Ksenoninių ir LED žibintų reikalavimai techninėje apžiūroje

Automobilių žibintai per pastaruosius dešimtmečius patyrė didelę evoliuciją, pereidami nuo kaitrinių ir halogeninių lempučių prie modernių ksenoninių (HID) ir LED technologijų. Šios inovacijos žymiai pagerino kelio apšvietimą ir eismo saugumą. Tačiau kartu su technologine pažanga atsirado ir griežtesni reikalavimai, kuriuos privalo atitikti transporto priemonės žibintai, ypač ruošiantis techninei apžiūrai (TA).

Ksenoniniai (HID) žibintai ir techninė apžiūra

Ksenoniniai žibintai, dar žinomi kaip HID (High Intensity Discharge) žibintai, yra populiarus pasirinkimas dėl savo ryškaus ir efektyvaus apšvietimo. Tačiau jų įrengimas ir naudojimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir laikomasi teisės aktų.

Pagrindiniai reikalavimai ksenoniniams žibintams:

• Sertifikavimas: Ksenoniniai žibintai turi būti sertifikuoti ir patvirtinti naudoti Europos Sąjungoje.
• Automatinė reguliacija: Automobiliai su ksenoniniais žibintais privalo turėti automatinę šviesos aukščio reguliavimo sistemą.
• Žibintų plovimo įranga: Ksenoniniai žibintai privalo būti įrengti su žibintų apiplovimo sistema.
• Patikrinimas: Automobiliai su ksenoniniais žibintais privalo praeiti techninę apžiūrą, kurioje bus patikrinta, ar žibintai atitinka visus reikalavimus.

Ksenoniniai žibintai buvo revoliucinė naujiena, kai 1991 m. septintos serijos BMW modelyje pirmą kartą panaudoti. Palyginti su halogeniniais žibintais, ksenoniniai generavo beveik tris keturis kartus galingesnį šviesos srautą (iki 6 000 liumenų), užtikrino efektyvesnį šoninį apšvietimą. Dėl šių priežasčių kartu su ksenoniniais žibintais automobilis privalėjo gauti automatinį šviesos nuotolio reguliavimą bei žibintų plovimo įrangą. Kaip serijinė įranga, ksenonai dažnai buvo montuojami tik prabangiausiose modifikacijose.

LED žibintai ir techninė apžiūra

LED technologija sparčiai populiarėja, nes suteikia ryškesnę šviesą, tarnauja ilgiau ir atrodo modernesnė nei įprastos halogeninės lemputės. Tačiau vairuotojai dažnai susiduria su klausimu: ar LED lemputės automobiliams yra legalu Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse? Atsakymas nėra toks paprastas - viskas priklauso nuo to, kaip ir kur LED naudojamos.

LED lemputės iš gamyklos

Jeigu automobilis nuo gamyklos komplektuotas su LED žibintais (pvz., naujesni Audi, BMW ar VW modeliai), jų legalumu abejoti nereikia. Tokie žibintai turi visus reikiamus sertifikatus, atitinka ECE reikalavimus ir techninės apžiūros metu problemų nesukelia. Tai reiškia, kad LED legalios, kai jos sumontuotos gamintojo, o pats žibintas pritaikytas tokiai šviesos technologijai. Pirmasis serijinis automobilis su LED žibintais - 2006 m. debiutavęs Audi R8.

LED lemputės vietoje halogeninių

Problemos prasideda tada, kai vairuotojai halogeninėse lizduose (pvz., H7 ar H1) sumontuoja LED lemputes. Tokiu atveju reikia suprasti kelis svarbius dalykus:

• Žibinto konstrukcija: Halogeniniam reflektoriui LED šviesos šaltinis ne visada tinka. Dėl to spindulys būna padrikas, pjovimo linija - netiksli, o priešpriešinis eismas gali būti aklinamas. Lėšiniuose automobilio žibintuose, integruota metalinė užuolaidėlė (šviesos blokatorius), esminis elementas, užtikrinantis precizišką šviesos srauto nukreipimą ir kontrolę. Ši metalinė užuolaidėlė, strategiškai išdėstyta žibinto viduje viršuje, veikia kaip efektyvus mechanizmas viršutinei šviesos daliai blokuoti, taip formuojant ryškią šviesos ir šešėlio ribą. Tokia konstrukcija padeda išvengti šviesos sklaidymosi į viršų, kuris gali sukelti akimą priešpriešinio eismo dalyviams.
• Sertifikatai: Dauguma LED „retrofit“ lempučių neturi ECE R37 sertifikato, kuris privalomas keliuose naudojamoms lemputėms. Tai reiškia, kad techniškai jos laikomos nelegaliomis.
• Techninė apžiūra: Apžiūros metu tokios lemputės gali būti vertinamos kaip neatitinkančios reikalavimų. Tikrinamas ne lemputės tipas, o šviesos spindulys - jei jis netvarkingas, galima gauti pastabą arba „nepraeiti“.

Apibendrinant: vien pakeisti halogeną į LED dažniausiai nėra legalu, nebent lemputė turi aiškų sertifikatą ir žibintas suderintas. Įsigyjant LED lemputes iš patikimų pardavėjų, užtikrinama jų kokybė ir ilga tarnavimo trukmė. Šios lemputės yra sukurtos taip, kad minimaliai veiktų automobilio elektros sistemą ir netrikdytų radijo ar kitų elektroninių įrenginių veikimo, atitinka visus pramonės standartus elektromagnetinio suderinamumo atžvilgiu, užtikrinant, kad jos nekelia elektromagnetinių trikdžių.

H7 ir H1 LED: ką sako klientai ir praktika

Dauguma vairuotojų LED lemputes renkasi dėl ryškumo ir komforto. Klientų atsiliepimai rodo, kad matomumas tikrai pagerėja, bet dalis pripažįsta - su senais reflektoriais šviesa sklaidosi netvarkingai. Tie, kurie montuoja LED į projektorinius žibintus (linses), dažniausiai turi geresnę patirtį - šviesos linija aiškesnė, akinimo rizika mažesnė. Tačiau teisiškai klausimas lieka tas pats: jei lemputė neturi oficialaus sertifikato, jos naudojimas keliuose kelia abejonių.

Kada LED lemputės legalios, o kada ne?

Trumpa schema padės atskirti, kada LED lemputės automobiliams laikomos legaliomis:

• Legalios: gamykliniai LED žibintai, turintys homologaciją.
• Legalios sąlyginai: sertifikuotos LED lemputės, suderintos su konkrečiu žibintu ir turinčios ECE patvirtinimą.
• Nelegalios: bet kokios LED lemputės, sumontuotos į halogeninį žibintą be sertifikato.

Jeigu nesate tikri dėl savo pasirinkimo, geriausia pasitikrinti lemputės techninius dokumentus ir atkreipti dėmesį į „E“ žymėjimą. Trumpas atsakymas: taip, jei jos gamyklinės arba turi oficialų sertifikatą. Bet jei LED sumontuotos vietoje halogeninių be homologacijos, techniškai tai nėra legalu, nors realybėje daug vairuotojų tokiu būdu važinėja kasdien.

Dienos žibintai ir jų montavimo reikalavimai

Bandydami patobulinti saviškę techniką, nemažai vairuotojų patys sumontuoja LED dienos žibintus. Dėl tokio patobulinimo taupoma energija (standartinės kaitrinės lemputės galingumas 50-55W, o šviesos diodo - 0.5 W; įprastai viename LED dienos žibinte būna 4-5 šviesos diodai, iš viso - 2.5 W arba 22 kartus mažiau, nei kaitrinė lemputė; dėl to sumažėja generatoriaus apkrovimas, deginama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka), be to, automobilis tampa kur kas geriau matomas kitiems eismo dalyviams, nes LED žibintai generuoja maždaug dvigubai ryškesnį nei įprastinių žibintų šviesos srautą.

Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad visų pirma kontrolieriai vertina ar dienos žibintai teisingai sumontuoti:

• Apatinis jų kraštas, kai automobilis yra nepakrautas, privalo būti ne žemiau kaip 25 cm nuo kelio paviršiaus.
• Atstumas tarp porą sudarančių žibintų vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 60 cm.
• LED dienos žibintai negali būti montuojami į tradicinių artimųjų-tolimųjų žibintų korpusą, jei taip nėra numatęs automobilio gamintojas.
• Dienos žibintai turi būti sertifikuoti ir ženklinti pagal ES reikalavimus (t. y. turėti „RL“ žymenis), jie turi įsijungti automatiškai užvedus variklį.

Pasak R. Vėlavičiaus, ES direktyvoje dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kurios nuostatos yra perkeltos ir lietuviškus reikalavimus, nustatyta, kad jei žibinte neveikia ne daugiau kaip 1/3 šviesos diodų, žibintai bus „išbrokuoti“ ir TA kontrolierių įvertinti kaip turintys didelių trūkumų.

Šviesos srauto reguliavimas ir akinimo problema

Technikos ekspertai primygtinai rekomenduoja reguliariai pasitikrinti ar žibintai tinkamai sureguliuoti. Jei artimosios šviesos žibinto jų spindulys nukreiptas pernelyg aukštai, žibintas kitus eismo dalyvius akins nepriklausomai nuo to kokia lemputė (halogeninė, „Xenon‘inė“ ar LED) žibinte yra įrengta. Eismo saugumo problemas analizuojantys ekspertai skelbia, kad iki 90 proc. eismo įvykių yra susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. Vadinasi, teisingų ir adekvačių sprendimų vairuotojai nesugeba priimti tik todėl, kad paprasčiausiai nenutuokia apie šalikelių šešėliuose tykančius pavojus.

Svarbu ir tai, kad šių dalykų neįmanoma „kompensuoti“ solidžia patirtimi prie vairo, nes tiesiog tokia žmogaus fiziologija: tamsiu paros metu mūsų akys priima šviesos kontrastus kur kas prasčiau nei dieną. Dar daugiau - senstant šios srities reikalai gana sparčiai prastėja. Bendrovės 3M duomenimis, vairuotojų poreikis šviesai ir gerai matyti kas 13 metų padvigubėja. Deja, metams bėgant transporto priemonės ne tik neapsiginkluoja papildomomis šviesos patrankomis, bet ir esami žibintai dėl visiškai natūralių priežasčių iš tamsos išplėšia vis mažesnį kelio gabalą. Veikiami iš po kitų mašinų ratų taškomo abrazyvo jų stiklai-sklaidytuvai tampa matiniais, reflektorius nuo karščio išdega ir prasčiau atspindi šviesą, lemputės nusilpsta, žibintų korpusai praranda hermetiškumą, juose kondensuojasi drėgmė, prasideda korozija, reguliavimo mechanizmai susidėvi ir t. t.

Žibintų būklė Lietuvoje ir eismo įvykių statistika

Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ sukauptais duomenimis, žibintų būklė yra bene netvarkingiausia automobilio sistema. Statistika liudija, kad bemaž trečdalį transporto priemonių kamuoja „šviesos ligos“. Rudenį per beveik dvi savaites Lietuvoje vykusią saugaus eismo kampaniją „Nustebink žiemą!“ buvo patikrinti 449 automobiliai, kurių vidutinis amžius siekė 15 metų. Net trys ketvirtadaliai automobilių turėjo blogai šviečiančius žibintus - dalis buvo tokie blogi, kad juos būtina keisti. Kad visa tai nėra smulkmena, liudija kruvina avaringumo statistika: tamsiu paros metu Lietuvoje įvyksta kas ketvirta avarija, kurioje būna sužalojami ar žūsta žmonės. Automobilių kelių direkcijos turimais duomenimis, pastaraisiais metais sutemus Lietuvoje kasmet vidutiniškai žūdavo apie 60 pėsčiųjų - maždaug 3 kartus daugiau nei dieną.

Papildomi žibintai ir jų reglamentavimas

Norint gerai apšviesti kelią, būtina nuolat tikrinti ir, jei reikia, koreguoti žibintų skleidžiamą šviesos srautą. Tais atvejais, kai darbo specifika verčia daug laiko važinėti tamsiu paros metu - pasirūpinti papildomomis šviesomis. Patyrę vairuotojai tvirtina, kad geras kelio apšvietimas leidžia ne tik komfortiškiau jaustis ir važiuoti didesniu greičiu tamsiuoju paros metu, bet ir sumažina susidūrimo su laukiniais žvėrimis riziką. Neatsitiktinai papildomi žibintai montuojami ant absoliučios daugumos transporto priemonių Švedijoje, Suomijoje ar Norvegijoje, kur bemaž pusmetį tenka važinėti poliarinės nakties sąlygomis.

Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vėlavičiaus teigimu, papildomų žibintų reglamentavimo taisyklės gana paprastos:

• Lengvieji automobiliai gali turėti ne daugiau kaip keturis papildomus tolimųjų šviesų žibintus, o sunkvežimiai - ne daugiau kaip šešis.
• Bendras tokios įrangos generuojamas šviesos srautas negali būti stipresnis nei 430 tūkst. kandelų.
• Pločio ir aukščio požiūriu papildomiems tolimųjų šviesų žibintams nėra specialių reikalavimų.
• Tolimųjų šviesų priekiniai žibintai gali būti įjungiami, kai pagrindinis šviesos jungiklis yra „įjungto“ priekinio žibinto arba automatinėje padėtyje.
• Tolimųjų šviesų žibintai gali būti įjungiami vienu metu ar poromis. Kai yra įrengti du papildomi tolimųjų šviesų žibintai (leidžiama tik N 3 kategorijos transporto priemonėse), vienu metu galima įsijungti ne daugiau kaip dvi poras. Perjungiant iš artimųjų šviesų į tolimąsias, turi įsijungti bent viena tolimųjų šviesų žibintų pora.

Bendri reikalavimai techninėje apžiūroje

Ruošiantis techninei apžiūrai, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus, be žibintų:

• Identifikaciniai numeriai: transporto priemonės duomenys turi atitikti dokumentų įrašuose esančius. Identifikavimo (kėbulo/rėmo) numeriai turi būti švarūs, aiškiai įskaitomi.
• Išorės apšvietimo prietaisai: Įsitikinti ar veikia visi automobilio išorės apšvietimo prietaisai, ar jie atitinka originalią transporto priemonės komplektaciją, ar tinkamai pritvirtinti, reflektoriai nekliba, ar jų dengiamieji gaubtai sveiki ir sandarūs; ar nėra papildomai įrengtų įtaisų, - jeigu jų tipas nėra patvirtintas, tokių žibintų neturėtų būti.
• Priekinio stiklo valymo sistema: Patikrinti ar tinkamai veikia automobilio priekinio stiklo valymo sistema, ar tinkamai pritvirtinti visi jos elementai, ar nėra laisvumo, klibėjimo. Ar pakankama srove purškia langų apiplovimo purkštukai.
• Stabdžių sistema: Patikrinti automobilio stabdžių sistemos efektyvumą, stabdymo jėgos skirtumus tarp tos pačios ašies ratų. Stabdžių sistemos vamzdeliai turi būti tvarkingi, sandarūs bei pastebimai nepaveikti korozijos, o stabdžių žarnelės nesutrūkinėjusios, gerai pritvirtintos ir užfiksuotos. Jei stabdžių diskų nusidėvėjimas iš kiekvieno šono didesnis kaip 1 mm, patariama pakeisti juos naujais.
• Padangos: Keleivinėms transporto priemonėms, turinčioms ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, padangų protektoriaus likutis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. - 3,0 mm). Šis reikalavimas taikytinas ir transporto priemonėms, skirtom vežti krovinius, kurių bendroji masė ne daugiau kaip 3,5 t, bei priekaboms, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t. Turi būti naudojamos transporto priemonės gamintojo numatytos padangos.
• Kėbulas: Neturi būti akivaizdžių kėbulo pažeidimų - įtrūkimų, lūžimų, deformacijų ar didesnių korozijos židinių.
• Išmetamųjų dujų sistema: Techninėje apžiūroje bus tikrinama, ar nėra katalitinio deginių neutralizavimo sistemos pokyčių, t.y. ar katalizatorius nėra išpjautas, demontuotas, ar nėra pakitimų OBD sistemoje. Katalizatoriaus pjovimo ar jį gaubiančio elemento virinimo žymės bus traktuojamos kaip konstrukcijos pakeitimas.
• Eksploataciniai skysčiai: Eksploatacinių skysčių lygis turi būti normos ribose.

tags: #ksenonai #technine #apziura