Stovėjimas ant galvos, jogos pasaulyje žinomas kaip Širšasana (Shirshasana), yra viena iš sudėtingiausių, tačiau kartu ir viena naudingiausių jogos asanų. Nors kasdieniame gyvenime tokia pozicija nėra praktiška, noras pažvelgti į pasaulį aukštyn kojomis ir įveikti gravitaciją žavi daugelį. Tai iššūkis, reikalaujantis stiprybės, ištvermės ir puikios kūno kontrolės.
Asana pavadinta "asanų karaliene" neatsitiktinai. Manoma, kad jos atlikimas duoda visų kitų jogos asanų efektą. Tačiau svarbu suprasti, kad stovėjimas ant galvos reikalauja tinkamo pasiruošimo ir taisyklingos technikos, kad būtų pasiekta maksimali nauda ir išvengta traumų.
Fizinė ir protinė nauda
Atlikdami stovėjimo ant galvos pozą, mes ne tik treniruojame kūną, bet ir stipriname protą. Ši poza turi daugybę privalumų:
- Sustiprina pagrindinius raumenis: Norint tiesiai išstovėti ant galvos net trumpą laiką, būtina įtempti kaklo raumenis, pilvo presą ir skersinius pilvo raumenis.
- Gerina kraujotaką: Atlikdami inversines pozas, mes leidžiame širdžiai pailsėti, nes kraujas teka nuo kojų link galvos ir širdies, taip palengvindamas širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.
- Stimuliuoja smegenų veiklą: Gausi kraujo apytaka į galvos smegenis padeda smegenų ląstelių medžiagų apykaitai, gerina smegenų veiklumą ir balansuoja hormonų išskyrimą.
- Atjaunina ir atstato kūną: Manoma, kad stovėjimas ant galvos gali pasukti atgal senatvės procesus. Kraujas, tekėdamas link galvos, maitina smegenis ir skatina kankorėžinės liaukos veiklą, kuri gamina melatoniną - hormoną, dalyvaujantį organizmo atjauninimo procesuose.
- Gerina protinę veiklą ir kūrybinius gebėjimus: Stimuliuojant kankorėžinę liauką, pagerėja protinė veikla, gali pabusti kūrybiniai gebėjimai ir palengvėti meditatyvinės praktikos.
- Sumažina streso ir nerimo lygį: Deguonies prisotintas kraujas smegenyse vėsina ir ramina, o apversti antinksčiai išspaudžiami, todėl gaminasi mažiau streso hormonų.
- Stiprina imunitetą ir virškinimą: Stovėjimas ant galvos stimuliuoja limfinę sistemą, padedančią pašalinti toksinus, ir gerina virškinimą, išjudindama įstrigusias medžiagas.
- Pagerina laikyseną: Poza stiprina nugaros, rankų ir pečių raumenis, todėl pagerėja kūno laikysena.
- Suteikia pasitikėjimo savimi: Reguliariai praktikuojant šią pozą, didėja pasitikėjimas savo jėgomis ir savarankiškumas.
Taip pat svarbu paminėti, kad stovėjimas ant galvos, kai kojos yra atitrauktos (abdukcija), sumažina klubo sąnario išnirimo riziką ir skatina klubo sąnario stabilumą. Tai ypač svarbu vaikams, kurių judėjimas yra ribotas.
Dubens dugno atsigavimas per inversijas
Kai stovime ant galvos ar dilbių, organai tarsi „pailsi“ nuo gravitacijos. Gimda, šlapimo pūslė ir žarnynas nebespaudžia dubens dugno, o tai leidžia raumenims atsipalaiduoti, sugrįžti į savo natūralią padėtį. Tai tarsi mažytis vidinis masažas, kuris padeda atstatyti balansą tarp įtampos ir atsipalaidavimo. Tyrimai patvirtina, kad joga ir sąmoningas kvėpavimas gali sustiprinti dubens dugno raumenis ir pagerinti seksualinę sveikatą.
Grožio ir jaunystės paslaptis
Tripod pozos metu, kai galva remiasi į žemę, o svoris tolygiai pasiskirsto ant rankų ir galvos, atsileidžia visa veido fascija. Pajunti, kaip švelniai išsilygina kakta, kaip atsipalaiduoja žandikaulis, kaip atslūgsta įtampa kakle ir pakaušyje. Tradicinė joga šią pozą vadina „jaunystės fontanu“. Modernūs šaltiniai sako - dėl pagerėjusios kraujotakos veide ir galvos odoje audiniai aprūpinami daugiau deguonies ir maistinių medžiagų.
Kaip atlikti stovėseną ant galvos saugiai?
Nors stovėjimas ant galvos turi daug naudos, svarbu jį atlikti taisyklingai ir saugiai, kad išvengtumėte traumų. Štai keletas svarbių patarimų:
- Nereikia perkelti viso svorio ant galvos: Kūno svorį būtina laikyti rankų ir pečių juostos raumenimis.
- Tinkama atrama: Remkitės į alkūnes, pastatytas šalia galvos. Po galva verta padėti kažką minkšto, pavyzdžiui, sulenktą dekį.
- Kaklo apsauga: Atliekant pozą, kaklas neturi jausti jokio diskomforto ar papildomos apkrovos.
- Teisinga alkūnių padėtis: Alkūnių neverta išstatyti per plačiai ar per siaurai, nes tai sukurs papildomą krūvį kaklui ir neleis pasiekti balanso.
- Lėti ir švelnūs judesiai: Įeiti ir išeiti iš asanos reikia lėtai, be staigių judesių.
- Pradėkite nuo paruošiamųjų pozų: Prieš bandydami stovėseną ant galvos, rekomenduojama įsisavinti Halasaną (arą) ir Sarvangasaną (stovėseną ant pečių).
- Naudokite sieną: Pradedantiesiems rekomenduojama stovėseną ant galvos įsisavinti prie sienos, kad būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
- Atstumas tarp alkūnių: Padėkite delnus sau ant alkūnių - toks atstumas tarp alkūnių yra tinkamas.
- Svarbus pusiausvyros taškas: Pasistenkite pagauti pusiausvyros tašką ir laikyti poziciją keletą minučių.
Pažengusiųjų Jogos pamoka. Stovėsenos ant galvos ir lankstumas.
Kontraindikacijos
Stovėjimas ant galvos nerekomenduojamas žmonėms, kenčiantiems nuo:
- Hipertonijos
- Širdies ir kraujagyslių sistemos problemų
- Vegetacinės kraujagyslių distonijos sunkių formų
- Galvos skausmo, migrenos
- Glaukomos
- Nėštumo metu
- Vaikams iki septynerių metų
- Menstruacijų metu
- Sužalojimų, susijusių su kaklu, pečiais, rankomis ar stuburu
Visais šiais atvejais geriau rinktis kitas, mažiau sudėtingas asanas, kurios taip pat teiks naudą sveikatai.
Stovėjimo ant galvos progresija
Įsisavinus pagrindinę stovėsenos ant galvos pozą, galima pereiti prie sudėtingesnių variantų, pavyzdžiui:
- Stovėjimas ant dilbių
- Stovėsena ant sulenktų per alkūnes rankų
- Stovėjimas ant rankų su skirtingomis kojų padėtimis (pvz., Baddha Konasana, Erelio kojos, Lotoso kojos)
Šie variantai reikalauja dar daugiau jėgos, stipresnių pečių ir didesnės koordinacijos.
