Siekiant įteisinti pradėtus ar užbaigtus statinius ir užtikrinti savavališkai statomų ar rekonstruojamų statinių valstybinę priežiūrą, Seimas pakoregavo įstatymus, nustatydamas, kad statybas ir nuosavybės teises į turtą privaloma registruoti. Pastatytas statinys turi būti įregistruotas per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo dokumento surašymo. Statybų registravimu siekiama užkirsti kelią nekilnojamojo turto mokesčių vengimui, kuris yra svarbi savivaldybių pajamų dalis.
Baudos už neregistruotą statinį
Dabar neregistruota statyba atsieis ne tik dukart brangiau, bet grės ir statybos inspekcijos patikros bei baudos. Už statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo Nekilnojamojo turto registre (NTR) tvarkos pažeidimą užtraukiama bauda nuo 145 eurų iki 290 eurų fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui - nuo 290 iki 580 eurų.
Savivaldybių administracijos turi teisę taikyti administracinę atsakomybę ir už registruotinų negyvenamosios paskirties statinių naudojimą, neatlikus jų statybos užbaigimo procedūrų ir neįregistravus NTR. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo 144 iki 1 448 eurų, juridiniam asmeniui - nuo 1 448 iki 7 240 eurų.
Portalo pridavimai.lt vadovas Mantas Milašauskas pažymi, kad vienas labiausiai žmones gąsdinančių argumentų yra bauda už neregistruotą namą. Valstybė daugelį problemų sprendžia baudų ir sankcijų mechanizmu, ne išimtis ir nekilnojamojo turto sektorius. Gali būti skiriamos baudos už nelegalias statybas, nepranešimą apie statybas, draudžiamus nukrypimus statybose ir net už gyvenimą nepriduotame name ar neregistruotas nebaigtas statybas.
Nekilnojamojo turto registravimo terminai
- Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR) ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos.
- Atlikus statinio statybos užbaigimo procedūras (gavus statybos užbaigimo aktą ar surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą), statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre (NTR) privaloma įregistruoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo akto gavimo dienos.
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir susijusios prievolės
Dar praeitais metais Seimas priėmė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kurios nurodė, jog iki liepos 1-os dienos prisideklaruoti turi tie, kurie gyvenamąją vietą prieš tai deklaravo prie savivaldybės arba iš viso jos nedeklaravo.
Su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję daug gyvenimo kokybę gerinančių veiksnių, tokių kaip: vaikų darželiai, mokyklos, galimybė balsuoti, dalyvavimas bendrijos veikloje, registracija gydymo įstaigose, GPM lengvata. Norint džiaugtis šiais dalykais reikia turėti deklaruotą gyvenamąją vietą, o tam reikalingas registruotas nekilnojamas turtas.
Nepaisant to, kad būsto savininkai turi įvairių baimių - mokesčių mokėjimas, nenoras leisti nuomininkui prisideklaruoti - įstatymo pataisos jiems papildomo vargo neužkraus. Taip pat to baimintis neturėtų ir nuomininkai. Naujoji įsigaliojusi tvarka palengvins gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką: jei nuomojatės butą ir norite jame deklaruoti gyvenamąją vietą, nebūtina dokumentų tvarkyti kartu su buto savininku, pakanka notariškai patvirtinto šeimininko sutikimo arba tiesiog nuomos ar panaudos sutarties.
Būsto savininkams taip pat gera žinia: nuo šiol jie galės nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai.
Namo baigtumas ir gyvenamosios vietos deklaravimas
Nors įstatymuose nėra detaliai numatytas namo baigtumo procentas, reikalingas gyvenamajai vietai deklaruoti, atsakingos institucijos taiko protingumo kriterijų. Akivaizdu, kad esant 20% baigtumui (pamatai ir sienos) gyventi name dar neįmanoma. Praktikoje seniūnijų/savivaldybių darbuotojai priima deklaruojamą vietą net ir nebaigtos statybos name. Dažniausiai užtenka ir nebaigtos statybos ~70% ir daugiau. Tačiau, atsižvelgiant į visus argumentus, 100% įteisinimas vis tiek yra reikalingas.
Kitos pasekmės nedeklaravus namo
Mokestinės prievolės parduodant nekilnojamąjį turtą
Jeigu pastatytą namą ateityje ketinama parduoti, jo įteisinimas yra labai svarbus argumentas. GPM įstatyme numatyta GPM mokesčio lengvata parduodamam turtui, kuris buvo išlaikytas dešimt metų (įsigytas arba užregistruotas prieš dešimt metų), arba gyvenamoji vieta jame buvo deklaruota ne trumpiau nei dvejus metus.
Cituojant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 53 punktą: „...pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.“
Įkeitimas bankui
Jei reikalingas banko finansavimas, registruoti ir įkeisti turtą būsite priversti net kelis kartus. Užbaigus namo statybas, pateikiamas terminas, nurodantis, per kiek laiko namas privalo būti teisiškai užbaigtas. Nesilaikant susitarimų, bankas gali pakelti palūkanas ar kitaip bausti už kreditavimo sutarties pažeidimą.
Dovanojimas ir paveldėjimas
Dažnu atveju vyresnio amžiaus žmonės, susimąstę apie testamentą, nori palikti sutvarkytus reikalus savo vaikams, todėl pradeda rūpintis namo pridavimu. Taip pat pasikeitus gyvenimo aplinkybėms senatvėje, kai tenka keisti būstą, paaiškėja, kad namas nepriduotas ir tada tenka spręsti detektyvus, aiškintis ir tvarkyti dokumentus.
ES parama
Norint pretenduoti į oficialią paramą, pavyzdžiui, saulės jėgainėms įsirengti ar šildymo katilui pasikeisti, privalu turėti oficialiai registruotą turtą. Niekas nežino, kokių programų sulauksime ateityje, tačiau praktika rodo, kad oficialiai registruotas turtas yra būtina sąlyga.
Dažniausiai pasitaikantys argumentai prieš namo pridavimą
Portalo pridavimai.lt direktorius išvardino situacijas, kurioms pasitaikius žmonės atsisako priduoti savo namus:
- Nelegalios lėšos. Baiminamasi registruoti namus, kurie pastatyti nelegaliomis lėšomis, kad nebūtų sukelti įtarimai atsakingoms institucijoms.
- Turto mokesčiai. Kai kurie žmonės bijo turto mokesčio. Tačiau gyvename teisinėje valstybėje ir visi privalome laikytis jos įstatymų.
- Procedūros kaina. Daugelis galvoja, kad namo pridavimas yra brangi procedūra. Nors namo pridavimas kainuoja, tačiau, žiūrint istoriškai, daugelis paslaugų Lietuvoje tik brango.
- Nelegali statyba. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių namas pastatytas nelegaliai (neturint projekto, statybos leidimo, statomas neleistinoje teritorijoje), jį įteisinti gali būti komplikuota arba net neįmanoma. Kiekvienoje situacijoje reikia gilintis ir rasti optimalų sprendimą, kuris dažniausiai nebūna nei trumpas, nei pigus.
- Šiukšlių išvežimo mokesčio vengimas. Tai gana komiškas, tačiau retas argumentas, pasitaikęs vos kelis kartus per dešimt metų.
Namo įregistravimo klausimas anksčiau ar vėliau vis tiek turi būti išspręstas. Jei neturite laiko ar susiduriate su nenumatytomis problemomis, kreipkitės į specialistus.
Mokesčių administravimas ir atsakomybė
Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numatyta, kad jei mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo ar nedeklaravo mokesčio, arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą, jam priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
Šios baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju - ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui.
Administracinės baudos už pajamų deklaracijos nepateikimą
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kasmet primena gyventojams apie pareigą pateikti pajamų deklaracijas. Piktybiškai vengiantiesiems mokėti mokesčius gali būti skiriamos baudos. Už deklaracijos nepateikimą bauda siekia nuo 57 iki 144 eurų. Be to, laiku nepateikus pajamų mokesčio deklaracijos ir nesumokėjus priklausančių mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną yra skaičiuojami 0,03 % delspinigiai.
Pajamas deklaruoti privalo: gyventojai, įregistravę individualią veiklą ar turėję verslo liudijimus (net jei pajamų negavo); ūkininkai ir jų partneriai; gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą; gavę kitokių pajamų.
Delspinigiai
Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už:
- nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą deklaruotą mokestį arba apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
- nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
- pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčių administratoriaus klaidos).
Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą ir padidindamas jį 7 procentiniais punktais.
Atleidimas nuo baudų ir delspinigių
Mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir/ar delspinigių ar jų dalies, kai yra Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniuose nustatyti atleidimo pagrindai. Atleidimą gali priimti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir/arba juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą.
VMI turi teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už įvairius pažeidimus. Mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu nustatęs nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, privalo apie tai informuoti teisėsaugos institucijas. Dažniausiai nustatomos veikos, turinčios šių Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių:
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams: sukčiavimas (182 straipsnis).
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai: neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (202 straipsnis), neteisėta įmonės veikla (203 straipsnis), nusikalstamas bankrotas (209 straipsnis).
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai: mokesčių nesumokėjimas (219 straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (220 straipsnis), deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (221 straipsnis), apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir/arba organizavimas (222 straipsnis), aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir/arba organizavimas (223 straipsnis).
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu: dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (300 straipsnis).
Informacija apie baudas ir jų apmokėjimą
Informaciją apie paskirtas baudas už administracinius nusižengimus (AN), jų sumokėjimo terminus ir kitus su tuo susijusius klausimus galite rasti Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portale (epaslaugos.ird.lt) skiltyje „Administraciniai nusižengimai -> Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims“ arba tiesiogiai kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą.
VMI papildomai nesiunčia informacijos apie paskirtos baudos sumą atskiru pranešimu po baudos paskyrimo, išskyrus atvejus, kai gyventojas nėra „Mano VMI“ sistemos naudotojas.
Baudos padidinimas
Į administracinio nusižengimo (AN) protokolą įrašomas siūlymas (nurodymas) per penkiolika kalendorinių dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Jei administracinis nurodymas neįvykdomas, t. y. baudos nesumokėjote ar sumokėjote po nurodyto termino, baudą už AN skyrusi institucija priima nutarimą skirti Administracinių nusižengimų kodekse numatytą pilną (didesnę) baudos sumą.
Baudos apmokėjimas ir skundimas
Baudą už AN galite sumokėti prisijungę prie „Mano VMI“ sistemos, skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ - „Administracinės baudos“. Mokant už kitą asmenį, būtina pildyti išplėstinę mokėjimo nurodymo formą, nurodant pradinio mokėtojo identifikacinį numerį, vardą, pavardę ir nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Nutarimą administracinio nusižengimo byloje galima apskųsti per 20 dienų nuo jo išdavimo dienos (administracinis nurodymas neskundžiamas). Skundas paduodamas nutarimą priėmusiai institucijai arba apylinkės teismui. Apskundus baudą, institucija sustabdo išieškojimo veiksmus.
Pasekmės nesumokėjus baudos
Iki nurodyto termino nesumokėjus už administracinį nusižengimą paskirtos baudos pagal nurodymą, ją skyrusi institucija priima nutarimą, kuriuo paskiria padidintą baudos sumą. Jei iki nutarime nurodyto termino bauda nesumokama, jos išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui. Atkreipiame dėmesį, kad laiku nesumokėtoms baudoms, kurioms yra priimtas VMI sprendimas išieškoti iš turto ir perduotas antstoliui vykdyti, negali būti išdėstytos dalimis.
tags: #kokios #baudos #nedeklaravus #namo