Artėja padangų keitimo metas, kai vairuotojai suskubs keisti automobilių padangas. Pagal Kelių eismo taisykles, keisti žiemines padangas į vasarines galima jau nuo balandžio 1 dienos, o jeigu žieminės padangos dygliuotos - tai privaloma padaryti iki balandžio 10 dienos. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad senos padangos neturi būti paliekamos prie garažo, konteinerio ar pamiškėje.
Teisinis reglamentavimas ir atsakingumas
Perkant padangas internetu, senųjų padangų atliekų tvarkymas yra reglamentuotas taip pat, kaip ir perkant fizinėje parduotuvėje. Atsisakymas priimti padangų atliekas yra įstatymo pažeidimas ir apie tai siūloma pranešti Aplinkos apsaugos departamento specialistams. Jei sandėlyje ar rūsyje turite užsilikusių senų, nebenaudojamų padangų, jas galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę savo savivaldybėje.
Padangų atliekų kiekiai Lietuvoje
Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, iš kurių tūkstančiai tonų šių atliekų nėra tinkamai sutvarkomos ir atsiduria pakelėse ar miškuose, teršia gamtą. Specialistų vertinimu, Lietuvos rinkai kasmet atskirai pateikiama virš 20 tūkst. tonų padangų. Pagal teisės aktus, gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. šio kiekio, tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų. Dar apie 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis.
Registruotų transporto priemonių skaičius
„Regitros“ duomenimis, vien per 2016 metus Lietuvoje pirmąkart buvo registruota 39,27 tūkst. naujų transporto priemonių, dar 170,47 tūkst. - naudotų automobilių. Šių metų pradžioje šalyje buvo registruota iš viso 1,61 mln. transporto priemonių, iš jų - virš 1,36 mln. lengvųjų automobilių.
Teisės aktų spragos ir jų pasekmės
„Mūsų skaičiavimais, vidaus rinkai pateiktų padangų kiekis iš viso sudaro maždaug 30 tūkst. tonų per metus, o tūkstančiai naudotų padangų yra nesutvarkomos. Dėl teisės aktų spragų nemažai padangų gamintojų ir importuotojų nevykdo pareigų, jiems net labiau apsimoka mokėti baudas, nei organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą.
Šiuo metu naudotų padangų ir jų atliekų surinkimo bei perdirbimo vidutinė kaina rinkoje yra apie 250 eurų už toną, iš jų 150-170 eurų už toną mokama už senų padangų surinkimą. Mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis tesiekia 125 eurus už toną, ir tai yra dukart pigiau nei gamintojams ir importuotojams kainuoja finansuoti susidarančių padangų atliekų sutvarkymą.
38-oji Generalinė konferencija – 2015 m. lapkričio 4 d. Bendrosios politikos debatai Lietuvoje
Siūlomi sprendimai
Tam, kad keistųsi situacija rinkoje, reikia arba tinkamai įstatymuose numatyti pareigą visiems gamintojams ir importuotojams organizuoti ir finansuoti ne tik padangų atliekų perdirbimą, bet ir surinkimą, arba aiškiai įpareigoti tą daryti visų susidarančių padangų atliekų turėtojams - transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei kitoms įmonėms. Tai reikštų, kad visiems rinkos dalyviams būtų aišku, kad už padangų perdirbimą (šiuo metu rinkos kaina siekia 70 eurų už toną) moka gamintojai ir importuotojai, o surinkimo ir transportavimo kaštus (dabar rinkos kaina siekia apie 180 eurų už toną) dengia autoservisai ir kiti padangų turėtojai.
„Esame sukūrę šių atliekų tvarkymo sistemą, bet ji negali tinkamai veikti dėl teisės aktų spragų. Senos padangos paliekamos prie konteinerių šiukšlėms, už kurių išvežimą atsakingos savivaldybės, o moka gyventojai, arba tiesiog atsiduria pakelėse ar miškuose. Tokiu būdu teršiama aplinka ir daroma didelė žala gamtai.“
Nemokamas padangų surinkimas
Senos guminės padangos iš automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA), yra surenkamos nemokamai, o GIA finansuoja jų surinkimą ir perdirbimą.
Perdirbimo sąnaudų didėjimas
Atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, kad netinkamų naudoti padangų perdirbimo sąnaudos, kurias turėtų padengti arba gamintojai ir importuotojai, arba atliekų turėtojai, nuolat didėja. „Teisės aktai turi numatyti, ar padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo sąnaudos turi būti įskaičiuojamos į padangų pardavimo kainą, ar jų remonto kainą“, - sako A. Puškorius.
Padangų atliekų žala ir panaudojimas
Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti.
Kitos autoservisuose susidarančios atliekos
Be padangų, autoservisuose susidaro ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti atliekų, pavyzdžiui, panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai ir pan., kurių atliekų tvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo vietos ir tvarka Vievyje
Didelių gabaritų atliekos - tai seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.), elektronika, langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, naudotos automobilių padangos, vežimėliai ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos.
Vievio mieste ir regionuose
Vievio m. surinkimo vietos: Kranto g. 38, Semeliškių g. 7, 24, Stoties g. 28, Vilniaus g. 26, 38, 50, 59, Trakų g. 30.
Elektrėnų regionas: Mustenių k., Pastrėvio k., Beižionių k., Laičių k., Daugirdiškių k., Subartėnų k., Gabriliavos k., Semeliškių mstl.
Vievio regionas: Lazdėnų k., Vievio m. namai: Kranto g. 38, Stoties g. 28, Vilniaus g. 26, 38, 50, 59, Trakų g. 30, Semeliškių g. 7, 24.
Registracija prieš atliekų surinkimą
Gyventojai, prieš keturias dienas iki Didelių gabaritų atliekų (DGA) surinkimo dienos, turi užregistruoti pateiktais kontaktais ir nurodyti: tikslų adresą; mokėtojo vardą, pavardę; priduodamų atliekų kiekį, taip pat suderinti atliekų palikimo vietą.