Automobilių padangos - vienas svarbiausių elementų, užtikrinančių saugumą ir efektyvumą kelyje. Jų gamyboje ir eksploatacijoje itin svarbios oro sąlygos, lemiančios padangos medžiagų savybes ir konstrukciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios oro savybės yra esminės padangų gamybai ir kokiu būdu jos veikia padangų efektyvumą.
Padangų savybės priklausomai nuo oro sąlygų
Netrukus prasidės padangų keitimo sezonas - transporto priemonių vairuotojai žiemines padangas keis į vasarines. Šiltuoju metu dėl palankesnių vairavimui oro sąlygų reikalavimai padangoms eksploatuojant lengvąjį automobilį nėra tokie griežti kaip žieminėms padangoms.
Žieminės padangos vasarą
Daugelis žmonių važinėja su žieminėmis padangomis vasaros metu. Automechanikai to nerekomenduoja, nes su jomis būna prastesnės stabdymo savybės ant šlapios kelio dangos. Ant sausos kelio dangos padangos dėvisi greičiau. Taip pat vasaros metu žieminė padanga būna triukšmingesnė, nes suminkštėjęs mišinys nesuminkštėja taip, kaip turėtų. Žieminė padanga yra nudilusi ir, patekus ant drėgno asfalto, saugumo lygis neatitinka reikalavimų. Prie aukštos oro temperatūros ši padanga neveikia, automobilis tiesiog stovi ant ratų ir yra neprognozuojamas.
Naujausiais bandymais įrodyta, kad stabdant su žieminėmis padangomis ant šlapios dangos važiuojant 80 km/val., stabdymo kelias gerokai pailgėja. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnis eksploatacinių savybių skirtumas. Padangos - vienas iš svarbiausių dalykų automobilyje, bet dažnai jos pamirštamos. Atrodo, kad viskas gerai, kol vieną dieną nebelieka sukibimo su keliu arba stabdymo kelias pailgėja.
Universalios padangos
Šiuo metu universalios padangos renkamos pakankamai retai, nes netgi kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, jau nebegalima žiemą važinėti su universaliomis padangomis. Žmonės atsisako to, kas tinka viskam, bet ir niekam. Bent jau žiemos metu tikrai dažnai žmonės vengia universalių padangų ir naudoja žiemines padangas.
Universalios padangos yra kietesnės, kietesnio mišinio ir neturi to smulkaus pjaustymo. Šiaip, kalbant apie tai, kas yra universali padanga, labai reikia edukuoti žmones, nes absoliučiai visos žieminės padangos turi „M+S“ žymėjimą. Netgi čipuota padanga irgi turi tokį žymėjimą. Mes galime išimti ir ištraukti čipus ir su ja galima važinėti vasarą, bet tai nėra universali padanga. Universali padanga matosi, labai skiriasi iš rašto, plika akimi galima pamatyti. Ji neturi smulkaus pjaustymo, kuris deformuojasi ant slidžios kelio dangos. Vizualiai galime matyti, kad jei ant šono parašyta „M+S“, tai dar nereiškia, jog padanga yra universali. Raidės „M+S“ reiškia, kad padanga yra didesnio pravažumo, o ne universali.
Padangų tipai ir jų pritaikymas
Dygliuotos padangos
Dygliuotas padangas verta rinktis, jeigu žmogus gyvena kaime, rajonuose, kur neprižiūrimi ar apsnigti keliai. Mieste jos taip pat tiktų, jeigu būtų ledas, bet ant šlapios kelio dangos padangos prasčiau veiktų nei minkštesnio mišinio padangos be dyglių. Vakarų šalyse negalima važinėti dygliuotomis padangomis. Žmonėms, kurie planuoja vykti slidinėti į šias šalis, tikrai neverta turėti dviejų komplektų padangų, būtų protinga įsigyti kitas padangas, nes tiek kelionėje bus saugiau, tiek grįžus atgal į Lietuvą.
Minkšto mišinio padangos
Jei esame priemiesčio gyventojai, reikėtų įsigyti minkšto mišinio padangas, nes mūsų žiemos sąlygomis nežinia, kas laukia prabudus. Daugelis Europos šalių renkasi kieto mišinio padangas su didesniais greičio indeksais, bet jos nėra pačios geriausios esant ledui. Minkšto mišinio padangomis geriau važinėti, kai yra neigiama oro temperatūra. Esant ledui pavyks sustabdyti transporto priemonę ir pradėsite važiuoti greičiau nei su kieto mišinio padangomis.
Kieto mišinio padangos
Kieto mišinio žieminės padangos labiau tinka, kai yra iki 0 laipsnių. Jomis geriausia važiuoti greitkeliu ir šlapia kelio danga. Iškritus sniegui pastebėsite, kad jos pradeda veikti daug prasčiau.Specialistai pataria montuoti žiemines padangas anksčiau, nei numato įstatymai, ir remtis vienu skaičiumi - 7. Jeigu oro temperatūra aukštesnė, su keliu geriau sukimba vasarinės padangos, jei žemesnė - žieminės.
Padangų technologijos ir jų raida
Istorinė perspektyva
- Vulkanizuotą gumą išrado amerikietis Charles‘as Goodyear‘as 1843 metais. Jis eksperimentavo su kaučiuku ir natūralia guma. Kai iš jos pašalino sierą ir dar gerokai pakaitino, guma tapo elastinga, tačiau nepraleido vandens ir šalčio. Taip gimė vulkanizacijos procesas, kuris 1844 metais buvo užpatentuotas. Apie padangas tada dar nebuvo jokios kalbos. Jau kitais metais Stephena‘as Perry užpatentavo apvalų vulkanizuotos gumos gaminį - pirmąjį padangos prototipą.
- Padangas „Goodyear“ gaminančią kompaniją įkūrė ne vulkanizacijos išradėjas Charlesas Goodyear‘as. Tai padarė Frank‘as Seiberling‘as 1898 metais - po 38 metų po paties Goodyer‘o mirties. Jis tiesiog pasirinko savo kompanijai išradėjo pavardę, norėdamas jį pagerbti už vulkanizacijos išradimą ir nuopelnus mokslui. Beje, šiam žmogui priskiriamas kitas svarbus išradimas - padangos protektorius, kuris turėjo pagerinti padangos ir kelio dangos sukibimą. Šis išradimas paskelbtas 1908 metais.
- Pirmosios padangos atsirado 1888 metais, kai John‘as Dunlop‘as užpatentavo pripučiamą dviračio padangą. Tačiau jaunas inžinierius Robert‘as William‘as Thomson‘as pirmąją pripučiamą padangą sukūrė dar 1845 metais, tačiau jos gamyba buvo labai brangi, todėl panaudojimo galimybės - menkos. Prireikė net 33 metų, kol jau minėtas Dunlop‘as pagamino pirmąsias padangas dviračiams.
- Dviračių padangų evoliucija labai pasitarnavo automobilių padangoms. 1895 metais André Michelin‘as kartu su broliu Edouardu sukūrė nuimamas padangas automobiliui. Šie vyrukai jau seniau buvo sukūrę tokias padangas dviračiams.
- Padangas su pripučiama kamera sukūrė amerikietis inžinierius Philip‘as Strauss‘as 1911 metais. Tai buvo jau beveik tokios pat padangos, kokias turime iki šiol.
- Pirmuosius 25 padangų gyvavimo metus jos buvo gaminamos tik baltos. Taip nutiko dėl to, kad į gumą buvo dedamas cinko oksidas, kad jos būtų tvirtesnės, kuris ir padarydavo gumą šviesios spalvos. 1910 metais padangų gamyboje pradėta naudoti anglis, kuri buvo tiesiog atlieka iš benzino gamybos proceso. Ši anglis suteikė padangoms tvirtumo ir padarė jas juodomis. Juodos padangos gaminamos iki šiol.
- Iki 1950-jų metų visi automobiliai važinėjo su dvigubomis padangomis - viduje oro pripūsta kamera ir išorine padanga su protektoriumi. 1947 metais „B.F. Goodrich Company“ išrado padangas be vidinės kameros. Tokios padangos netrukus tapo rinkos standartu.
Šiuolaikinės technologijos ir ateities perspektyvos
Automobilių pramonė nuolat stebi technologinius pokyčius, ir tai pasakytina ne tik apie pačius automobilius, bet ir apie jų dalis, įskaitant padangas. Pastaraisiais metais į padangų gamybą ir technologijų tobulinimą buvo investuota daug pastangų, siekiant sukurti pažangias, saugesnes ir efektyvesnes padangas.
- Viena iš naujausių ir labiausiai intrigų keliančių padangų technologijų yra elektroninės padangos. Šios padangos turi įmontuotus jutiklius ir mikroprocesorius, leidžiančius stebėti kelių sąlygas, oro temperatūrą ir padangos būklę realiu laiku. Naudojant šią informaciją, elektroninės padangos gali prisitaikyti prie kelio sąlygų, keisti padangos presiją ir netgi optimizuoti automobilio valdymą.
- Nano dėmuo yra dar viena revoliucinė padangų technologija, skirta gerinti sukibimą su keliu. Ši technologija naudoja nanometrinius daleles, kurios įdedamos į padangos gumą, padedant didinti sukibimą su keliu įvairiose sąlygose.
- Gamybos proceso inovacijos taip pat yra svarbus naujų padangų technologijų aspektas. Šiuo metu holografijos technologija yra pritaikoma padangų gamybos procesuose, leidžianti būti tikram, kad kiekviena padanga yra pagaminta aukščiausios kokybės standartais.
- Gamintojai sparčiai juda link naudojimo ekologiškų medžiagų, kurios ne tik sumažina padangų ekologinį poveikį, bet ir padidina jų perdirbimo galimybes. Tvarios medžiagos gali būti naudojamos ne tik gamybos etape, bet ir patiems padangų gamintojams siekiant sumažinti ekologinį atitiktį.
- Šiuo metu vyksta tyrinėjimai, siekiant kurti padangas, kurios būtų sujungtos su automobilio kompiuteriu. Tai leistų automobiliui nuolat gauti informaciją apie padangų būklę, oro slėgį, temperatūrą ir kitus veiksnius. Tokios padangos būtų aktyviai prisitaikymo priemonės, padedančios užtikrinti maksimalų vairavimo saugumą ir efektyvumą.
Elektroninės padangos, nano dėmuo, holografija ir suartėjimas su automobiliu - visa tai tampa realybe ir lemia ateities automobilių pramonės pokyčius. Naujovės šioje srityje ne tik didina vairavimo saugumą, bet ir padeda mažinti automobilių poveikį aplinkai. Tai įspūdinga ženklas, rodantis, kad padangos tampa ne tik automobilio dalimi, bet ir pačiu saugiausiu jungiamuoju elementu tarp automobilio ir kelio.
„Michelin“ „Tweel“ technologija - padangų ateitis. Pats „Tweel“ pavadinimas yra sudarytas iš Tire ir Wheel žodžių sąskambio. Tai padangos ir ratlankio hibridas, nereikalaujantis padangos pripūsti. Beje, pats ratlankis buvo išrastas dar 1903 metais. Tai labai palengvino padangų keitimo procesą vairuotojams, ypač tuo metu, kai padangų patvarumas nebuvo toks didelis ir jas keisti reikėjo gana dažnai.
Padangų pasirinkimas ir priežiūra
Padangų kainos ir segmentai
Jeigu kalbame apie vasarines padangas, jos dažnu atveju būna šiek tiek pigesnės negu žieminės. Pavyzdžiui, standartinės, 16 matmuo, bus apie 100 eurų. Ekonominio segmento, kiniškos - apie 40-50 eurų. Kainų skirtumai būna tikrai ženklūs.
Žiemai nerekomenduojama rinktis ekonominio segmento kiniškų padangų, nes jos būna slidesnės. Pirmuosius metus padanga dar dirba savo darbą, bet antrais, trečiaisiais metais dažnai sukietėja, nors protektoriaus dar yra daug. Jeigu žmogus negali leisti sau „premium“ segmento, labiau patariama rinktis vidutinio segmento padangas. Vasarą žmonės linkę pataupyti. Vasarą iš bėdos galima rinktis ir ekonominio segmento padangas, nes šiuo sezonu neturime tokių ekstremalių sąlygų, kaip žiemą būna.
„Premium“ klasės padangos nebūtų taip vadinamos, jei nebūtų testuojamos. Jos tikrai atitinka saugumo lygį. Iš kiniškų padangų gamintojų vos vienas investuoja į testavimus, todėl renkantis pigesnį segmentą kiekvienas padangų pardavėjas parekomenduos pigesnio segmento padangas. Nepaisant gamintojo, montuoti nenaujas padangas yra nesaugu. Geriau jau įsigyti naujas, tačiau biudžetines ar ekonominės klasės, pavyzdžiui, „Dębica“ ar „Sava“.
Naudotos padangos
Žmonės naudotas padangas renkasi rečiau, ypač žiemos laikotarpiu, nes tada labai svarbus yra padangos amžius. Netgi pardavinėjant naujas padangas reikėtų atkreipti dėmesį į padangos amžių, nes trijų, keturių metų padangos yra ženkliai nukainojamos ir pigiau parduodamos.
Renkant dėvėtas padangas žiemos laikotarpiu, svarbu atkreipti dėmesį į padangos amžių. Svarbu įvertinti, kiek ji yra nusidėvėjusi. Geriau įgudusi akis gali pamatyti, ar padanga yra laiptuota, ar nelaiptuota. Jeigu laiptuota, ji bus triukšminga ir tokios nerekomenduojame pirkti. Taip pat, jeigu netolygiai nusidėvėjusi - nerekomenduojame pirkti. Jeigu turi kažkokių pažeidimų, kordas pažeistas, lopytas, neaišku, kaip sulopyta, tokių padangų nerekomenduojama pirkti.
Vasarą pasimato, kad žmonės perka dėvėtas padangas, nes naudojami dažniausiai didesni, gražesni ratlankiai. Didesnės, naujos padangos, tokios kaip R19, R20, R21, bus tikrai brangesnės, todėl dažnai vasariniu sezonu žmonės renkasi dėvėtas padangas. Tačiau, jeigu padanga nėra labai sena, tvarkingai nusidėvėjusi, nieko blogo tame nematoma, bet svarbu įsivertinti visus kriterijus, kad padanga būtų pakankamai kokybiška.
Padangų amžius ir sandėliavimas
Jeigu padanga sumontuota ir žmogus važinėja su ja mažai, o vėliau saugo tinkamai - ji gera iki 12 metų. Jei turime tik vienus ratlankius ir juos keičiame žiemą ir vasarą, metai trumpėja. Padangas reikėtų laikyti tinkamai. Gerai būtų padangas sudėti į tamsius ir nepermatomus maišus, kad nepatektų saulės spinduliai ir jas laikyti vertikaliai. Nuėjus į rūsį, būtų gerai jas dar pasukinėti, kad nestovėtų toje pačioje vietoje. Taip jas saugant žmogus galės važinėti apie 4-5 sezonus.
Daugelis gamintojų rekomenduoja formulę 5+5: padanga gali būti 5 metus sandėliuojama ir po to dar tiek pat naudojama iki visiško susidėvėjimo. Ta pati formulė galioja ir atsarginėms padangoms - po 10 metų jas reikėtų keisti. Padangų amžius nurodytas ant jos šoninės sienelės, šalia raidžių DOT yra keturi skaitmenys. Trečias ir ketvirtas reiškia pagaminimo metus, o pirmieji du - tų metų savaitę, kada padanga išriedėjo iš gamyklos. Tinkamai sandėliuojama padanga sensta minimaliai, o skirtumų tarp to paties gamintojo produktų gali atsirasti nebent lyginant skirtingus modelius.
Protektoriaus gylis ir slėgis
Minimalus leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm. Mažiausias leistinas vasarinių padangų protektoriaus gylis lengviesiems automobiliams (B kategorija) yra 1,6 mm. Per žiemą sandėliuotas vasarines padangas būtina gerai apžiūrėti. Įsitikinkite, kad padangų protektoriaus gylis atitinka teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus. Keičiant padangas pasirūpinkite tinkamu ratų suvedimu, montavimu. Slėgį reikėtų tikrinti kartą per mėnesį.
Automobilis su nepakankamai pripūstomis padangomis ne tik sunaudoja daugiau degalų, bet ir pačios padangos labiau dėvisi. Visada laikykitės gamintojo nurodymų dėl padangų slėgio. Šią informaciją rasite automobilio vadove.
Vairuokite saugiai ir atsargiai, venkite padangų kontaktų su borteliais ir duobėmis. Padangos ne visada rodo, kad sensta. Jos gali atrodyti tarsi naujos, bet elastingumas, sukibimas ir stabilumas gali smarkiai sumažėti per kelerius metus. Žiemines padangas rekomenduojama keisti kas 5-6 metus, net jei vizualiai jos atrodo geros. Taip pat verta stebėti protektoriaus gylį ir reguliariai tikrinti oro slėgį.
tags: #kokiomis #oro #savybemis #pasinaudota #gaminant #padangas