ES investicijų programa Lietuvoje: 2021–2027 m. perspektyvos ir finansinės lengvatos

2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programa pradeda naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas siekia beveik 8 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021-2027 m. programą yra skirtos įvairioms sritims, siekiant šalies regioninių skirtumų mažinimo ir tolygios regionų plėtros.

Programos finansavimas ir struktūra

Europos Komisija 2022 m. balandžio 22 d. patvirtino pagrindinį 2021-2027 m. programavimo laikotarpio strateginį dokumentą - Partnerystės sutartį Lietuvai. Pagal šią sutartį, Lietuva numato investuoti 6,4 mlrd. eurų šaliai skirtų ES lėšų bei papildomai prisidėti 1,7 mlrd. eurų nacionalinėmis lėšomis. Bendra ES investicijų vertė sudarys 8 mlrd. eurų. Finansų ministerija yra pagrindinė institucija, atsakinga už Partnerystės sutarties rengimą ir įgyvendinimą Lietuvoje.

Partnerystės sutartis yra glaustas strateginis dokumentas, kuriuo ES valstybė narė nustato penkių Sanglaudos politikos fondų (Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas+ (ESF+), Sanglaudos fondas (SaF), Teisingos pertvarkos fondas (TPF), Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas (EJRŽAF)) strategines gaires tam tikram finansiniam laikotarpiui.

Iš viso numatomos lėšos apima:

• 2021-2027 m. ES fondų investicijų programą (ERPF, ESF+, TPF, SaF): 7 770 mln. eurų.
• Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programą: 87 mln. eurų.
• Materialinio nepritekliaus mažinimo programą: 88 mln. eurų.

Investicijų sritys ir tikslai

Investicijos pagal 2021-2027 m. programą yra nukreiptos į daugelį esminių sričių:

Energetika ir aplinkosauga

• Energijos vartojimo efektyvumo didinimas: namų ūkiuose (neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų), viešuosiuose pastatuose, centralizuoto šilumos, karšto vandens ir vėsumos tiekimo sistemose.
• Daugiabučių renovacija.
• Energijos vartojimo efektyvumo pramonės įmonėse didinimas.
• Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir energijos kaupimo sprendimų diegimo namų ūkiuose skatinimas.
• AEI panaudojimo šilumos ir vėsumos gamybai centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo (CŠVT) sektoriuje didinimas.
• AEI diegimo pramonės įmonėse skatinimas.
• Išmaniosios energijos sistemos.
• Potvynių valdymo rizikos priemonės, krantotvarkos priemonės.
• Meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų miško gaisrų aptikimo sistemos.
• Žiedinė ekonomika, gamtos apsauga ir biologinė įvairovė, vandentvarka.

Šioms sritims skirta 1156 mln. eurų (energijos efektyvumui) ir 947 mln. eurų (aplinkosaugai).

Transportas

• Geležinkelių modernizavimas ir skaitmeninimas.
• Kelių modernizavimas ir skaitmeninimas.
• Daugiarūšio transporto infrastruktūra.
• Regioninių jungčių su TEN-T modernizavimas.
• Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra, tvarus judumas mieste.

Transporto sektoriui numatyta 990 mln. eurų.

Bendruomenių plėtra ir socialinė įtrauktis

• Vietos bendruomenių skatinimas, bendruomenių socialinio verslo skatinimas.
• Viešųjų paslaugų prieinamumas miestuose, regionų centrų stiprinimas.
• Privačių investicijų į regionus skatinimas.
• Palankių sąlygų neturinčių asmenų integravimas, lygių galimybių ir aktyvaus dalyvavimo visuomenėje skatinimas.
• Institucinės globos pertvarka, kompleksinių paslaugų šeimoms vystymas, paslaugų vaikams prieinamumo didinimas.
• Priklausomybių turinčių asmenų reintegracija, ilgalaikės priežiūros sistemos plėtra.
• Socialinio būsto plėtra, socialinės gerovės paslaugų plėtra, socialinės srities paslaugų ir pagalbos sistemos stiprinimas.

Bendruomenių plėtrai skirta 828 mln. eurų, o socialinei įtraukčiai - 709 mln. eurų.

Švietimas, mokslas ir inovacijos

• Mokslinio potencialo stiprinimas, startuolių, mokslo inovacijų ir MTEP skatinimas.
• Mokslo ir verslo bendrystė, inovacijos viešajame sektoriuje.
• Pradinis ir pagrindinis ugdymas, aukštasis mokslas, ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, suaugusiųjų švietimas ir profesinis mokymas.

Švietimo, mokslo ir inovacijų sektoriams numatyta 650 mln. eurų (MTEP) ir 542 mln. eurų (švietimui).

Sveikatos apsauga

• Sveikatos prevencinių priemonių skatinimas, pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas.
• Aukštos kokybės specializuotos sveikatos priežiūros prieinamumo gerinimas, ilgalaikės priežiūros paslaugų sistemos plėtra.
• Sveikatos specialistų pasiūlos užtikrinimas, greitosios medicinos pagalbos paslaugų modernizavimas.

Sveikatos apsaugai skirta 531 mln. eurų.

Verslo plėtra ir skaitmeninimas

• Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimas, smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) augimas ir plėtra.
• MVĮ eksporto plėtra, darbuotojų ir MVĮ prisitaikymas prie rinkos pokyčių.
• Verslo skaitmeninimas ir galimybių automatizavimas.
• Inovatyvios technologijos, atviri duomenys, MVĮ skaitmeninimas, ryšio tinklų plėtra.

Verslo plėtrai ir skaitmeninimui numatyta 535 mln. eurų (verslo plėtra) ir 154 mln. eurų (skaitmeninimas).

Užimtumas ir kultūra

• Bedarbių įsidarbinimo galimybių didinimas, neįgaliųjų užimtumo skatinimas, vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas, savarankiško užimtumo skatinimas.
• Socialinio dialogo ir saugesnės darbo aplinkos skatinimas.
• Kultūros ir kūrybinių industrijų skatinimas, kultūros objektų modernizavimas, privačių kultūros paveldo objektų pritaikymas visiems.

Užimtumui skirta 320 mln. eurų, o kultūrai - 126 mln. eurų.

Regioninė investicijų perspektyva

Programos lėšos suplanuotos atsižvelgiant į poreikį mažinti šalies regioninius skirtumus. Siekiant tolygios regionų plėtros, Lietuva dar 2016 metais buvo padalinta į du regionus: Sostinės bei Vidurio ir Vakarų.

• Sostinės regionas (Elektrėnų, Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų, Ukmergės r. savivaldybės): Investicijos bus koncentruojamos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI) bei inovacijų stiprinimą, specialistų persikvalifikavimą sumaniosios specializacijos srityse. Į Sostinės regioną nukreipta lėšų dalis generuos pridėtinę vertę, skatins ekonomikos vystymąsi, didins konkurencingumą ir integravimąsi į tarptautines vertės kūrimo grandines. Iš viso, su nacionaliniu finansavimu, investicijos Sostinės regione sudarys daugiau nei 1,3 mlrd. eurų.
• Vidurio ir Vakarų regionas: Šiam regionui numatytos investicijos siekia 4,1 mlrd. eurų ir bus nukreiptos į verslo konkurencingumo didinimą bei sumaniąją specializaciją atitinkančias MTEPI.

Investicinio projekto lengvatos

Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias dar ketveriems metams iki 2028 m. pratęstas investicinio projekto (IP) lengvatos taikymas. Ši lengvata mažina apmokestinamąjį pelną, tačiau nemažina paskirstytinojo pelno.

• Taikymo sąlygos: IP lengvata taikoma tuomet, kai įmonė vykdo IP ir tokiam projektui įgyvendinti investuoja į PVMĮ 46-1 str. 1 d. nurodytą turtą. Tik ta įmonė, kuri vykdo IP, gali susimažinti apmokestinamąjį pelną investicinio projekto išlaidomis.
• Pelno sumažinimas: Patyrus išlaidų, kurioms taikoma IP lengvata, įmonė įgyja teisę susimažinti mokėtiną pelno mokestį. Įmonės apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas 100 proc. Iki 2028 m. lapkričio mėn. įsigytam investiciniam projektui, kuriam taikoma investicinio projekto lengvata.
• Turtas, kuriam taikoma lengvata: Investicinio projekto lengvata gali būti taikoma turtui, kuris įsigyjamas pagal lizingo sutartį. Investicinio projekto lengvata taikoma tokiam turtui, kuris yra būtinas investicijų projektui įgyvendinti. Pavyzdžiui, iš principo saulės elektrinei su baterija investicijų projekto lengvata galėtų būti taikoma. Įmonės nuosavybėn įsigyta sistema galėtų būti laikoma programine įranga, kuriai lengvata taip pat gali būti taikoma.
• Kada lengvata netaikoma: Pastatams investicijų projekto lengvata netaikoma, net jeigu jie skirti pramoniniams tikslams (pvz., gamybiniai ar sandėliavimo pastatai). Vien tik saulės elektrinės įsirengimas, savaime nelemia PM lengvatos taikymo; reikalinga platesnė IP samprata.

Komentare pateikti kontroliniai žingsniai, kuriuos reikia įvertinti, taikant IPL pagal PMĮ.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai infrastruktūros plėtrai

Finansų ministras išreiškė pasididžiavimą galimybe taikyti privataus ir viešojo sektorių partnerystės (VPSP) modelį, kuris leidžia lėšas panaudoti ne iš karto, o išmokėti už projektą per tam tikrą laikotarpį. Šis modelis ne tik keliams, bet ir naujos infrastruktūros kūrimui, įskaitant geležinkelius, yra taikomas.

• Naujas reguliavimas: Seime balandžio pabaigoje priimtas įstatymas leido kelių infrastruktūrą atnaujinti vykdant VPSP sutartis. Naujas reguliavimas leidžia VPSP schemą taikyti ne tik esamų kelių remontui, bet ir naujų geležinkelių infrastruktūros projektų įgyvendinimui.
• Geležinkelių infrastruktūros finansavimas: Infrastruktūrą atsakingos valstybės bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas nurodė, kad esamos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui trūksta maždaug 350 mln. eurų, ir beveik visos investicijos dabar skiriamos europiniam „Rail Baltica“ projektui. Finansų ministras pabrėžė, kad formuojant kitų metų biudžetą finansavimą reikės užtikrinti ne vienai prioritetinei sričiai.
• VPSP ir tarptautinis finansavimas: Naujas reguliavimas leis vykdant VPSP projektus pritraukti daugiau tarptautinių finansų institucijų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko (EIB), finansavimo susisiekimo infrastruktūros projektams.

Apie trūkstamą finansavimą geležinkeliams kalbama po traukinių avarijų. Lietuvos geležinkeliai (LTG) pranešė, kad inicijuos komisiją, kuri tirs šių avarijų priežastis.

tags: #krovininiai #investicine #programa