Krovininis automobilis: padidinto pavojaus šaltinis ir teisinė atsakomybė

Krovininiai automobiliai, kaip ir kitos transporto priemonės, priskiriami didesnio pavojaus šaltiniams. Tai reiškia, kad jų valdymas ir eksploatacija kelia didesnį pavojų aplinkiniams, nei įprasta veikla. Šis statusas lemia griežtesnes civilinės atsakomybės taisykles už jų padarytą žalą, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.270 straipsnyje.

Teisinis didesnio pavojaus šaltinio apibrėžimas ir atsakomybė

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (pavyzdžiui, transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos darbai), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas yra rizika, nes asmuo naudoja pavojingą objektą ar vykdo tokio pavojingumo veiklą, kurios jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti.

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas

Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Tai asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, arba pagal įgaliojimą.

Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Civilinės atsakomybės sąlygos

Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios sąlygos:

• Žala (nuostoliai).
• Neteisėti veiksmai - žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas.
• Priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio.

Išimtys ir atribojimas

Vis dėlto, CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala. Be to, remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima, o CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę.

Pavyzdžiui, byloje, kurioje ieškovo ir vieno iš atsakovų siejo sutartiniai santykiai, buvo sprendžiami sudėtingi sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimai. Nors sutartiniai santykiai egzistavo, tai savaime nereiškia, jog deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

Krovininių automobilių vairuotojų atsakomybė ir KET pažeidimai

Krovininių automobilių vairuotojai, valdydami didesnio pavojaus šaltinius, privalo ypač rūpestingai laikytis Kelių eismo taisyklių (KET). Teisėjo M. komentaras pabrėžia, kad didesnį pavojų keliančio transporto priemonės valdytojas turi labiau saugoti aplinkinius, o ne pažeidžiamasis - saugotis pats. Tai yra atsakomybė, kuri galioja brandžiose, vienas apie kitą galvojančiose visuomenėse.

Policijos pareigūnai nuolat vykdo eismo dalyvių elgesio kelyje kontrolę, taikydami viešąjį, neviešąjį ar mišrųjį patruliavimo būdus. Atliekamos ir prevencinės priemonės, skirtos krovininių automobilių ir autobusų kontrolei. Pavyzdžiui, per vieną savaitę, vykdant Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuotą prevencinę priemonę, buvo patikrinta daugiau nei 5 300 transporto priemonių, tarp jų daugiau nei 3 540 krovininių automobilių.

Dažniausi krovininių automobilių vairuotojų pažeidimai

Statistika rodo, kad krovininių automobilių vairuotojai dažnai pažeidžia KET. Nors krovininių automobilių ir autobusų vairuotojams taikoma 0 promilių blaivumo riba, praktika rodo, kad ne visi jos paiso. Užfiksuoti atvejai, kai vairuotojai buvo neblaivūs, pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje vienas vairuotojas „įkliuvo“ du kartus per savaitę, o kitam nustatytas 0,59 promilės neblaivumas.

Dažniausi KET pažeidimai, kuriuos padarė krovininių automobilių vairuotojai:

• Saugos diržų nenaudojimas.
• Tachografų naudojimo tvarkos pažeidimai.
• Darbo ir poilsio tvarkos nesilaikymas.
• Didžiagabaričių krovinių vežimo tvarkos nesilaikymas.
• Leistino svorio viršijimas.
• Leistino važiavimo greičio viršijimas.

Pavyzdžiui, per vieną ROADPOL savaitę Lietuvoje nustatyti 111 krovininių automobilių vairuotojų padaryti KET pažeidimai, iš kurių 48 atvejai buvo susiję su saugos diržų nenaudojimu, 8 - su tachografų naudojimo tvarkos pažeidimais, o 3 - su didžiagabaričių krovinių vežimo tvarkos nesilaikymu.

Atvejai, kai eismo įvykiai kyla dėl greičio viršijimo

Eismo įvykiai ir skaudžios jų pasekmės neretai kyla dėl viršyto leistino važiavimo greičio. Tai ypač aktualu krovininiams automobiliams, dėl jų masės ir gabaritų galinčių sukelti didesnę žalą. Teismų praktikoje Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos tyrimo aktu įvardintos avarijos priežastys, nors ir patenka į subjektyvaus vertinimo kategoriją, gali būti ginčo objektu, ir jų išvados nelaikytinos turinčiomis aukštesnę įrodomąją galią.

Šių metų pirmąjį pusmetį numatyta, kad šalies keliuose bus surengta ne mažiau nei 30 respublikinių eismo dalyvių kontrolės priemonių, tarp jų - 6, inicijuotos ROADPOL-o, kurias vykdys daugelio Europos šalių kelių policijos pajėgos. Tokios priemonės skirtos didinti eismo saugumą ir mažinti pažeidimų skaičių.

tags: #krovininis #automobilis #padidinto #pavojaus #saltinis