Tolimųjų reisų vairuotojų darbas pasižymi specifika, kadangi darbuotojai ilgą laiką praleidžia kelionėje. Dėl to jiems yra numatomos įvairios garantijos, kompensacijos dėl kelionių metu galinčių atsirasti papildomų išlaidų bei nepatogumų ir užtikrinama vienoda teisinė apsauga.
Darbo apmokėjimo reguliavimas ir kompensacijos
Lietuvos Respublikoje galiojantys norminiai teisės aktai, įskaitant europinius teisės dokumentus, draudžia darbo sutartyje sulygti dėl darbo užmokesčio „už nuvažiuotus kilometrus“. Pasiųstam į komandiruotę darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 112.
Degalų kompensacija darbuotojui yra viena iš dažniausiai klaidingai suprantamų sričių darbo santykiuose. Vieni įsitikinę, kad darbdavys privalo padengti visas kuro išlaidas, kiti net nežino, kad turi teisę į kompensaciją komandiruotės metu. Trečia grupė gauna fiksuotą sumą „už benziną“ ir nesusimąsto, kad nuo jos gali būti skaičiuojami mokesčiai kaip nuo atlyginimo.
Komandiruočių išlaidų kompensavimas
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 107 straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo kompensuoti komandiruotės metu darbuotojo patirtas papildomas išlaidas - transporto, nakvynės, degalų. Tai yra ne darbdavio gera valia, o tiesioginė pareiga. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) reikalauja skaičiuoti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Vien fiksuota norma „100 kilometrų“ nepakanka - būtina turėti degalų pirkimo čekius ir sąskaitas faktūras.
DK 31 straipsnis numato, kad darbuotojo gauta kompensacija už asmeninių priemonių naudojimą darbe priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Svarbu pabrėžti, kad degalų sąnaudos turi būti kompensuojamos pagal faktines išlaidas, pateikus kvitus. VMI pozicija čia vienareikšmė - į fiksuotos kompensacijos sumą degalų įtraukti negalima.
Tarnybinių automobilių naudojimas asmeniniais tikslais
Kai darbuotojas naudoja tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, darbdavys privalo skaičiuoti pajamas natūra. Tarifas - 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos per mėnesį, jei darbdavys apmoka ir degalus. Pavyzdžiui, jei įmonės automobilio rinkos vertė sausio 1 d. yra 50 000 EUR ir darbdavys apmoka asmeniniais tikslais sunaudotus degalus, pajamos natūra per mėnesį sieks 375 EUR (50 000 × 0,75 proc.). Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo šios sumos sudarys 75 EUR per mėnesį, papildomai prisidės ir „Sodros“ mokesčiai.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja GPM įstatymo pakeitimai, keičiantys pajamų sumavimo ir apmokestinimo tvarką. Numatomas vidutinis darbo užmokestis 2026 m. siekia 2 304,5 EUR per mėnesį.
Jei automobilis nuomojamas iš darbuotojo, VMI šį sandorį vertina itin kritiškai. Jei įmonė negali įrodyti ekonominio pagrįstumo, visos nuomos pajamos gali būti pripažintos darbo užmokesčiu, o sunaudoti degalai - pajamomis natūra. Alternatyva - panaudos sutartis, tačiau ir čia yra niuansas: pagal panaudą degalus turėtų pirkti pati įmonė tiesiogiai, savo vardu ir sąskaita.
Elektromobilių krovimo išlaidų kompensavimas
Elektromobilių krovimo išlaidų kompensavimas turi atskirą VMI reglamentavimą (2023-12-13 raštas Nr. R-4881). Pagrindinė taisyklė: jei darbdavys sudaro trišalę sutartį su darbuotoju ir elektros energijos tiekėju ir tiesiogiai apmoka tiekėjui už tarnybinio elektromobilio krovimą darbuotojo namuose - tai nelaikoma pajamomis natūra. Kai elektromobilis kraunamas įmonės teritorijoje ar viešose stotelėse ir darbdavys apmoka šias išlaidas - jos pripažįstamos įmonės veiklos sąnaudomis. Pajamos natūra skaičiuojamos pagal tą pačią 0,75/0,70 proc. normą.
Įmonė privalo patvirtinti elektros sunaudojimo normas elektromobiliams, atsižvelgdama į gamintojo nurodytas normas ir veiklos specifiką. VMI rekomenduoja atlikti bandomąjį važiavimą ir pagal jo rezultatus nustatyti realias normas.
Darbo kodekso 144 straipsnio pakeitimai ir jų pasekmės
Nuo 2023 m. birželio 1 d. DK 144 straipsnio 8 dalis pripažinta netekusia galios. Anksčiau galiojusi kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, panaikinta. Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, advokatas Mantas Mikalopas komentuoja plačiau apie šiuos pokyčius.
Pokyčiai nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ir 2023 m. birželio 1 d.
Pirmieji pokyčiai įvyko nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo DK 144 straipsnio pakeitimas dėl kompensacijos dydžio darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Iki tol darbuotojams už nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokama 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tokia kompensacija buvo pakeista į ne didesnę kaip 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Visgi nuo 2023 m. birželio 1 d. DK apskritai atsisakoma galimybės darbuotojams mokėti kompensaciją už darbą aukščiau nurodytomis sąlygomis.
Paskutinės redakcijos DK 144 straipsnio 8 dalis skambėjo taip: darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Kaip ir minėta, visos šios teisės akto straipsnio dalies nebelieka.
Ką daryti, jei darbo sutartyje numatyta kompensacija?
Jeigu darbo sutartyje vis dar numatyta tokia kompensacijų sąlyga, darbdavys negali jos vienašališkai pakeisti be darbuotojo raštiško sutikimo (DK 45 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, jeigu darbo sutartyje buvo sutarta dėl kompensacijų mokėjimo, vienašališkai pakeisti tokią sąlygą ir kompensacijų nebemokėti (nors ir pasikeitus DK) būtų neteisinga, nes darbuotojo pajamos sumažėtų.
Jeigu iki birželio 1-osios dienos kompensacijos už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokamos ir jos nebuvo apmokestinamos, tai po birželio 1-osios iš DK pašalinus tokią galimybę, kompensacijų suma turėtų būti apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios darbuotojo pajamos. Tai, be abejo, išaugins darbdavio sąnaudas. DK pakeitimai gali būti pagrindas siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas (atsisakant kompensacijų), o pastarajam nesutikus svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kilnojamojo darbo ir komandiruočių atskyrimas
Panaikinus neapmokestinamųjų kompensacijų galimybę už kilnojamojo pobūdžio darbą, kyla klausimas, ar po birželio 1-osios galima traktuoti tokį darbą kaip komandiruotę ir mokėti darbuotojui dienpinigius, kurie pagal bendrą taisyklę taip pat nėra apmokestinami. DK 107 straipsnio 1 dalis nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Problema yra ta, kad darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą (statybininkas, vairuotojas, paštininkas ir kt.) dažnai neturi būtent nuolatinės darbo vietos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją. Vadinasi, darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta. Nesant tokio požymio, darbuotojui mokami dienpinigiai galėtų būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamoms pajamoms su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis.
Kitos neapmokestinamos kompensacijos
Panaikinus kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbą, atliekamą lauko sąlygomis, arba susijusį su kelionėmis ar važiavimu, kyla klausimas, ar dar yra galimybių darbuotojui mokėti kokias nors kitas neapmokestinamas kompensacijas. DK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Jei darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys, tuomet susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
Laikytina, kad tokios konkrečiai nenurodytos, bet įstatyme numatytos kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka tokias sąlygas:
- Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo;
- Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti;
- Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką;
- Kompensacijos dydis turi būti ekonomiškai pagrįstas.
Nereiktų klaidingai suprasti, kad čia kalbama apie tokias kompensacijas, kaip, tarkime, kompensuojamos darbuotojo, dirbančio kilnojamojo pobūdžio darbą, išlaidos pagal pateiktus čekius už maitinimąsi. Nors ir suprantama, kad darbuotojas, neturėdamas galimybės pavalgyti namuose ar pasišildyti iš namų atnešto maisto, galimai patiria didesnes išlaidas valgydamas maitinimo įstaigose, tačiau tokių išlaidų padengimas, greičiausiai, būtų apmokestinamas. Minėto DK 31 straipsnio 1 dalies kontekste kompensacijos yra galimos už tokius atvejus, kai darbuotojas darbo funkcijų atlikimui naudoja savo automobilį, telefoną, kompiuterį, įrankius ir pan.
Darbo ir poilsio laiko ypatumai bei viršvalandžiai
Tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse; o darbo apmokėjimą - Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos.
Kaip ir visiems darbuotojams, pagal Darbo kodeksą, tolimųjų reisų vairuotojams už darbą naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu vairuotojui nustatytas darbo valandų skaičius viršijamas, jo pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.
Viršvalandinis darbas ir jo apmokėjimas
Viršvalandžiai - tai laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Tarkim, jei darbuotojas dirba 8 val. per dieną, papildomos valandos yra laikomos viršvalandžiais. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtinius atvejus, kai darbuotojo sutikimo nereikia. Sutikimas gali būti žodinis, jei skiriama dirbti iki 8 val. viršvalandžių per savaitę. Sutikimas privalo būti rašytinis, jei skiriama dirbti iki 12 val. viršvalandžių.
Pagal DK 144 straipsnį už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš nustatyto koeficiento, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (DK 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.
Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas DK 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose.
Degalų apskaita ir ataskaitos
Darbuotojai, važinėjantys tarnybiniais ar darbo reikmėms naudojamais automobiliais, turi pildyti kelionės lapus - juose nurodoma kelionės data, maršrutas, tikslas, nuvažiuotas atstumas ir sunaudotas kuras. Teisės aktai nenustato konkrečios formos - įmonė pati nusistato tvarką vidiniame dokumente. Visos įmonės, naudojančios automobilius veikloje, privalo VMI teikti FR0521 deklaraciją - joje deklaruojamas kiekvienos transporto priemonės per metus sunaudotas degalų kiekis. Terminas - iki vasario 15 d.
Degalų kompensavimo taisyklės Lietuvoje nėra sudėtingos, bet jų nesilaikymas kainuoja. Komandiruotės atveju darbdavys privalo mokėti - tai DK 107 straipsnio reikalavimas. Asmeninio automobilio naudojimas darbe leidžia gauti neapmokestinamą kompensaciją, bet tik su kvitais ir tik pagal šalių susitarimą. Prieš susitariant dėl bet kurios degalų kompensavimo schemos - verta pasitikrinti su buhalteriu ir peržiūrėti VMI naujausius išaiškinimus.
Darbo ginčų sprendimas
Darbuotojas, manantis, kad jo darbo teisės yra pažeistos ar / ir darbdavys nesilaiko darbo sutartyje sulygtų sąlygų, turi teisę kreiptis su rašytiniu prašymu į darbo ginčų komisiją. Rašytinį prašymą (būtinai pasirašytą) galima atsiųsti elektroniniu paštu (pasirašytą el. parašu).
Kreipiantis į darbo ginčų komisiją, prašyme turi būti surašyta išsami informacija apie kilusį individualų darbo ginčą. Taip pat reikia nurodyti darbo ginčo esmę. Savo teiginius darbo ginčo byloje tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi pagrįsti įrodymais. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama individualų darbo ginčą, nustačiusi ir pagrįstai įtarusi darbo įstatymų ar darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, visais atvejais turi teisę šią informaciją pateikti atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui toliau nagrinėti ir taikyti pažeidėjui administracinio poveikio priemones.
tags: #kompensacijos #vairuotojams #pagal #dk #144 #str