Automobilio draudimas yra neatsiejama transporto priemonės eksploatavimo dalis, užtikrinanti finansinę apsaugą netikėtų įvykių - avarijų, vagysčių ar kitų žalų - atveju. Natūralu, kad gavus draudimo išmoką, tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms kyla klausimų dėl jos apmokestinimo, finansų planavimo ir apskaitos.
Pagrindinis principas: kompensacija, o ne pajamos
Fundamentalus principas, kuriuo remiasi draudimo išmokų apmokestinimas, yra tas, kad draudimo išmoka pagal savo prigimtį yra kompensacija už patirtą žalą, o ne naujai uždirbtos pajamos ar pelnas. Draudimo tikslas - atkurti apdraustojo finansinę padėtį iki tokio lygio, koks buvo prieš draudžiamąjį įvykį.
Lietuvos Respublikos teisės aktai, konkrečiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) ir Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ), numato, kad draudimo išmokos, skirtos padengti patirtiems nuostoliams ar žalai ir neviršijančios šių nuostolių vertės, paprastai nėra laikomos apmokestinamosiomis pajamomis.
Fizinių asmenų gaunamos draudimo išmokos
Fiziniams asmenims draudimo išmokos (tiek TPVCA, tiek Kasko) nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), su sąlyga, kad išmoka neviršija faktiškai patirtos žalos dydžio. Tai reglamentuoja GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
- TPVCA draudimas: skirtas kompensuoti žalą, padarytą tretiesiems asmenims (turtui, sveikatai ar gyvybei).
- Kasko draudimas: savanoriškas draudimas, skirtas apsaugoti paties draudėjo transporto priemonę nuo avarijų, vagysčių, stichinių nelaimių ar vandalizmo.
Svarbu tai, kad draudimo išmokos neapmokestinimas nepriklauso nuo to, kaip asmuo panaudoja gautas lėšas - automobilį galima remontuoti, parduoti apgadintą arba pinigus panaudoti kitiems tikslams.
Juridinių asmenų (įmonių) gaunamos išmokos
Įmonėms taikomos nuostatos pagal Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ) yra analogiškos fiziniams asmenims. Pagal PMĮ 12 straipsnio 5 punktą, gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto ar patirtų nuostolių vertės, yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Apskaitos aspektai
Nors draudimo išmoka nėra apmokestinama pelno mokesčiu, ji turi būti tinkamai užfiksuota buhalterinėje apskaitoje:
- Gauta išmoka registruojama kaip kitos veiklos pajamos.
- Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) ši suma nurodoma prie neapmokestinamųjų pajamų.
- Remonto išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, tačiau svarbu išvengti dvigubos lengvatos taikymo (jei sąnaudos mažinamos išmokos suma).
PVM aspektai
Draudimo išmokos nėra PVM objektas. Draudimo bendrovė, išmokėdama kompensaciją, PVM neišskiria. Tačiau, jei įmonė remontuoja automobilį ir yra PVM mokėtoja, pirkimo PVM už remonto paslaugas gali būti įtrauktas į atskaitą pagal bendrąsias PVM įstatymo nuostatas.
Žalos atlyginimo principai eismo įvykio atveju
Eismo įvykio draudimo išmokas reglamentuoja LR vyriausybės nutarimas dėl žalos administravimo. Išmokos skirstomos į:
- Žalą asmeniui: gydymo išlaidos, negautos pajamos, žala mirus maitintojui.
- Neturtinę žalą: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija.
- Žalą turtui: transporto priemonės remontas arba rinkos vertės kompensavimas sunaikinimo atveju.
Svarbu: Draudimo išmoka negali būti pasipelnymo šaltinis. Jei turtas sunaikinamas (remonto kaštai viršija 75% rinkos vertės), išmoka nustatoma atimant likutinę vertę iš rinkos vertės iki įvykio.
Kada išmoka gali būti sumažinta arba atmesta?
Net ir turint galiojantį draudimą, išmoka gali būti sumažinta arba visai neišmokėta dėl šių priežasčių:
- Pavėluotas pranešimas apie įvykį (būtina laikytis sutartyje nurodyto termino).
- Netinkamai užpildyta eismo įvykio deklaracija ar pateikti klaidingi duomenys.
- Savarankiškas automobilio remontas nesuderinus su draudiku.
- Vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.