Lietuvoje, siekiant kovoti su prostitucija, Seime yra svarstomi pasiūlymai didinti baudas sekso paslaugų pirkėjams ir tobulinti teisinį reguliavimą. Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 487 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tiek asmenims, kurie verčiasi prostitucija, tiek ir tiems, kurie atlygintinai naudojasi prostitucijos paslaugomis.
Esamos baudos už prostituciją
Pagal galiojančius teisės aktus, vertimasis prostitucija arba atlygintinas naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų. Už pakartotinį nusižengimą numatyta bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Seimo LSDP frakcijos narė B. Vėsaitė ir kitos parlamentarės teigia, kad šiuo metu numatytos baudos (nuo 90 iki 300 eurų) atrodo „niekingos ir juokingos“ bei neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos. Toks nedidelių baudų modelis nesudaro realaus ekonominio barjero prostitucijos paklausai ir neformuoja aiškios visuomenės netolerancijos seksualinio išnaudojimo reiškiniui.
Administracinės atsakomybės išimtys
Administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas asmuo, vertęsis prostitucija, jei jis:
- buvo įtrauktas į prostituciją būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas;
- buvo įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę;
- buvo nepilnametis;
- nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese.
Siūlomi pakeitimai ir didesnės baudos pirkėjams
Seime pristatytas siūlymas griežtinti administracinę atsakomybę už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, dešimt kartų didinant baudas prostitucijos pirkėjams. Siūloma įtvirtinti, kad:
- atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. eurų;
- pakartotinis nusižengimas - nuo 1,6 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų.
Baudos už vertimąsi prostitucija asmenims, teikiantiems paslaugas, liktų tokios, kokios yra dabar. Pataisų siekis - griežtinti atsakomybę tiems, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką.
Statistika ir problemos
Policijos duomenimis, 2024 metais už vertimąsi prostitucija nubausti 267 asmenys, o 2023 metais - 263. Už naudojimąsi prostitucija 2024 metais nubaustas 21 asmuo, o 2023 metais - vos 10. Šie skaičiai rodo, kad neproporcingai mažai baudų skiriama seksualinių paslaugų pirkėjams.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad patį faktą sudėtinga nustatyti, nes tai yra slepiama ir vyksta neviešai. Administracinis straipsnis realybėje veikia absurdiškai. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė teigia, kad šiandien prostitucija matoma kaip parsiduodančių asmenų problema, tačiau tai vyksta dėl paklausos.
Prostitucija kaip socialinė problema
Lietuvos „Carito“ Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms projekto vadovė Kristina Mišinienė atkreipia dėmesį, kad daugelis besiverčiančiųjų prostitucija yra tiesiog nepajėgios sumokėti baudų. Pavyzdžiui, 2011 metais iš 172 000 litų skirtų baudų sumokėta buvo tik 11 000 litų, arba 6 procentai. Besikaupiančios skolos apsunkina galimybę keisti gyvenimo būdą, ieškoti legalaus darbo, nes gaunamą atlyginimą tektų skirti susikaupusioms baudoms mokėti. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pastebi, jog atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis didina lytiškai plintančių infekcijų plitimo riziką.
Beveik prieš metus Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija ir palikti baudas už seksualinių paslaugų pirkimą. Toks reguliavimo modelis galioja Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Tačiau, anot K. Mišinienės, šis procesas nėra lengvas, nes Švedijoje kilo milžiniškas pasipriešinimas. Ji pabrėžia, kad baudos prostitutes nugrūda dar giliau į pogrindį, o klientai nepatiria jokių nepatogumų.
Lietuvio pasakojimas kaip jo teigimu jį buvo pagrobę ateiviai
Diskusijos apie baudų panaikinimą prostitutėms
Parlamentarės Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė įregistravo ANK straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo numatoma naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija. Pataisos iniciatorės teigia, kad baudos tik didina prostitucija besiverčiančių asmenų pažeidžiamumą ir užkerta kelią kreiptis į policiją tapus smurto ar seksualinės prievartos aukomis.
Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos narė Roberta Ažukaitė teigė, jog daugelis moterų į prostituciją įsitraukia dėl smurto, skurdo, vaikystėje patirtų traumų, priklausomybių ar socialinės atskirties, tad kol jos nebus matomos kaip aukos, kurioms reikia apsaugos ir pagalbos, tol prekybos žmonėmis problema niekur nedings. Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų paramos projekto Panevėžio skyriaus darbuotoja Živilė Liekienė teigia, kad nukentėjusiųjų amžius vis jaunėja, o sąvadautojams nebūtina jų išvežti iš Lietuvos.
Prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms padedančios organizacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis teigia, kad jau seniai buvo laikas naikinti baudas niekam blogo nedarančioms moterims, o bausti klientus. Ji pabrėžia, kad šiuolaikinė prostitucija - tai didelio masto socialinė problema, susijusi su šešėline ekonomika, organizuotu nusikalstamumu, žmogaus teisių pažeidimu, narkotikų vartojimu ir ŽIV bei kitų ligų plitimu.
„Caritas“ ir kitos organizacijos teikia psichologinę, teisinę pagalbą ir, jei reikia, siūlo saugų būstą moterims, patekusioms į prostitucijos pinkles. K. Mišinienė pabrėžia, kad, siūlant naikinti baudas, jokiu būdu nekalbama apie prostitucijos legalizavimą.
Tarptautinė praktika
Lietuvoje galiojantis prostitucijos reguliavimas yra paveldėtas iš sovietinės sistemos. Be Lietuvos, tik trys Europos Sąjungos šalys - Kroatija, Malta ir Slovėnija - baudžia seksualines paslaugas teikiančius asmenis. Kitose Europos Sąjungos šalyse tokie asmenys nėra baudžiami.
tags: #kokios #baudos #skiriamos #uz #prostitucija