Lietuvos teismų praktika rodo, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, viešojoje erdvėje atsiradus naujai informacijos bangai, žinios apie aplinkos taršos skandalus Lietuvoje buvo nustumtos į paribius. Tačiau net ir sumažėjus oro taršai, kyla klausimas, ar kur nors į upę nesilieja nevalytos nuotekos ar į miškus neišvežamos pavojingos gamybinės atliekos. Tokiu atveju svarbu suprasti, kas vis dėlto yra atsakingas už aplinkos taršą ar kitą žalą - beasmenis verslo subjektas ar konkretus jo vadovas.
Lietuvos teismų praktika aiškiai atskiria vadovo ir įmonės atsakomybę: įmonė baudžiama už faktinius veiksmus, o vadovas - už neveikimą, t. y., pareigų nevykdymą. Išaiškėjus skandalui dėl įmonės padarytos žalos, atsiranda pagrindas svarstyti, ar vadovas, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, padarė viską, kad to būtų išvengta. Vadovo atsakomybė kyla tada, kai jis žinojo apie problemą įmonėje ir nesiėmė jokių veiksmų jai spręsti. Tokiu atveju įmonės akcininkai gali jam pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Vadovų atsakomybė už aplinkosaugos pažeidimus
Aplinkosaugos pažeidimai, kurie tęsiasi ilgus metus, sudaro pagrindą abejoti, ar apie tokias problemas kaip nuotekų pylimas į Kuršių marias, niekas nežinojo. Finansiniai dokumentai taip pat turėtų atskleisti šiuos pažeidimus, nes už užteršto vandens valymą reikia mokėti. Neatitikimai tarp panaudoto ir išvalyto vandens kiekio įmonės apskaitoje turėjo būti akivaizdūs, todėl abejotina, kad įmonės vadovas galėjo to nepastebėti.
Pavyzdžiui, jei G. Pangonis būtų pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, įmonė galėtų iš jo prisiteisti patirtą žalą, o klausimas kiltų tik dėl jos dydžio. Žalos atlyginimo senaties terminas siekia trejus metus. Tačiau, „Grigeo“ atveju, tai nereiškia, kad įmonė galės išvengti atsakomybės už anksčiau padarytus veiksmus, nes senatis įprastai skaičiuojama nuo datos, kada apie žalą buvo sužinota arba turėjo būti sužinota. Ar įmonės akcininkai galėjo anksčiau išsiaiškinti, kad atliekos pilamos į Kuršių marias, sunku pasakyti.
Teismų praktika ir vadovų atsakomybės tendencijos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasmet sprendžia po keliolika vadovų atsakomybės bylų. Nors ne visos jos pasiekia aukščiausios instancijos teismą, dešimt atvejų per metus neatrodo daug, tačiau reikalaujamos sumos tokiose bylose yra įspūdingos. Pavyzdžiui, 2014 metais LAT nagrinėjo 18 tokių bylų, kuriose pareikšti reikalavimai siekė net 13,5 mln. eurų. 2017 metais reikalavimai 11 bylų siekė 2,1 mln. eurų, o 2018 metais LAT pasiekė 17 bylų su 1,2 mln. eurų reikalavimais.
Bendra tendencija rodo, kad tokių bylų mažėja, taip pat mažesnės ir iš buvusių vadovų reikalaujamos sumos. Iš dalies tai susiję su verslo branda - vis daugiau vadovų iš anksto apgalvoja vieno ar kito sprendimo pasekmes, nyksta anksčiau gajus mąstymas, jog vadovams galima viskas. Įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o vadovo kompetencija savaime suponuoja, kad jis turėtų žinoti bazinius savo verslo reikalavimus.
Vadovo kompetencija ir tyčinis nerūpestingumas
Chemijos pramonės įmonės vadovui bazinės žinios apie cheminių medžiagų taršą turėtų būti savaime suprantamos. Jeigu įmonės vadovas žino apie situaciją ir nieko nedaro, atsiranda tyčinis elementas, arba vadinamasis nusikalstamas nerūpestingumas.
Pavyzdžiui, Alytaus gaisro atveju paaiškėjo, kad priešgaisrinis patikrinimas išvis nebuvo vykdomas, nors objekto apžiūrą privaloma atlikti kasmet. Tai yra situaciją sunkinanti aplinkybė - neužtikrinant privalomos projekto apžiūros vadovui kyla baudžiamoji atsakomybė už pareigų nevykdymą. Taip pat neretai bandoma pasiteisinti, kad tam tikri veiksmai buvo daromi be vadovo žinios. Kita dažna problema - painiava, kylanti keičiantis vadovams. Jos neturėtų būti, nes kiekvienas vadovas atsako už savo paties veiksmus arba neveikimą vadovavimo laikotarpiu.
Auditorių klaidos ir finansinės ataskaitos
Jungtinės Karalystės Finansinės atskaitomybės taryba (FRC), prižiūrinti auditorius, sumažino baudą iki 4,6 mln. svarų sterlingų (apie 5,1 mln. eurų). FRC teigimu, bendrovė „Redcentric“ 2016 m. finansinėse ataskaitose netinkamai nurašė turto vertę 15,8 mln. svarų sterlingų sumai, o 5,3 mln. svarų sterlingų ikimokestinis pelnas buvo klaidingai užfiksuotas kaip 4,2 mln. svarų sterlingų. Pačiai audito bendrovei „PwC“ taip pat buvo pareikštas priekaištas, kad ji praktikoje netaikė „profesinio skepsio“ taisyklės.
Tai ne pirmas kartas, kai „PwC“ Jungtinėje Karalystėje skiriamos baudos už įmonių auditus. Panašaus dydžio baudos už netinkamus auditus „PwC“ buvo skirtos 2018 m. (6,1 mln. svarų sterlingų) ir 2017 m. (5 mln. ir 5,1 mln. svarų sterlingų). Be to, bendrovė „KPMG“ šiais metais dėl netinkamo audito buvo nubausta 6 mln. ir 5 mln. svarų sterlingų baudomis.
Konkurencijos teisės pažeidimai ir sankcijos
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnis numato sankcijas už įvairius konkurencijos pažeidimus. Pagal 2019 m. kovo 14 d. įstatymą Nr. (TAR, 2019, Nr. 2), už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nepraneštos koncentracijos įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, taip pat už šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą, laikinųjų priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar 28 straipsnio 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
2023 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 2) buvo patikslinta, kad kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį arba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais skirti baudą pagal kitą dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais finansiniais metais.
Baudos dydžio nustatymas konkurencijos bylose (37 str.)
- Pirmuoju etapu nustatomas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nustatant ūkio subjekto pardavimo vertę ir šią pardavimo vertę padauginant iš pažeidimo pavojingumo koeficiento ir pažeidimo trukmės koeficiento.
- Antruoju etapu bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
- Trečiuoju etapu nustatytas baudos dydis didinamas šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
Apskaičiuojant bazinį baudos dydį pardavimo vertė nustatoma individualiai atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes. Draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl prekių perpardavimo kainų nustatymo atveju laikoma, kad ūkio subjekto, kuris veikė kaip prekių platintojas, pardavimo vertė lygi pajamoms, kurios gautos iš draudžiamame susitarime dalyvavusių tiekėjų prekių perpardavimo, išskyrus atvejus, kai individualioje byloje yra įrodymų, kad netiesiogiai su pažeidimu susijusių pardavimų vertė apima ir kitas prekes.
Pavojingumo ir trukmės koeficientai
- Nustatytai pardavimo vertei taikomas pavojingumo koeficientas, kurio intervalas - nuo 0,05 iki 0,30.
- Draudžiamo konkurentų susitarimo atveju taikomas pavojingumo koeficientas, kurio intervalas - nuo 0,16 iki 0,30.
- Draudžiamo ne konkurentų susitarimo atveju taikomas pavojingumo koeficientas, kurio intervalas - nuo 0,05 iki 0,15.
Nustačius atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, antruoju etapu bazinis baudos dydis, apskaičiuotas pirmuoju etapu, atitinkamai mažinamas arba didinamas. Bazinio baudos dydžio mažinimas arba didinimas atsižvelgiant į nurodytas atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes negali viršyti 40 procentų pirmuoju etapu nustatyto bazinio baudos dydžio, išskyrus numatytus atvejus, kai bazinis baudos dydis papildomai didinamas iki 100 procentų už kiekvieną ankstesnį pažeidimą.
Siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų, trečiuoju etapu šių pažeidimų atveju prie baudos sumos pridedama suma, kuri yra lygi nuo 15 iki 25 procentų pardavimo vertės. Toks baudos sumos dydžio padidinimas gali būti taikomas ir kitų konkurentų susitarimų, pažeidžiančių šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, bei 7 straipsnio pažeidimų atvejais.
Jeigu taikomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apskaičiuotas baudos dydis ketvirtuoju etapu atitinkamai mažinamas 15 arba 10 procentų, tam pačiam ūkio subjektui dėl to paties padaryto pažeidimo taikant tik vieną iš nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Viešojo administravimo subjektams baudos dydis nustatomas pagal kitokią procedūrą:
- Pirmuoju etapu apskaičiuojamas bazinis baudos dydis atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą ir pažeidimo trukmę.
- Antruoju etapu bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
- Trečiuoju etapu, jeigu tam yra pagrindas, viešojo administravimo subjektui taikomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Nustatoma pažeidimo trukmė atsižvelgiant į pažeidimo laikotarpį, skaičiuojamą metų ar trumpesnio laiko negu metai tikslumu. Už kiekvienus pažeidimo metus pridedama 5 procentų dydžio suma, apskaičiuota nuo pažeidimo pavojingumo priklausančio baudos dydžio. Už papildomą pusės metų laikotarpį papildomai pridedama 2,5 procento dydžio suma, apskaičiuota nuo pažeidimo pavojingumo priklausančio baudos dydžio.
tags: #kompetencijos #stoka #baudos