dar gali būti vadinamas savo šalies atstovu, Japonijoje gaminanti ne tik didžiąją dalį automobilių, bet ir daugumą jų komponentų. Vis dėlto, realybė kur kas sudėtingesnė. Užrašas „Sukurta Kalifornijoje, surinkta Kinijoje“ ant „Apple“ telefono nugarėlės jau seniai nieko nestebina, tačiau automobilių pasaulyje vis dar gajus mitas, kad vokiškas automobilis privalo būti pagamintas Vokietijoje, o japoniškas - Japonijoje. Tačiau automobilių gamintojai laikosi principo „gamink ten, kur daugiausiai parduodi“. Pavyzdžiui, kai kurie „Mazda“ ir „Honda“ modeliai („Mazda 6e“, „Honda ZR-V“, „CR-V“) gaminami Kinijoje. Toje pačioje Prancūzijos gamykloje, kurioje surenkami „Toyota Yaris“ ir „Yaris Cross“, gaminami ir „Mazda2 Hybrid“ modeliai.
„Mazda“ modeliai, gaminami Japonijoje:
- Mazda3 (Hofu)
- Mazda MX-5 (Hirošima)
- Mazda MX-30 (Hirošima)
- Mazda CX-30 (Hirošima ir Hofu)
- Mazda CX-5 (Hirošima)
- Mazda CX-60 (Hofu)
- Mazda CX-80 (Hofu)
Kaip vargšo žvejo sūnus sukūrė „Mazda“?
Kitų japonų automobilių gamintojų gamybos vietos
Pasirodo, kad dvi markės išlieka absoliučiai ištikimos savo gimtinei. „Lexus“ ir „Subaru“ visus Europai skirtus modelius gamina išskirtinai tik Japonijoje. Kitų gamintojų modelių gamybos geografija labiau išskaidyta, tačiau dalis svarbiausių automobilių vis dar atkeliauja iš Tekančios Saulės šalies.
Automobiliai, kurie yra gaminami Japonijoje (išskyrus „Mazda“):
Lexus:
- Lexus ES (Mijavaka)
- Lexus LBX (Ivatė ir Tojota Sitis)
- Lexus UX (Mijavaka)
- Lexus NX (Mijavaka ir Tahara)
- Lexus RX (Mijavaka)
- Lexus RZ (Tojota Sitis)
- Lexus LM (Tahara)
Subaru:
- Subaru Crosstrek (Ota)
- Subaru Forester (Ota)
- Subaru Outback (Ota)
- Subaru Solterra (Tojota Sitis)
Toyota:
- Toyota GR Yaris (Tojota Sitis)
- Toyota Prius (Tojota Sitis)
- Toyota Camry (Tojota Sitis)
- Toyota Mirai (Tojota Sitis)
- Toyota Corolla Cross (Takaoka)
- Toyota RAV4 (Takaoka)
- Toyota C-HR+ (Takaoka)
- Toyota bZ4X (Tojota Sitis)
- Toyota Land Cruiser 250 (Tahara)
- Lietuvoje itin populiari Toyota Corolla gaminama Turkijoje (Sedanas) ir Jungtinėje Karalystėje (Hečbekas ir universalas).
- Toyota C-HR taip pat gaminamas Turkijoje.
- Yaris bei Yaris Cross - Prancūzijoje.
Honda:
- Honda Jazz (Suzuka)
- Honda Civic (Saitama)
- Honda HR-V (Suzuka)
- Honda Prelude (Saitama)
Nissan:
- Nissan Ariya (Točigis)
- Nissan X-Trail (Fukuoka)
Suzuki:
- Suzuki Swift (Makinohara)
- Suzuki Across (Takaoka)
Mitsubishi:
- Mitsubishi Outlander (Okazakis)
- Tik vienas „Mitsubishi“ modelis yra „Made in Japan“.
- Colt atvyksta iš Turkijos.
- Eclipse Cross gaminamas Prancūzijoje.