Kopimas į kalnus dviračiu ne visiems atrodo smagu. Tačiau, jei gyvenate kalvotoje vietovėje arba keliaujate per kalvas, kodėl gi neleisti sau malonumo ir toliau reguliariai važinėti vien dėl tų statesnių kalvų? Norint dviračiu kopti į stačias įkalnes, reikia žinoti kelis patarimus, kaip padidinti ištvermę, tinkamai nusistatyti dviratį ir keisti pavaras.
Pavarų sistemos pagrindai ir priežiūra
Tinkamai veikiančios pavaros yra viena svarbiausių sureguliuoto dviračio dalių. Profesionalus jų naudojimas gali leisti dviratininkui važiuoti ir greičiau, ir efektyviau.
Dviračio pavarų perjungimo mechanizmas
Dviratyje pavaros keičiamos naudojant perjungiklius (angl. derailleur). Ant kairiosios rankenėlės esantis perjungiklis valdo grandinę, perkeliamą ant priekinio žvaigždžių bloko, o ant dešinės - ant galinio. Kairysis perjungiklis grandinę kelia ant skirtingo dydžio priekinių žvaigždžių (angl. Chainring), kurių būna 2-3, o dešinysis - ant skirtingų galinių žvaigždučių (angl. sprocket), kurių iš viso būna apie 7-11. Dviratis gali turėti vieną ar du pavarų perjungiklius - galinį ir priekinį.
Dviračio pavaros perjungiamos užmetant grandinę ant skirtingo diametro priekinės ir galinės žvaigždžių arba perjungiant daugiapavarinę stebulę. Dviratis su išorine perjungimo sistema turi priekinį permetėją, kuris užmeta grandinę ant priekinio bloko žvaigždžių, ir galinį, kuris užmeta grandinę ant galinio bloko žvaigždžių.
Pavarų sistemos priežiūra ir reguliavimas
Pavarų sistema apima priekinius ir galinius žvaigždžių blokus, švaistiklius, pavarų perjungiklius, grandinę, miniklio velenus ir kitas transmisijos dalis. Jei asmuo važiuoja dviračiu retai, ši sistema paprastai apleidžiama: daugiau dėmesio skiriama padangų slėgiui, balnelio, vairo padėčiai ir stabdžių būklei. Gerai veikianti pavarų sistema turi teisingo ilgio, tinkamai uždėtą grandinę, kuri lengvai ir greitai perkeliama ant reikalingos žvaigždės spustelėjus pavarų perjungimo rankenėlę. Jei taip nėra, reikia iš naujo reguliuoti galines pavaras.
Reguliuojant galines pavaras, perkelkite grandinę ant mažiausios žvaigždutės gale ir mažiausios ar vidurinės žvaigždutės priekyje. Sureguliuokite sunkiosios pavaros (angl. „high“) ribų reguliavimo varžtą. Dėl to, kad grandinė perkalta ant mažesniosios žvaigždutės, reguliuojamas sunkiosios pavaros (angl. „high“) ribų reguliavimo varžtas. Lengvai sukite pedalus, kad grandinė persikeltų ant antros pagal mažumą galinės žvaigždutės (jei pavaros keičiasi netinkamu greičiu, pareguliuokite veržlę (angl. „limit screw“)).
Tepkite priekinę ir galinę pavarų judamas dalis plonu tepalo sluoksniu. Atlikite einamąjį priekinio ir galinio perjungiklių reguliavimą. Grandinė turi būti nuolat sutepta plonu sluoksniu. Tepkite tik švarią grandinę: tepalas gali sulipinti nešvarumus, dėl ko sunkiau veiks pavaros. Sukdami pedalą, lašinkite tepalą ant grandinės, vėliau nuvalykite perteklių. Nepamirškite pasirinkti geriausiai dviračiui ir dažniausioms važiavimo sąlygoms tinkantį tepalą. Visada naudokite tik specialias tepimo medžiagas (dviračių alyvą ir tepalą), venkite naudoti tokias tepimo medžiagas, kaip variklio alyva. Išrinkite, išvalykite ir plonai sutepkite grandinę, pavarų perjungimo įtaisą, krumpliaračius ir visus troselius.
Dviračio techninę profilaktiką (apžiūros procedūrą) būtina atlikti du kartus per metus, jei dviratį naudojate ištisus metus, o jei važiuojate sportinių apkrovų režimu - kas mėnesį. Jeigu dviratis naudojamas tik šiltojo sezono metu, dviračio profilaktiką rekomenduojame atlikti vieną kartą, pasibaigus sezonui, tačiau pirmąją dviračio profilaktiką privaloma atlikti nuvažiavus 300-500 km.
Atitinkamu metu pakeiskite grandinę. Labai susidėvėjusi grandinė taip pat blogina pavarų perjungimą, be to, kyla pavojus, kad grandinė nutrūks.
1x pavarų sistemos kalnų dviračiuose
Šiuolaikiniams kalnų dviračiams ir eMTB (elektriniams kalnų dviračiams) standartinis pasirinkimas yra 1x pavarų dėžės, mėgstamos dėl jų diapazono, patikimumo ir našumo. Ši pavara sudaryta iš vienintelės priekinės žvaigždutės (taigi ir pavadinimas „1x“) ir plataus diapazono galinės kasetės. Paspaudus pavarų perjungiklį, pavarų perjungiklis perkelia grandinę aukštyn arba žemyn kasetėje, į didesnę ar mažesnę pavarą. Taip pat kartais trasoje matomi senesni 2x ir 3x pavaros.
Kadangi dažniausiai 1x pavarų dėžės gali pasigirti 12 pavarų, svarbu žinoti, kurią ir kada naudoti. Geras pavarų pasirinkimas priklauso nuo efektyvumo. Tai ypač svarbu važiuojant banguota vienatūke. Nėra vienos pavaros, kuri tiktų visiems, o jūsų pasirinkimas priklausys nuo jūsų fizinio pasirengimo, pageidaujamo ritmo ir važiuojamo tako statumo. Pavarų diapazonas parodo skirtumą tarp aukščiausios ir žemiausios kasetės pavarų. Pavyzdžiui, 12-speed SRAM GX Eagle T-Type kasetė. Maža žvaigždutė, tokia kaip 28t arba 30t, suteiks jums žemiausią (lengviausią) įmanomą kopimo pavarą.
Pasiruošimas važiavimui į kalną
Mentalinis pasiruošimas
Jei anksčiau važiavote dviračiu į kalną, jau žinosite, kad skauda fiziškai ir reikia įdėti daug pastangų. Jei seniai esate toks, kuris nušoka nuo dviračio ir eina juo į kalną, jums pirmiausia reikės šiek tiek protinio pasiruošimo!
- Sutikite, kad važiuoti į kalną yra daugiau pastangų. Nustoję su tuo kovoti mintyse, galėsite skirti daugiau laiko savo kūno motyvavimui ir mokymuisi, kaip palengvinti važiavimą.
- Džiaukitės iššūkiu, kurį reikia įveikti į kalno viršūnę. Tai yra kažkas, ką jūs galite padaryti, ir tai įrodyti sau gali būti labai smagu tarp agonijos!
- Nesitikėkite, kad eisite greitai. Tai nerealu ir greičiausiai jus nuvargins anksčiau, nei jūs vargu ar pradėjote.
- Supraskite, kokią naudą jūsų organizmui teikia važiavimas dviračiu kalvotoje vietovėje. Kalvotas reljefas pagerina jūsų kūno rengybą, nes padeda jūsų kūnui išmokti efektyviau naudoti deguonį. Be to, lipant į kalną dviračiu naudojamos įvairios raumenų grupės, kai judate ant dviračio, kad išlaikytumėte maksimalią galią. Pakilimas leidžia sunkiai dirbti, o nusileidimas leidžia atsigauti, todėl kiekvienai įkalnei suteikiama puiki mankšta.
Kūno padėtis važiuojant į kalną
Pradėkite kopti į kalną sėdėdami ant dviračio sėdynės (arba balno). Laikykite savo svorį atgal ir laikykite vairą virš viršaus ir arti centro. Jūsų rankos turi būti maždaug 2-3 colių (5-7,5 cm) atstumu nuo laivagalio vidurio, kad galėtumėte maksimaliai kvėpuoti. Jei jūsų krūtinė atvira ir pečiai atlošti, galėsite daug lengviau kvėpuoti.
Kildami į kalną, pritūpkite žemyn. Tam reikia, kad kūnas būtų žemas, o alkūnės būtų žemos, bet šiek tiek nukreiptos, kad krūtinė būtų atvira, palengvinanti kvėpavimą, o viršutinė kūno dalis būtų atsipalaidavusi.
Link kalvos viršaus atsistokite nuo sėdynės (balno). Šiuo metu naudokite visą savo kūno svorį, kad padėtumėte stipriai spausti pedalus. Stovint reikia daug daugiau energijos nei sėdint, todėl nepernaudokite šios technikos; laikykite ją iki paskutinės stačios kalvos dalies. Dabar jūsų rankos turėtų sėdėti ant stabdžių svirties.
Laiku perkelkite kūną kojomis. Nugarą laikykite tiesiai, o krūtinę atvirą, kad padėtumėte gerai kvėpuoti.
Pavarų perjungimo strategija įkalnėse
Kaip pakeisti pavarą
Išmokite perjungti pavarą važiuojant į kalną. Tos pavaros yra skirtos naudoti, o įkalnėje jos tikrai suteiks papildomos galios, jei jas pakeisite efektyviai. Tačiau reikia praktikos, kad priprastumėte prie to, kaip jaučiasi perjungus pavarą kaip metodą, kuriuo galima keisti tempą ir galią lipant į kalną, todėl nenusiminkite, tiesiog treniruokitės toliau.
Teisingas pavarų pasirinkimas
Dažniausiai daroma klaida - vienos pavaros naudojimas, neatkreipiant dėmesio į mynimo efektyvumą. Pradedantieji nuolat renkasi aukščiausią pavarą, nes su ja mažiausiomis pastangomis galima pasiekti didelį greitį. Teisingas pavarų pasirinkimas turi būti pritaikomas pagal mynimo sukuriamą apkrovą kojoms: visuomet turi būti išlaikomi panašus greitis bei apsukų skaičius.
- Įkalnė: grandinė turi būti ant mažosios priekinės žvaigždės, bet didesnių galinių žvaigždučių (1-3). Galinės žvaigždės pasirenkamos pagal apkrovą - jei kojos minant apsuka daugiau nei 90 ratų per minutę, galima perjungti aukštesnę pavarą ir taip palengvinti važiavimą.
- Nuokalnė: naudojama pavara, kur grandinė tempiama tarp didžiausios priekinės žvaigždės ir vidutinių mažesnių galinių žvaigždučių (4-7). Važiuojant nuokalne svarbu būti pasiruošus greitai perjungti pavaras, jei jai pasibaigus prasideda nauja įkalnė.
Turint šiuos pradmenis, galima geriau spręsti, kokią pavarą reiktų jungti važiuojant dviračiu. Pradedant profesionaliau naudotis pavaromis, svarbu nejungti tokių, kurios naudoja vienodas žvaigždes (pavyzdžiui, grandinė ištempta tarp mažiausių žvaigždžių) ar pertempia grandinę (ant didžiausios priekinės žvaigždės ir mažiausios galinės žvaigždės).
Pavarų perjungimo taisyklės
- Perjunkite pavaras laukdami arba prieš pat kiekvieną reljefo nuolydžio pasikeitimą, o ne tada, kai jau pasiekėte kiekvieną nuolydį.
- Perjungdami pavaras toliau minkite pedalus, kad išlaikytumėte pagreitį. Siekiama, kad jūsų pastangos būtų kuo pastovesnės.
- Nėra vienos pagrindinės taisyklės, kurios reikia visada laikytis, perjungiant pavaras ant dviračio - neskersuoti grandinės. Taip atsitinka, jei priekyje grandinė yra ant pirmos žvaigždės (1), o gale, sakykim, ant septintos (7).
- Neperjunginėkite pavarų kylant į kalną. Pirmiausia jūs prarasite pedalų mynimo ritmą, greitai pavargsite. Antra, važiuojant į kalną grandinė ir taip gauna didelę apkrovą, o jūs ją dar metate nuo žvaigždės ant žvaigždės. Tokios manipuliacijos pagreitina susidėvėjimą, o 21 ar 30 bėgių sistemoje galima net nutraukti grandinę.
- Jei ruošiatės leistis nuo stataus kalno, taip pat patartina pavaras ant dviračio perjungti iš anksto. Bėgių perjungimas turi būti sklandus.
- Jungiant pavaras reikia prisiminti, kad jų pakeitimas turi būti dar nepraradus pagreičio.
- Išsinuomavus dviratį su vidinėmis pavaromis (gali būti 3, 7 ar 8 pavaros), pavarų perjungimas bus daug paprastesnis, nes perjungėjas yra tik vienas, o pavaras reikia perjungti neminant (galima tai daryti ir dviračiui stovint).
Ekonomiškas kopimas į kalną
Kai jausitės labiau pasitikintys, lipdami dviračiu į kalną, išmokite ekonomiško kopimo į kalną technikos. Taikant šią techniką reikia sėdėti ir naudoti žemą pavarą, o nepasikliauti tuo, kad didžiąją laiko dalį atsistotumėte:
- Kvėpuokite reguliariai ir giliai.
- Laikykitės lėto ir laipsniško kopimo į kalną pradžioje. Tai nėra lenktynės, tai dėl energijos naudojimo taupymo.
- Pasirinkite žemą pavarą, kuri vis tiek leis pakankamai greitai spausti pedalus.
- Atsisėskite ir laikykite už išorinių vairo kraštų. Tai užtikrins, kad atvira krūtinė palengvins kvėpavimą.
- Kai įkalnė taps daug sunkesnė ir pastebėsite, kad nebelieka žemesnės pavaros, sukibkite su stabdžių gaubtais. Patraukite juos, kad suteiktumėte daugiau galios, kai spaudžiate pedalus.
- Jei reikia, trumpai stovėkite tik dabar. Šiuo metu turėtumėte intuityviai žinoti, kas jums atrodo geriausia, kai dviratyje stovite ir sėdite, kad galėtumėte ekonomiškiau panaudoti savo energiją.
- Būkite susitelkę ties pastoviu, ritmingu kilimu, kuris išnaudoja kiekvieną ratų posūkį, kad patrauktų jus į šią kalvą. Toks lėtesnis, bet galingas važiavimas reikalauja laiko, tačiau jis efektyvus ir tinka ilgesniems pasivažinėjimams, pavyzdžiui, keliaujant per kalvotas šalis ilgu atstumu. Daug mažesnė tikimybė, kad pavargsite, nei taikydami metodą, kai reikia stovėti, kad pakiltumėte į kalnus.
Papildomi patarimai ir technikos
Manevravimas posūkiuose
Posūkiuose eikite ilgą kelią išorinėje posūkio pusėje. Tai gali atrodyti nelogiška, bet taip prarasite mažiau impulso.
Poilsis ir nusileidimas
Pailsėkite kalvos viršuje. Ypač sunkiai kopiant į kalną, gali tikti trumpas poilsis ant kalno, ypač treniruojant save prie to priprasti.
Nusileiskite atsargiai. Būkite budrūs dėl kliūčių, tokių kaip automobiliai, pėstieji, gyvūnai ir kelyje esantys objektai. Neleiskite per greitai žemyn - naudokite stabdžius, kad sumažintumėte greitį, ir atsisėskite tiesiai ant sėdynės, kad jūsų kūnas veiktų kaip "orinis stabdys". Jei leidžiatės žemyn nelygiu reljefu, pavyzdžiui, kalnų dviračių taku, geriausia išlipti iš sėdynės ir leisti dviračiui įveikti visus nelygumus už jus.