Nors visuomenėje dar gajūs įvairūs anekdotiniai pasakojimai apie neblaivius vairuotojus, vis dėlto pastaruoju metu pastebima negatyvaus požiūrio į neblaivius vairuojančius transporto priemones asmenis didėjimo tendencija. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Šis baudžiamojo kodekso papildymas akivaizdžiai sugriežtino atsakomybę už vairavimą išgėrus.
Teisinis reguliavimas ir girtumo laipsniai
Ankstesnis reguliavimas ir dabartiniai pakeitimai
Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už analogišką pažeidimą, nepriklausomai nuo girtumo sunkumo laipsnio, asmenims buvo galima taikyti tik administracinę atsakomybę. Dabar administracinė atsakomybė liko tik asmenims, kuriems nustatomas girtumas nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės.
Baudžiamoji atsakomybė
Teoriškai 1,51 promilės girtumo pakanka asmenį nuteisti laisvės atėmimu, net jei jis nesukėlė turtinės ir neturtinės žalos nuosavybei, sveikatai ar gyvybei. Įstatymas nereikalauja jokių pasekmių ir pakanka vien fakto, kad neblaivus asmuo, esant vidutiniam (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) arba sunkiam (nuo 2,51 promilės ir daugiau) girtumui, vairavo transporto priemonę. Įdomu tai, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus Lietuvoje numatoma jau ne pirmą kartą; pirmą kartą tokia nuostata galiojo neilgai, o dabar vėl sugrįžta prie panašaus teisinio reguliavimo.
Skelbiama, kad baudžiamosios atsakomybės įvedimu valstybė siekia priversti žmones elgtis pagal taisykles, sumažinti girtų asmenų skaičių keliuose ir atgrasyti juos nuo vairavimo apsvaigus, taip pat sumažinti avaringumą keliuose ir skaudžias pasekmes, kurios kartais baigiasi mirtimis.
KET reikalavimai
Kelių eismo taisyklės (KET) numato, jog už vairavimą išgėrus Lietuvoje baudžiami lengvųjų automobilių vairuotojai, turintys daugiau nei 2 metų stažą. Jie laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, seilėse ar kraujyje nustatoma daugiau kaip 0,4 promilės alkoholio. Kitiems vairuotojams taikomi gerokai griežtesni apribojimai. 0 promilių alkoholio riba taikoma:
- Pradedantiesiems vairuotojams (turintiems mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą).
- Taksi automobilių vairuotojams.
- Mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, paprastų ir galingųjų keturračių vairuotojams.
- Automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, vairuotojams.
- Automobilių, kurie turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, vairuotojams.
- Automobilių, kuriais vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojams.
Priklausomai nuo aplinkybių, už vairavimą išgėrus gali būti skiriama piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu arba net baudžiamoji atsakomybė. Taip pat vairuotojas turi išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą ir baigti papildomus vairuotojų mokymo kursus vairavimo mokykloje. Jei teisė vairuoti atimama metams ir daugiau, reikės perlaikyti vairavimo teorijos bei praktikos egzaminus.
Bausmės ir poveikio priemonės
Baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus baudžiamajai atsakomybei, kur kas griežtesnė atsakomybė gresia, jei vairuotojas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiu atveju jis baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad reali laisvės atėmimo bausmė skiriama tik išimtinais atvejais, priklausomai nuo asmens teistumo ir lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl girtiems vairuotojams dažniausiai skiriamos švelnesnės bausmės - bauda arba areštas. Vairavimas neblaiviam priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų ir už šį nusikaltimą galėjo būti skiriama maksimali bauda iki 500 MGL dydžio (iki 19 000 eurų).
Baudžiamojo poveikio priemonės
Be kriminalinės bausmės, dėl nusikalstamos veikos pobūdžio (nusikaltimas padaromas kelių transporto eismo saugumui), asmeniui skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės:
- Draudimas naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo vienerių iki trejų metų (administracinio nusižengimo byloje, kai asmuo vairuoja neblaivus iki 1,5 promilės, yra numatyta sankcija teisių atėmimas nuo metų iki pusantrų).
- Turto konfiskavimas - transporto priemonės ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos. Transporto priemonė tampa nusikaltimo padarymo įrankiu, todėl konfiskuojamas automobilis, kuris nuosavybės teise priklauso kaltininkui.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Ne visos baudžiamosios bylos baigiasi teismo nuosprendžiais ir bausmėmis. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, įstatymas numato galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paprastai tokie asmenys anksčiau neteisti ir nusikaltimą padarė pirmą kartą, prisipažino ir gailisi, atlygino padarytą žalą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei.
Bylos nutraukimas pagal laidavimą nesukelia teisinių pasekmių, laikoma, kad žmogus yra neteistas, jam neskiriama bausmė. Tokie asmenys savo asmeninėmis savybėmis, elgesiu parodo, kad jie suklydo ir jais galima pasitikėti, jog jie ateityje laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nedarys. Tačiau tai nereiškia, kad jie reabilituoti, išvengė baudžiamumo ar liko visiškai nenubausti. Net ir atleidžiant asmenį nuo atsakomybės pagal laidavimą, jis išvengia bausmės ir teistumo, tačiau pasekmės - teisių praradimas, transporto priemonės ar jos vertę atitinkančių pinigų konfiskavimas - lieka.
Bylų nutraukimas reabilituojančiais pagrindais
Taip pat pasitaiko atvejų, kai ikiteisminiai tyrimai nutraukiami reabilituojančiais pagrindais. Tai vyksta, kai konstatuojama, kad asmuo nepadarė šios nusikalstamos veikos (pvz., ištyrus kraują nustatyta mažesnė alkoholio norma negu 1,5 promilės, nenustačius, kad būtent asmuo vairavo transporto priemonę ar kitų aplinkybių). Įstatymas reikalauja nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, ir mažiausia koncentracija turi būti 1,51 promilė etilo alkoholio. Tokio pobūdžio bylose policijos alkotesterio parodymų nepakanka, nes testo rezultatai iškvepiamuoju (išpučiamuoju) oro būdu nėra visiškai tikslūs, parodymai priklauso nuo to, kiek praėjo laiko nuo alkoholio vartojimo ir kitų aplinkybių. Kadangi asmeniui taikoma pati griežčiausia atsakomybė, girtumo duomenys turi būti tikslūs ir tai užtikrina kraujo tyrimai.
Buvo keli atvejai, kai vairuotojams pasisekė ir jie išvengė baudžiamosios atsakomybės. Nors policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriai ir parodė viršijančią leistiną normą, ištyrus vairuotojų kraują toksikologijos laboratorijoje, buvo gauta mažesnė koncentracija - 1,50 ar 1,49 promilės etilo alkoholio, todėl tokiems vairuotojams teko ikiteisminius tyrimus nutraukti ir nubausti administracine tvarka.
Iš mirties į gyvenimą: Kodėl aš nebevairuoju išgėręs?
Statistika ir teismų praktika
Baudžiamosios atsakomybės efektyvumas
Statistika rodo, kad baudžiamoji atsakomybė vairuotojų pomėgio sėsti prie vairo išgėrus kol kas nepakeitė ir girtų skaičiaus kelyje nesumažino. Lietuvoje per tam tikrus laikotarpius girtų vairuotojų nustatyta daugiau nei 2016 m., kai jiems dar net negrėsė baudžiamoji atsakomybė. Objektyviai vertinant, prie šio skaičiaus didėjimo prisidėjo ir aktyvesnė kelių policijos veikla, nuolatiniai reidai ir masiškesnis patikrinimas.
Telšių rajonas neišsiskiria iš bendro Lietuvos konteksto. Per 2017 m. devynis mėnesius už vairavimą išgėrus buvo pradėti 94 ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 281 str. 7 d. Absoliuti dauguma neblaivių vairuotojų - vyrai, moterų tik kelios (penkios), tačiau vienai dailiosios lyties atstovei užfiksuotas didžiausias - 3,65 promilės girtumas.
Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dėl tokio pobūdžio bylų policijai padaugėjo darbo, padidėjo sąnaudos, o didesnio efekto nėra, nes kai kuriais atvejais administracinė bauda yra didesnė negu baudžiamoji bausmė. Kai kurie Seimo nariai pažymi, kad įstatymai pakeisti ne tam, kad visi girti vairuotojai būtų susodinti už grotų. Visi sutinka, kad vairuoti išgėrus yra labai blogai, bet tuo pačiu pripažįsta, kad baudžiamoji atsakomybė šios problemos savaime neišspręs ir reikalingos kompleksinės priemonės.
Teismų procesai
Dėl nesudėtingo kaltės įrodinėjimo ir įtariamajam sutikus, daugiau kaip pusė baudžiamųjų bylų perduodama į teismą supaprastinto proceso tvarka: baigtos pagreitinto proceso tvarka arba teismo baudžiamuoju įsakymu. Toks procesas reiškia, kad aplinkybės aiškios, įtariamasis prisipažįsta, asmeniui neskiriama pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė ir asmuo sutinka su siūloma bausme.
Teismų praktika nagrinėjant neblaivių vairuotojų bylas ir skiriant jiem bausmes dar formuojama. Kiekvienas atvejis yra individualus. Teismui skiriant bausmę įvertinama visuma: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jų dinamika, veikos pavojingumas, kartu vertinamos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, vertinama asmenybė, jos dabartis, praeitis, ar tai pasikartojantys pažeidimai, ar vienetinis atvejis - aibė situacijų. Plius atsižvelgiama į neblaivumo lygį.
Vairuotojų elgesio motyvai ir prevencijos priemonės
Psichologiniai aspektai
Sunku paaiškinti, kodėl neblaivus asmuo sėda prie automobilio vairo. Visi supranta, kad tai draudžiama, tačiau nuo tokio poelgio nesusilaiko. Gal vieni taip elgiasi, nes galvoja, kad netoli važiuos, gerai jaučiasi ir nesustabdys policijos pareigūnai. Kiti, deja, atsikėlę rytą neįvertina realios savo būklės, suvartoto svaigalų kiekio. Naivus požiūris, kad jei važiuoju ir niekas manęs nepatikrino, nepadariau eismo įvykio, vadinasi, nekeliu grėsmės nei sau, nei aplinkiniams.
Tradinis neblaivaus vairuotojo portreto nėra - girti kartais vairuoja ir ką tik „iškepti“, vos pilnametystės sulaukę, ir pensinio amžiaus asmenys, kurie per visą gyvenimą nėra padarę jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Neblaivūs vairuoja įvairių specialybių, įvairaus amžiaus, išsilavinimo žmonės. Viskas priklauso nuo asmenybės, nuo požiūrio į visuomenės nustatytas elgesio taisykles. Asmenybės, kuriai negalioja visuomenės elgesio taisyklės, neatgraso griežčiausia bausmė už vairavimą esant neblaiviam - laisvės atėmimas.
Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė apgailestauja, jog ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje netrūksta skaudžių nelaimių, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai. Baisiausia, pasak specialistės, jog tyrimai rodo, kad net 30 procentų vairavusių neblaivių asmenų tokį elgesį kartoja vėl ir vėl, net jeigu yra sugaunami prie vairo apsvaigę. Paklausus, kodėl vairavo išgėrę, asmenys pateikia įvairius atsakymus, dažniausiai teigdami, kad manė esantys pakankamai blaivūs, planavo vykti trumpą atstumą arba buvo per daug girti ir negali atsakyti, kodėl rinkosi vairuoti.
Psichologė pabrėžia, kad alkoholio vartojimas veikia mąstymą ir kitus kognityvinius procesus, tame tarpe sprendimų priėmimą, todėl apsvaigus duoti pažadai nevykdomi. Asmens polinkis rizikuoti, impulsyvumas, agresija, stiprių ar ekstremalių išgyvenimų pomėgis, perdėtas pasitikėjimas savimi, pavartojus alkoholio gali sustiprėti ir dar labiau paskatinti tokį elgesį. Juolab, kad išgėrus mažėja savikontrolės ir atsakomybės jausmai. Svarbus ir asmenybės tipas, pavyzdžiui, asmuo, kuris ir blaivus būdamas nesilaiko visuomenėje priimtų normų (antisocialaus tipo asmenybė), išgėręs tikrai neims jų laikytis.
Atsakomybės pasidalijimas visuomenėje
Psichologė D. Bubnienė atkreipia dėmesį, jog atsakomybę už vairavimą išgėrus ir neblaivaus vairuotojo sukeltus eismo įvykius turime dalintis visi. Nors įstatymai numato, jog pirmiausia už savo elgesį ir pasekmes atsakingas vairuotojas, jei asmenį, mėgstantį sėsti prie vairo išgėrus, supa žmonės, kurie tokio jo elgesio nestabdo, dėl jo nesmerkia, o kartais, atvirkščiai - atsiliepia kritiškai įstatymų atžvilgiu, toks asmuo nepadarys išvados, jog jo elgesys netinkamas. Elgesio priimtinumas sukuria arba pastiprina sąlygas reikštis rizikingam elgesiui.
Būdami visuomenės nariai, kiekvienas turėtų laikytis nustatytų normų, mokyti vaikus ir rodyti pavyzdį, kad netinkamas elgesys (šiuo atveju - vairavimas išgėrus) yra netoleruojamas. Svarbu būti dėmesingiems aplinkai, stebėti, kas vyksta, ir neapsimesti, jog nematome pažeidimų. Taip pat, esant reikalui, patarti, paraginti nesėsti prie vairo išgėrusių, juolab nevažiuoti su jais patiems. Tokiu atveju kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti rasti kitus, labiau priimtinus sprendimus.
Antialkoholiniai variklio užraktai
Nuo 2020-ųjų metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimai, leidžiantys anksčiau atgauti dėl neblaivumo (iki 1,5 promilės) prarastą vairuotojo pažymėjimą, sutikus vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai užraktai. Tokiu atveju, vairuotojas atgaus teisę vairuoti, tačiau visą nustatytą laikotarpį turės vairuoti transporto priemonę su įdiegtu antialkoholiniu variklio užraktu. Tikimasi, jog tai padės ženkliai sumažinti dėl vairavimo išgėrus įvykusių eismo įvykių bei kitų nusižengimų skaičių. Be to, leis pažeidimą padariusiems vairuotojams neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu, bei tiesiog neprarasti vairavimo įgūdžių. Tokius užrakus savarankiškai įmontuoja vis daugiau privačių įmonių, o Vilniaus ir Kauno savivaldybėse keleivius veža maršrutiniai autobusai, kuriuose sumontuoti šie įrenginiai.
tags: #kriminalai #girtas #vairuotojas