Kas yra automagistralė ir kokie reikalavimai jai taikomi?

Automagistralė (dažnai vadinama autostrada) - tai specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias. Jis pasižymi dviem skiriamąja juosta atskirtomis važiuojamosiomis dalimis, skirtomis priešingų krypčių eismui, ir yra skirtas intensyviam bei greitam automobilių eismui.

Schema: automagistralės skerspjūvis su skiriamąja juosta ir kelkraščiais

Pagrindiniai automagistralių bruožai

Šios magistralės nesikerta su jokiais keliais viename lygyje; su kitais keliais jos prasilenkia tik skirtingų lygmenų sankryžose, o eismo neriboja šviesoforai. Pagrindiniai automagistralės elementai yra įvažos ir nuovažos su greitėjimo arba lėtėjimo juostomis, skirtomis saugiai įsilieti į transporto srautą arba iš jo pasitraukti.

  • Kelkraščiai: įrengti sustoti eismo įvykio ar gedimo atveju, tačiau jie nėra skirti sustojimui ar stovėjimui, nes tai pavojinga.
  • Maršrutai: automagistralės paprastai aplenkia miestus ir gyvenvietes.
  • Klasifikacija: skirstomos į tolimojo susisiekimo (jungiančias didelius miestus, dažnai einančias per kelių valstybių teritoriją) ir vietines (tiesiamas tarp gretimų pramonės rajonų ar poilsio zonų).

Istorinė raida

Pirmosios automagistralės atsirado trečiajame XX a. dešimtmetyje JAV ir Italijoje. 1924 m. rugsėjo 21 d. Italijoje atidaryta „Autostrada dei laghi“ (Ežerų autostrada), sujungusi Milaną ir Varezę, tapo pirmuoju tokiu ruožu pasaulyje. Vėliau, 1935 m., Vokietijoje atidaryta pirmoji nuo aplinkinių srautų visiškai atskirta automagistralė, jungusi Frankfurtą ir Darmštatą.

Istorinė nuotrauka: pirmosios automagistralės statybos 20-ajame amžiuje

Pagrindinė Lietuvos magistralė A1

A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) yra pagrindinis Lietuvos magistralinis kelias. Visas kelias (išskyrus atkarpą Vilniuje nuo Gariūnų iki centro) sutampa su tarptautiniu E-tinklo keliu E85, o ruože tarp Kauno ir Sitkūnų - su „Via Baltica“ dalimi (E67). Bendras automagistralių ilgis Lietuvoje siekia 387 km.

Statybos etapai Lietuvoje

Kelio ruožas Statybos pradžia Atidarymas
Vilnius-Kaunas 1960 m. 1970 m.
Kaunas-Klaipėda 1971 m. 1987 m.

Po 2010 m. buvo dedamos pastangos minimaliais kaštais artinti magistralę prie Vakarų Europos standartų: iškeldintos stotelės, įrengtos naujos skirtingų lygių sankryžos, požeminės ir viršžeminės pėsčiųjų perėjos. 2017 m. pabaigus Žiežmarių ir Molūvėnų sankryžų statybas, kelyje Vilnius-Kaunas nebeliko kairiojo posūkio skiriamojoje juostoje.

Eismo taisyklės ir saugumas

Lietuvos automagistralėse nuo balandžio iki spalio pabaigos didžiausias leistinas greitis yra 130 km/h, likusiais mėnesiais - 110 km/h. Vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo patirties, nepriklausomai nuo sezono, taikomas 100 km/h greičio ribojimas.

Saugus atstumas

Saugus atstumas automagistralėje yra kritinis veiksnys. Jis apskaičiuojamas spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau (pvz., važiuojant 110 km/h, rekomenduojamas atstumas - 55 metrai). Laikantis per mažo atstumo sumažėja matomumas ir reakcijos laikas, o sudėtingomis eismo sąlygomis šį atstumą būtina dar padidinti.

Automagistralėse draudžiama vilkti transporto priemones lanksčia vilktimi, taip pat rengti lenktynes ar kitus masinius renginius.

tags: #koks #kelias #vadinamas #automagistrale