Krovinių ir lengvųjų automobilių CO2 emisija: mažinimas, apmokestinimas ir ES standartai

Šiandien, kai klimato kaitos poveikis tampa vis akivaizdesnis, svarbu žinoti, kaip galima sumažinti automobilio CO2 kiekį. Transportas yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, todėl kiekvieno vairuotojo atsakomybė - stebėti ir mažinti savo automobilio taršą.

Kaip sužinoti automobilio CO2 emisijas?

Norint sužinoti automobilio CO2 emisijas, pirmiausia galima patikrinti dokumentus: registracijos liudijimą, techninį pasą, automobilio naudojimosi instrukciją arba gamintojo interneto svetainę. Šis įrankis ne tik padeda apskaičiuoti, kiek CO₂ išmeta transporto priemonė, bet ir parodo taršos mokestį, kuris priklauso nuo emisijų lygio.

Informacijos šaltiniai:

• Registracijos liudijimas: laukelyje „CO2 emisija“ pateikiama oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė, dažniausiai išreikšta g/km. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2014 m., ši informacija jau įrašoma.
• Gamintojo techninė dokumentacija arba oficiali interneto svetainė: įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, rasite automobilio CO2 emisijos duomenis.
• Specialios transporto duomenų bazės: yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.

CO2 emisijos apskaičiavimas senesniems automobiliams:

Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, galima apskaičiuoti ją pačiam. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis, galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją. Dyzelinas išskiria daugiausia CO2, o gamtinės dujos - mažiausia. Elektromobilio poveikis klimatui priklauso nuo šalies elektros tinkle tiekiamos elektros CO2 pėdsako.

Benzininiai automobiliai vidutiniškai išmeta 100-200 g/km CO2. Kuo didesnis automobilio taršos lygis, tuo didesni mokesčiai ir neigiamas poveikis aplinkai.

Kaip sumažinti automobilio išmetamo CO2 kiekį?

Automobilio išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti keliais paprastais, bet veiksmingais būdais:

• Reguliari techninė priežiūra: Tvarkingas variklis veikia efektyviau, sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO2.
• Ekonomiškas vairavimas: Vengiant staigių pagreitėjimų ir stabdymų, galima sumažinti degalų sąnaudas net 20%.
• Tinkamas padangų slėgis: Per mažas slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, dėl ko automobilis sunaudoja daugiau degalų ir didina CO2 emisijas.
• Aukštos kokybės degalai: Kokybiškas kuras degimo metu sukuria mažiau suodžių ir CO2.
• Oro pasipriešinimo mažinimas: Nereikalingos stogo bagažinės, sunkūs daiktai bagažinėje ar atidaryti langai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
• Maršrutų planavimas: Išmetamų CO2 dujų kiekis labiausiai priklauso nuo degalų sąnaudų - kuo daugiau degalų sunaudojama, tuo didesnė tarša.
• Aplinkai draugiškos alternatyvos: Didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Pavyzdžiui, dviračio ir ėjimo pėsčiomis alternatyvos pateikiamos kaip ekologiškos transporto priemonės trumpoms kelionėms.

Transporto priemonių taršos mokestis Lietuvoje

CO2 mokestis arba taršos mokestis Lietuvoje skaičiuojamas pagal tai, kiek jūsų automobilis išmeta CO2. Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą.

Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas. Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išvežate iš Lietuvos, parduodate į užsienį arba utilizuojate. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Už dyzelinį automobilį mokestį reikės mokėti tada, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis kilometrui viršys 116 gramų, o benzinu ir dujomis varomų automobilių - 130 gramų. Mokestį tektų mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją per 30 dienų.

Transporto priemonių taršos mokesčio nesumokėjimas ar klaidingų duomenų pateikimas užtraukia baudas nuo 200 iki 850 eurų. Taip pat numatyta galimybė uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme ar neatlikti techninės apžiūros.

Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Tačiau iki šiol neaišku, ar mokestį mokės visų automobilių savininkai, ar tik naujai registruojamų. Ekspertų teigimu, iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. Už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2025 m. sausio 1 d.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) apribojimai, susiję su lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės ekonominėje veikloje, įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymais. Šie pakeitimai bus taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d. Jei automobilis buvo įsigytas ar išnuomotas iki šios datos, jokie pakeitimai neįsigalios.

Nauji apribojimai lengvųjų automobilių išlaidų atskaitymui:

Iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti tam tikrų ribų, priklausančių nuo CO2 emisijos:

• 75 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km (pvz., elektromobilis).
• 50 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km.
• 25 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km.
• 10 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.

Praktiniai pavyzdžiai:

Tarkime, įmonė įsigyja du automobilius, kurių kaina be PVM yra 50 000 eurų.

• Pirmojo automobilio CO2 emisija yra 0 g/km, todėl jam taikomas 75 000 eurų apribojimas. Šiuo atveju visa 50 000 eurų suma bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip ir anksčiau.
• Antrojo automobilio CO2 emisija viršija 200 g/km, todėl jam taikomas 10 000 eurų apribojimas. Tai reiškia, kad per automobilio nusidėvėjimo laikotarpį bus galima atskaityti tik 10 000 eurų, o likusi 40 000 eurų suma bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Detalesnis skaičiavimas su elektromobiliu:

Įmonė 2025 m. gruodžio 31 d. įsigyja elektromobilį už 100 000 eurų, su 1 euro likvidacine verte. Kadangi elektromobilio CO2 emisija yra 0 g/km, jam taikomas 75 000 eurų ribojimas. Naudojant tiesinį nusidėvėjimo metodą per 6 metus (nuo 2026-01-01), leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 75 000 eurų. Tai reiškia, kad kasmet leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 12 500 eurų. Finansinėje apskaitoje juridiniai asmenys nusidėvėjimą skaičiuos nuo visos įsigyto elektromobilio sumos, tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją, dalis nusidėvėjimo bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Šis pakeitimas numato, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų bus atskaitomos neviršijant nustatytos ribos ir taikant nusidėvėjimo normatyvą, padalytą iš 12. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Pelno mokesčio tarifas:

• Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas.
• Smulkiųjų įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui, taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
• Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, nepakeista.

Išimtys:

• Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.
• Nustatyti apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, yra netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.
• PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatos netaiko ribojimų, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės, ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
• Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.

Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai ir jų evoliucija

Vis daugiau automobilių ir didėjantis jų išmetamų teršalų kiekis daro pastebimą poveikį aplinkai. Siekiant tai kontroliuoti, jau devintajame dešimtmetyje buvo įvestas R49 reglamentas, o nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir EEE galioja EURO standartai. Pastaraisiais metais šie standartai nuolat tobulinami - nuo „Euro 4“ iki naujausio „Euro 7“. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas lemia vis griežtesnių standartų taikymą, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities. Euro standartai - tai Europos Sąjungos reglamentų rinkinys, skirtas apriboti vidaus degimo variklių išskiriamų kenksmingų dujų kiekį.

EURO standartų chronologija ir poveikis:

• EURO 4 standartas buvo patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams, arba tiems, kurie pirmą kartą buvo įregistruoti po 2006 m. Šis standartas privertė gamintojus perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dyzeliniams automobiliams buvo sumažintas anglies monoksido kiekis, o azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėjo labiau, dėl ko dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras (DPF arba FAP).
• 2009 m. rugsėjį buvo patvirtinti „Euro 5a“ standartai, įsigalioję 2011 m. sausį.
• Nuo 2017 m. motociklai ir visos kitos dviratės ar triratės transporto priemonės turi atitikti EURO IV standartą.
• Nuo 2026 m. lapkričio įsigaliosiantis „Euro 7“ standartas įves griežtesnius realaus važiavimo sąlygų bandymus, ribas padangų ir stabdžių dulkėms bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.

Žaliosios transporto zonos ir jų reikšmė:

Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai tampa vis dažnesniu reiškiniu. Jų kūrimas miestų centruose yra būtinas dėl prastėjančios oro kokybės. Automobiliams, neatitikusiems tam tikroje vietoje ir laiku reikalaujamų standartų, gali būti uždrausta įvažiuoti į ŽTZ. Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti, kartu su griežtesne techninės būklės patikra (pvz., kietųjų dalelių filtro, EGR vožtuvo, katalizatoriaus buvimas) ir diferencijuotais mokesčiais už naudojimąsi keliais. Net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą. Vėliau jų galimybės naudotis šiomis zonomis bus ribojamos.

Kaip nustatyti automobilio EURO standartą?

Nustatyti automobilio EURO standartą, ypač senesnių modelių, gali būti sudėtinga. Naujausių automobilių techniniuose pasuose EURO standartas nurodomas. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodomas V.9 eilutėje. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir tuo metu galiojusį EURO standartą. Kiekvienas vairuotojas gali sužinoti automobilio EURO standartą, peržiūrėdamas automobilio atitikties sertifikatą, jei jį išsaugojo.

ES tikslai ir transporto priemonių išmetamų teršalų poveikis aplinkai

Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Per pastaruosius tris dešimtmečius transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išaugo net 33,5 %. Nors iki 2050 m. prognozuojamas tik 22 % sumažėjimas, ES deda pastangas mažinti taršą. Kelių transporto priemonės išmeta didelius teršalų kiekius, o lengvieji automobiliai sudaro 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio. Tai skatina sparčiai augančius elektrinių transporto priemonių pardavimus. ES siekia, kad iki 2050 m. transporto priemonių išmetamų CO2 kiekis būtų sumažintas 90 %, lyginant su 1990 m., taip siekiant klimato neutralumo.

CO2 emisijų normos naujiems automobiliams ir furgonams:

Europos Parlamentas ir Taryba sutarė sugriežtinti išmetamo CO2 kiekio normas naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams, siekiant iki 2030 m. sumažinti CO2 kiekį atitinkamai 37,5 % ir 31 %, palyginti su 2021 m. lygiu. Nuo 2035 m. siekiama 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamą CO2 kiekį. Šios taisyklės skatina gamintojus keisti gamybos metodus ir didinti elektra varomų bei hibridinių transporto priemonių pardavimus. Gamintojams, tenkinantiems tam tikrus lyginamuosius rodiklius, bus taikomos ne tokios griežtos išmetamo CO2 kiekio normos.

Iki 2030 metų naujų transporto priemonių CO2 emisija turi būti bent 45 proc. mažesnė nei 2019/2020 m. Sunkvežimių ir autobusų gamintojai investuoja milijardus į nulinės emisijos technologijas, skirtas elektra ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms, o tokių transporto priemonių serijinė gamyba sparčiai auga.

Transporto priemonių išmetamų teršalų vertinimas:

Teršalų emisijos vertinamos atsižvelgiant į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, įskaitant gamybos, degalų gamybos ir degalų deginimo metu išmetamus teršalus. Gamybos metu išmetamų teršalų kiekis gali skirtis priklausomai nuo dalių kilmės, o degalų gamybos procesas priklauso nuo naudojamo kuro ar elektros energijos šaltinio. Vidaus degimo variklių gamybai ir surinkimui reikia daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis. Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.

Krovinių automobilių priekabų ilginimo įtaka CO2 emisijoms:

Tyrimas nustatė, kad dviem metrais prailginus krovininio automobilio priekabą, bet išlaikant šiuo metu Jungtinėje Karalystėje galiojantį 44 tonų limitą, būtų galima sutaupyti net 13 proc. visų CO2 emisijų. Papildoma vieta kroviniams suteiktų galimybę transportuoti papildomai 100 tūkst. tonų krovinių per metus. Ši idėja, iškelta dar 2006 metais, pasitvirtino atlikus tyrimą. Nors šiuo metu tai tik tyrimo rezultatai, tikimasi, kad ateityje bus pradėtos įstatymo keitimo procedūros, leidžiančios eksploatuoti ilgesnius vilkikus.

tags: #krovininiu #automobiliu #co2 #emisija