Lietuviai ilgą laiką domėjosi automobiliais, importuojamais iš Jungtinės Karalystės, kuriuos viliojo žemesnės kainos. Net įskaičiavus išlaidas, susijusias su pritaikymu eismui dešiniąja puse, šie automobiliai dažnai būdavo pigesni nei parduodami Lietuvoje. Anksčiau būdavo privaloma perkelti vairą iš dešinės į kairę pusę ir įvykdyti kitas sąlygas. Nuo 2018 metų sausio 1 dienos Lietuvoje galiausiai buvo leista registruoti automobilius, skirtus eismui kairiąja puse, tačiau ši ilgai laukta teisės aktų pataisa situacijos nepalengvino, o, atvirkščiai, ją apsunkino.
Sunkumai registruojant dešiniavairius automobilius
Po naujųjų metų įsigaliojus naujiems reikalavimams, Lietuvoje nebuvo įregistruota nė viena dešiniavairė transporto priemonė. Valstybinės įmonės „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Kuorytė patvirtino, kad per pirmuosius du 2018 metų mėnesius nebuvo užregistruotas nė vienas toks automobilis. Ši statistika rodo didelius sunkumus, su kuriais susiduria savininkai, bandantys įteisinti savo dešiniavairius automobilius.
Nauji reikalavimai ir jų techninis įgyvendinimas
Tarp naujų reikalavimų yra periskopinis priekinio vaizdo veidrodis ir kamera, perduodanti vaizdą į salone įrengtą monitorių. Šios priemonės, teoriškai, turėtų padėti dešinėje pusėje sėdinčiam vairuotojui įvertinti situaciją kelyje prieš atliekant manevrus. Tačiau abejojama, ar šios naujos įrangos teorinės galimybės išties pagerins eisme dalyvaujančių žmonių saugumą.
Verslininkas, nenorėjęs viešinti savo vardo ir įmonės pavadinimo, teigė, kad nauja tvarka atrodo reali tik popieriuose, o realybėje ji sunkiai įgyvendinama. Anot jo, papildomos įrangos techninių parametrų sąrašas yra toks ilgas ir įmantrus, kad praktiškai neįmanoma rasti tinkamos prekės. Pavyzdžiui, neaišku, kur ir kaip įranga tvirtinama, ir nuo kurios salono vietos prasideda kairė. Papildomas veidrodis gali kliudyti išsiskleisti oro pagalvei keleivio pusėje, o įranga gali pakenkti eismo įvykio metu.
Mokslininkų nuomonė apie saugumą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis, dalyvavęs LTSA užsakytuose moksliniuose tyrimuose, teigė, kad periskopinio veidrodžio ir kameros su monitoriumi naudojimas neprisideda prie eismo saugumo gerinimo, vairuotojo važiavimo komforto ir patogaus automobilio valdymo. Norint pamatyti reikiamą vaizdą, vairuotojui reikia nukreipti žvilgsnį nuo tiesioginio vaizdo į periskopinį veidrodį ar monitorių, kas blaško dėmesį. Jo asmenine nuomone, šalyse, kuriose eismas vyksta dešine eismo puse, saugiausia važinėti tik su tam pritaikyta transporto priemone, t. y., su vairu kairėje pusėje.
„Regitros“ duomenys ir LTSA pozicija
Pagal dabartinį reglamentavimą, automobilius su vairu dešinėje pusėje galima eksploatuoti tik laikinai - iki 90 dienų per metus. Norint nuolat važinėti tokia mašina, ji privalo atitikti minėtus reikalavimus. Dešiniavaires transporto priemones taip pat draudžiama vairuoti pradedantiems vairuotojams. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) teigia, kad visi reikalavimai buvo nustatyti vadovaujantis Europos Komisijos reikalavimais ir yra susiję su transporto priemonių saugiu dalyvavimu eisme. Pasak LTSA, visi Europos Komisijos nustatyti reikalavimai yra įgyvendinami taip, kaip ir nustatyta.
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas sumontuotas dešinėje pusėje. Šį skaičių sudaro 17 istorinių, 21 kelių valymo transporto priemonė ir 1 transporto priemonė, registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d. Dešiniavairiai automobiliai, pavyzdžiui, istorinės transporto priemonės ar miestui valyti skirti automobiliai, gali būti registruojami Lietuvoje, kadangi jiems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams.
Angliškų automobilių dalių paklausa ir perdirbimas
Angliškų automobilių supirkimas Lietuvoje tampa vis populiaresne paslauga, atsižvelgiant į didėjantį tokių transporto priemonių poreikį tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Du svarbiausi panaudojimo būdai yra dalių naudojimas lietuviškiems automobiliams ir vairo perstatymas iš dešinės pusės į kairę.
Dalių panaudojimas
Angliški automobiliai dažnai tampa vertingu dalių šaltiniu lietuviškiems automobiliams. Ypač paklausūs yra šie komponentai:
- Varikliai ir transmisijos: tai vieni iš labiausiai ieškomų komponentų.
- Elektronikos komponentai: modernūs automobiliai turi daug elektronikos, kuri dažnai genda.
- Kėbulo dalys: durys, sparnai, buferiai ir žibintai, gali būti puikios būklės ir tinkamos lietuviškiems automobiliams.
Vairo perstatymas
Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria norintys naudoti angliškus automobilius Lietuvoje, yra vairavimo pusės skirtumas. Vairo perstatymas apima ne tik vairo, bet ir daugelio kitų komponentų, tokių kaip pedalai, prietaisų skydelis, vairo kolonėlė, perstatymą. Nors tai yra brangus ir sudėtingas procesas, perstatytas vairas leidžia automobilį naudoti be jokių apribojimų Lietuvoje.
Supirkimo procesas ir praktiniai patarimai
Supirkimo procesas angliškiems automobiliams Lietuvoje yra nuoseklus ir struktūruotas, siekiant užtikrinti, kad viskas būtų atlikta teisėtai ir efektyviai.
- Automobilio vertinimas: apima automobilio būklės, ridos, amžiaus, techninių savybių ir rinkos vertės įvertinimą.
- Kainos pasiūlymas ir derybos: po vertinimo pateikiamas kainos pasiūlymas, gali vykti derybos.
- Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas: sutartyje išsamiai aprašomos sandorio sąlygos.
- Automobilio pervežimas: supirkimo įmonės dažniausiai pasirūpina saugiu ir greitu pervežimu.
- Atsiskaitymas: atsiskaitymas už automobilį vyksta bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais, priklausomai nuo susitarimo.
Svarbu pasirinkti patikimą supirkimo įmonę, ieškoti atsiliepimų ir patikrinti teikiamas paslaugas. Jei automobilis turi techninių problemų, svarbu tai nurodyti vertinimo metu.
Angliškų automobilių pardavimų rinkos pokyčiai
Lietuvos automobilių rinkos ekspertai teigia, kad minėtas sprendimas gerokai pakoregavo dešiniavairių transporto priemonių pardavimus. Manoma, kad kliūtys jiems patekti į šalies kelius sudaromos specialiai. Anksčiau manyta, kad Lietuvoje galėtų įvykti iki 50 tūkst. dešiniavairių automobilių sandorių per metus. Visgi, paviešinti reikalavimai registruoti ir eksploatuoti dešiniavairius automobilius sujaukė prognozes. Pavyzdžiui, neaiški privalomų periskopinių veidrodžių įranga arba privalomos vaizdo kameros charakteristika, kuri sudaryta taip, kad tokio įrenginio būtų neįmanoma rasti ar įsigyti, arba jis kainuotų milžiniškus pinigus.
Privalomasis draudimas tokio tipo automobiliams taip pat būtų pastebimai brangesnis - maždaug iki 50 ar 60 proc. Tai akivaizdžiai rodo, kad institucijos nenori matyti dešiniavairių automobilių šalies keliuose.
Kainų skirtumai
Dešiniavairių ir Lietuvoje įprastų automobilių kainų skirtumus puikiai iliustruoja skelbimai. Pavyzdžiui, 2000 m. pagamintas „Land Rover Freelander“ su vairu dešinėje pusėje nekainuoja net tūkstančio eurų, o identiškas visureigis su vairu kairėje kainuoja 1500 ir daugiau eurų. 2003 m. gamybos „Mercedes-Benz CLK270“ Lietuvoje parduodamas už 1,9 tūkst. eurų, o jo „dvynys“ su vairu kairėje - beveik tūkstančiu brangiau.
Istorinė perspektyva ir saugumo aspektai
Diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos Lietuvos pozicijos Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą. 2015 m. Konstituciniam Teismui (KT) įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, ir juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo pataisos, leidžiančios tokių automobilių registraciją, tačiau su griežtais reikalavimais.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis aiškino, kad dešiniavairių automobilių vairuotojai susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius eismo dalyvius, nes norint pamatyti, ar toks manevras yra saugus, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Analogiškų keblumų kiltų ir mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje būtų matomas blogiau. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dešiniavairius automobilius eksploatuojant Lietuvos keliuose keblumų kiltų ir dėl šių transporto priemonių žibintų.
D. Ragelis pabrėžia, kad neatsitiktinai, vengdamos rizikos, susijusios su tradiciniam eismui nepritaikytų automobilių eksploatacija, beveik visos Europos šalys numatė įvairių „saugiklių“, tokių kaip gerokai didesni registracijos mokesčiai, brangesni civilinės atsakomybės ir KASKO draudimo polisai bei kiti administraciniai barjerai.