„Subaru“ išsiskiria savo **nuolatine simetriška visų varomųjų ratų sistema**, kuri skiriasi nuo daugelio konkurentų, kurių antra ratų pora aktyvuojama tik kritiniu momentu. Svarbiausia šios sistemos ypatybė - tai tiesioginis ir simetriškas variklio galios paskirstymas tiems ratams, kurių sukibimas su keliu yra geriausias.
Dėl nuolatinės visų ratų pavaros „Subaru“ automobiliai įgyja pranašumo vilkimo funkcijos požiūriu. Ši sistema pavertė „Subaru“ favoritu tarp aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių klientų, tokių kaip arklio savininkai, žvejai, slidinėjimo entuziastai ar medžiotojai, kuriems automobilis yra priemonė nuotykiui patirti.
„Subaru“ keturių varomųjų ratų pavaros istorija ir inovacijos
Pradžia ir „Subaru Leone 4WD“
„Subaru“ keturių varomųjų ratų pavaros istorija prasidėjo aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai Japonijos bendrovė „Tohoku Electric Power Company“ kreipėsi su užklausa sukurti keturiais ratais varomą universalą, galintį įveikti užpustytus ir sunkiai privažiuojamus kelius žiemą. „Subaru“ kūrėjai priėmė šį iššūkį ir 1972-ųjų vasarą pristatė serijinei gamybai skirtą sprendimą - **„Subaru Leone 4WD“**.
Tai buvo pirmasis pasaulyje serijinės gamybos automobilis, sujungęs to meto visureigių charakteristikas su kompaktišku dydžiu ir puikiu praktiško lengvojo automobilio teikiamu vairavimo komfortu. „Tohoku Electric Power Company“ neatsitiktinai kreipėsi į „Subaru“, nes jau tuo metu „Subaru“ buvo žinoma kaip naujausių technologijų pradininkė, ypač kalbant apie inovatyvius jėgos agregato ir variklių sprendimus.
„Subaru 1000“ ir „Boxer“ variklis
„Subaru Leone“ modelis buvo pristatytas 1971 m. rudenį ir turėjo pakeisti prieš penkerius metus išleistą **„Subaru 1000“**, kuris buvo vienas pirmųjų Japonijos priekiniais ratais varomų automobilių modelių. Tai taip pat buvo pirmasis „Subaru“ modelis su **„Boxer“ tipo varikliu**. Žemas variklio svorio centras pagerino automobilio vairavimo savybes, o maža vibracija užtikrino didesnį vairavimo komfortą. Avarijos atveju variklis pažemėdavo ir palysdavo po automobiliu, taip padidindamas vairavimo saugumą.
Beveik iš karto po „Subaru 1000“ gamybos pradžios, „Subaru“ inžinieriai pradėjo kurti keturiais ratais varomo automobilio brėžinius. Pirmasis keturiais ratais varomas prototipas, pagamintas 1969 m., buvo paremtas „Subaru 1000“ universalo modeliu.
Nuolatinė plėtra ir lyderystė
Iš viso buvo pagaminti aštuoni keturiais ratais varomi universalai „Subaru 1300“ modelio pagrindu. Iš esmės jie buvo varomi priekiniais ratais su perjungiama galinių ratų pavara, o jų prošvaisa buvo šiek tiek aukštesnė nei standartinio „Subaru 1300“ modelio. Automobiliai, paruošti pristatyti 1971 m., tapo prototipais ateities modeliams.
1971-aisiais taip pat buvo pristatytas „Subaru 1300“ įpėdinis - naujasis „Leone“ modelis. Pristatyta versija buvo dviejų durų, priekiniais ratais varomas kupė su 1400 cm³ „Boxer“ tipo varikliu. 1972-ųjų pavasarį asortimentą papildė sedano ir universalo kėbulo modeliai. Tuo pačiu metu „Tohoku“ keturiais ratais varomų prototipų bandymai parodė, kad keturių ratų pavara buvo nepamainoma sudėtingomis oro ir vairavimo sąlygomis. Dėl to 1972 m. rugsėjį buvo išleistas „Leone 1400“, kurio pavadinime puikavosi žymėjimas 4WD.
Keturiais ratais varomas modelis tapo populiariu automobiliu kaimo gyvenvietėse ir tarp vartotojų, gyvenančių aktyvų gyvenimą netoli gamtos. Didžiąją aštuntojo dešimtmečio dalį „Subaru“ buvo vienintelis automobilių gamintojas, kūręs keturiais ratais varomus lengvuosius automobilius. Dėl to bendrovei sekėsi ir eksporto rinkoje, ypač Europoje, Australijoje ir Šiaurės Amerikoje.
„Subaru“ greitai išgarsėjo dėl savo keturiais ratais varomų lengvųjų automobilių. Tikrieji konkurentai į rinką įžengė tik aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau „Subaru“ toliau tobulino savo keturių ratų pavarą ir dėl to sugebėjo išlaikyti prieš 50 metų įgytą lyderės poziciją. Netrukus paaiškėjo, kad keturių ratų pavara užtikrina ne tik geras eksploatacines savybes: dešimtmečius trukusios plėtros dėka „Subaru“ įrodė, kad tinkamos konstrukcijos užtikrinamos vairavimo savybės pagerina saugumą kelyje net ir ant slidžios bei kietos dangos. Tai ypač akivaizdu ne tik stabdant ir staigiai sukant, bet ir stebint, kaip nenutrūkstamas ir tikslus varomosios galios paskirstymas į visus ratus pagerina vairavimo nuspėjamumą ir patikimumą. Nuo 1972 metų „Subaru“ pagamino daugiau nei 20 milijonų keturiais ratais varomų automobilių - daugiau nei bet kuris kitas automobilių gamintojas.
„Subaru“ keturių varomųjų ratų pavaros sistemos ypatumai
„Subaru“ ir keturių varančiųjų ratų pavara yra neatsiejami. Nors „Subaru“ modelių gamoje yra ir modelių be keturių varančiųjų ratų sistemos, būtent ši pavara yra vizitinė „Subaru“ kortelė.
Svarbu pažymėti, kad ne visi „Subaru“ modeliai aprūpinami identiškomis keturių varančiųjų sistemomis. Automobiliai, kurie naudoja **CVT pavarų dėžę (dar žinomą kaip „Lineatronic“)**, turi specialiai jiems sukurtą sistemą, tuo tarpu modeliai su mechaninėmis pavarų dėžėmis turi specialiai jiems sukurtą analogą.
-
Modeliai su mechaninėmis pavarų dėžėmis
Pavyzdžiui, **„Subaru WRX STI“** modelis komplektuojamas su mechaniniu centriniu diferencialu, kuris variklio sukimo momentą tarp ašių paskirsto **50 : 50 koeficientu**.
-
Modeliai su „Lineatronic“ (CVT) pavarų dėžėmis
Modeliai su „CVT“ pavarų dėže, arba kaip pasakytų „Subaru“ marketingo atstovai - „Lineatronic“, komplektuojami su **„Active Torque Split“** vardu pavadinta sistema. Visi modeliai, kurie turi „CVT“ pavarų dėžę, turi elektronikos valdomą diferencialą, kuris variklio sukimo momentą tarp ašių paskirsto **60 : 40 koeficientu**. Šios sistemos davikliai atsižvelgia į tokius aspektus kaip rato apsisukimai, vairo, akceleratoriaus padėtis, automobilio stovėsena ir taip toliau.
„Subaru“ simetrinės visų ratų pavaros paaiškinimas: AWD, VDC ir DCCD
„Subaru Outback“: ilgaamžiškumas ir populiarumas
Nuo 1995 metų buvo parduota beveik 5 milijonai **„Outback“** modelių ir štai jau 20 metų tai pats populiariausias „Subaru“ modelis pasaulyje. Ne išimtis ir Baltijos šalys. Tiesa, pernai jis į priekį praleido „Forester“ modelį, bet tai susiję su sustabdyta ankstesnės kartos „Outback“ gamyba, taip pat prioritetine JAV rinka, kur kasmet parduodama daugiau kaip pusė visų „Subaru“ modelių pasaulyje.
O įsėdus į naująjį automobilį abejonių neatsirado - nėra jokių prielaidų, kad naujasis „Outback“ vėl neatsirastų pardavimų viršūnėje. Neabejingi šiam modeliui ir Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje - mūsų regione pirkėjai net nebandę naujos kartos modelio iš anksto užsisakė 500 mašinų. Atsakymo į klausimą, ar jie nesuklydo, buvo ieškoma Zelandijos saloje, kurioje įsikūrusi Danijos sostinė Kopenhaga.
„Outback“ dizaino ir komforto atnaujinimai
Kurdami penktosios kartos „Outback“, japonų dizaineriai pasistengė - jo pirmtakas net ir po atnaujinimo 2013 metais itin dailia išvaizda pasigirti negalėjo, o štai naująjį galima pavadinti visai dailiu. Labiausiai naujo modelio išvaizdą pakeitė gerokai didesnės trapecijos formos priekinės grotelės, šiuolaikiškai atrodantys priekiniai žibintai. Be to, jau bazinėje komplektacijoje modelis siūlomas su **LED artimosiomis šviesomis**, turi 17 colių lietus ratlankius (papildomai galima užsakyti 18 colių ratus), stogo bagažinės laikiklius, priekines, galines ir slenksčių apsaugas.
Automobilis tapo ilgesnis (net 4815 mm, 25 mm daugiau nei anksčiau) ir platesnis, o priekiniai statramsčiai buvo sumontuoti 50 mm toliau (atstumas tarp ašių liko toks pat - 2745 mm). Todėl salone atsirado šiek tiek daugiau vietos gale sėdinčiųjų kojoms, taip pat pečių plotyje. Salone tikrai nėra ankšta, užtenka vietos ir priekyje, ir gale, o kur dar didelė, nuo 559 l iki 1848 l talpinanti bagažinė - tai net 122 l daugiau nei ankstesnės kartos modelyje. Beje, nuo šiol bagažinės atidarymas ir uždarymas gali būti valdomas elektra.
Jei anksčiau „Outback“ buvo galima priekaištauti dėl ne itin rūpestingai surinkto ir lyg klase žemesnio automobilio salono apdailos, medžiagų ir surinkimo kokybės, tai dabartiniam modeliui tokių priekaištų tikrai nėra - salonas nors ir nepasižymi didelėmis įmantrybėmis, tačiau yra skoningai lakoniškas, medžiagų ir surinkimo kokybė nepriekaištingi, o priekinė dėtuvė išklota minkštu audiniu. Tokios detalės liudija, kad gamintojas tikrai pasirūpino nesuteikti preteksto priekaištauti dėl salono apdailos.
„Outback“ įranga ir saugumo sistemos
Jau bazinėje automobilio komplektacijoje yra 6,2 colio skersmens lietimui jautrus ekranas (papildomai galima užsisakyti 7 colių ekraną), kuriame galima valdyti automobilio multimedijos funkcijas, taip pat čia rasite orų, naujienų, kalendoriaus programėles, o gamintojas žada, kad ateityje bus ir daugiau pramogų. Tiesa, kol kas ši multimedijos sistema neveikia su „Windows Phone“ operacinę sistemą turinčiais telefonais.
Naujasis „Outback“ pagyrų nusipelno ne tik dėl to, kad bazinėje „Base“ versijoje yra dviejų zonų klimato kontrolė, šildomos priekinės ir galinės sėdynės (vairuotojo reguliuojama elektra), galinio vaizdo kamera, **„X-Mode“** (keičia akceleratoriaus ir stabilizacijos sistemų darbą bekelėje, pavarų perjungimą, aktyvuoja automatinį važiavimą nuokalne) ir **„SI-Drive“** sistemos (benzininiam modeliui keičia reakciją į akceleratoriaus paspaudimą ir pavarų perjungimo algoritmą), bet dėl **„Eye Sight III“ vairuotojo pagalbinės sistemos**.
Pastarosios sistemos „akys“ yra dvi vaizdo kameros ties salono veidrodėliu - jos stebi eismo juostas, palaiko greitį ir atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, automatiškai sustabdo automobilį prieš netikėtą kliūtį, jei važiuojama mažesniu nei 50 km/val. greičiu. Jei didesniu - sumažinamos smūgio pasekmės. Gamintojo teigimu, šios sistemos veikimas kur kas patikimesnis nei radarų, lidarų (lazerinių radarų) ar kitais principais veikiančių sistemų, kadangi gerokai anksčiau ir važiuojant didesniu greičiu pastebi kliūtį. Tiksliau, kliūtis - dvi kameros leidžia stebėti aplinka tarsi žmogaus akimis, fiksuojant skirtingus judančius objektus (pėsčiuosius, dviratininkus, automobilius), taip pat reaguoja į užsidegusius priekyje važiuojančio automobilio stabdžių žibintus, iš jų sudedant vieną bendrą vaizdą ir siunčiant reikiamą signalą valdymo blokui.
„Outback“ važiavimo savybės ir varikliai
Daugiau smagumo automobilio valdymui suteikė nuo 16:1 iki 14:1 santykio sumažintas vairo perdavimo skaičius, todėl automobilis valdomas aštriau. Naujame modelyje buvo sumontuotos naujos spyruoklės ir amortizatoriai, taip pat sportiškiau suderinta pakaba - visi šie pakeitimai išties leidžia mėgautis aktyviu važiavimu pamirštant, kad „Outback“ turi net 200 mm prošvaisą. Įspūdis toks, lyg važiuotum įprastu automobiliu, o ne aukštu universalu. Prie tikslaus valdymo prisidėjo ir 67 procentais didesnis kėbulo standumas, salone geresnę garso izoliaciją užtikrino ypatingos konstrukcijos mažiau garsui pralaidus priekinis stiklas, buvo sumontuota papildoma garso izoliacija, karkaso tvirtinimo tarpinės. Tad vienintelis labiau girdimas garsas sklinda iš priekinių ratų arkų, važiuojant šiurkštesnio asfalto danga.
Ir, bandant važiuoti itin aktyviai, apie savo galimybių ribas praneša variklis. Reikia pripažinti, kad 1751 kg sveriančiam modeliui turbodyzelinis **2,0 l/150 AG ir 350 Nm variklis** su „Lineatronic“ automatine pavarų dėže (iš tiesų tai yra bepakopė transmisija - variatorius, su fiksuotomis pavaromis ir perjungimo galimybe svirtelėmis prie vairo) nėra tas tandemas, kurį pavadintum itin sportišku (įsibėgėjimas iki 100 km/val. užtrunka 9,9 sekundes, vidutinės gamintojo nurodomos degalų sąnaudos - 6,1 l/100 km). Antrasis pasirinkimas - benzininis **2,5 l/175 AG ir 235 Nm motoras**, bet įsibėgėjimas užtrunka 10,2 sek., o vidutinės degalų sąnaudos - 7,0 l/100 km. Dar įdomu tai, kad modelį su mechanine pavarų dėže reikia užsisakyti atskirai ir tai kainuoja papildomai.
Tad kalbant apie variklius, nėra jokių abejonių, kad su taip puikiai subalansuota važiuokle 180-200 AG turbodyzelinis variklis būtų tikslus šūvis į dešimtuką. Na, bet ramiam važiavimui dyzelinio variklio galios per akis, o maždaug 6,8 l/100 km siekusios degalų sąnaudos, važiuojant skirtingais režimais, automobiliui su nuolatine visų varančiųjų ratų pavara tikrai nebuvo prastas rezultatas. Galima dar pasidžiaugti, kad nuo šiol galima vilkti didesnį svorį - 1800 kg modelius su dyzeliniu varikliu (100 kg daugiau) ir net 2000 kg su benzininiu (200 kg daugiau). O pasiekti stogo bagažinę galima pasilypėjus apie plataus automobilio slenksčio - šiuos dalykus įvertins praktiško automobilio besidairantis pirkėjas.
„Subaru Outback“ kainodara ir konkurentai
„Subaru“ kainodara pasižymi paprastumu. Lietuvoje siūlomi du modeliai - su benzininiu arba dyzeliniu motoru (abu komplektuojami su automatine „Lineatronic“ pavarų dėže). Už papildomą **„Ridge“** komplektaciją (odinės sėdynės, beraktė įlipimo ir užvedimo sistema) reikia primokėti 1800 eurus, už aukščiausią **„Summit“** komplektaciją (stoglangis, elektra valdomas bagažinės dangtis, „Harman/Kardon“ garso sistema, navigatorius su 7 colių ekranu, 18 colių ratlankiai) - 5800 eurų, dar papildomai 400 eurų kainuoja „Metallic“ dažai. Viskas!
Nors „Škoda Superb Combi“ su visų varančiųjų ratų pavara kainuoja mažiau, visgi tai skirtingų segmentų ir skirtingiems pirkėjams skirti automobiliai. Panašiai kaip „Subaru“ kainuoja „Opel Insignia Country Tourer“ su visų varančiųjų ratų pavara, bet jis mažiau praktiškas, o bagažinė daugiau nei 300 l mažesnė nei „Outback“ modelio. Taip pat šiais metais turėtų pasirodyti ir Ženevos parodoje debiutavęs „Volkswagen Passat Alltrack“, bet nėra jokių abejonių, kad šio modelio kaina bus gerokai didesnė. Tad besidairantiems SUV automobilio su visų varančiųjų ratų pavara nuo šiol ramia sąžine siūlomas išbandyti ir naujasis „Outback“ - ši rekomendacija negėdingas pasirinkimas, o tie 500 pirkėjų, užsisakę net nebandytą modelį, išties neklydo.
„Subaru“ varikliai ir jų patikimumas
„Subaru“ pelnė ištikimų gerbėjų ratą dėl savo „bokserinių“ variklių, patirties ralyje ir ilgaamžiškumo reputacijos, tačiau ne kiekvienas prekės ženklo istorijoje esantis variklis pateisino lūkesčius. Keletas „Subaru“ variklių pagarsėjo dėl galvutės tarpiklių gedimų, alyvos trūkumo, perkaitimo ir priešlaikinio susidėvėjimo - problemų, dėl kurių automobilio įsigijimas gali tapti brangia patirtimi.
-
EJ25 varikliai
Ankstyviausi **EJ25 varikliai** dažnai minimi kaip labiausiai gedimų linkę „Subaru“ varikliai. I fazės EJ25 varikliuose naudojamos daugiasluoksnės kompozicinės tarpinės buvo itin jautrios gedimams. Nors „Subaru“ galiausiai pristatė geresnes MLS tarpines, jos nebuvo naudojamos ankstyvaisiais II fazės metais. Dėl aukštos temperatūros ir konstrukcijos apribojimų stūmoklio žiedai įtrūkdavo, ypač esant apkrovai.
-
EJ257 varikliai
**EJ257 varė didelio našumo WRX STI** ir išpopuliarėjo tarp entuziastų. EJ257 turėjo tepimo problemų, dėl kurių antrojo ir trečiojo švaistiklių guoliai greitai susidėvėjo. Atviro denio bloko konstrukcijai buvo sunku valdyti šilumą agresyviai važiuojant.
-
EJ20 varikliai
Ankstyvieji **EJ20 modeliai** taip pat buvo siejami su purkštukų gedimais ir paskirstymo diržo problemomis.
Šie „Subaru“ varikliai nėra automatiškai nepatikimi, tačiau jiems reikalinga kruopšti priežiūra ir išmanantis savininkas. Pirkėjai Lietuvoje turėtų atidžiai atkreipti dėmesį į techninės priežiūros įrašus, tarpiklių keitimą, alyvos sąnaudų istoriją ir perkaitimo požymius.
Keturių varomųjų ratų pavarų tipai
Automobilių gamintojai su dideliu malonumu rašo kataloguose apie galimybę įsigyti skirtingų modelių su **4x4 pavara**. Deja, šiame apibrėžime dažnai slypi skirtingai veikiančios sistemos.
-
Pastoviai varomi visi 4 ratai
Pirmoji 4x4 pavaros rūšis - tai pastoviai varomi visi 4 ratai, kur sukimo momentas visada paskirstomas į dvi ašis. Tokį paskirstymą užtikrina centrinis skirstymo mechanizmas. Pastoviai varomų 4 ratų pavarą galima toliau skirstyti į simetrišką ir nesimetrišką. **Nesimetrišką pavarą** turime pvz., „Land Rover Defender“, kur sukimo momentas paskirstomas į dvi ašis lygiomis dalimis.
-
Mechaniškai prijungiama 4 varomųjų pavara
Kita 4x4 pavaros rūšis - mechaniškai prijungiama 4 varomųjų pavara. Šiuo atveju kalbame apie reiškinį, kai viena ašis varoma pastoviai, o kitą ašį galima prijungti, įjungiant atitinkamą svirtį arba spaudžiant atitinkamą mygtuką. Prijungiamą pavarą galima pamatyti pvz., „Suzuki Jimny“, „Jeep Wrangler“ ar „Nissan Patrol“, kur pastoviai varoma užpakalinė ašis, o priekinę ašį galima prijungti pačiam. Tačiau šia funkcija rekomenduojama naudotis tik laukuose, bekelėje.
-
Automatiškai prijungiama pavara
Trečioji 4x4 pavaros rūšis - tai automatiškai prijungiama pavara. Toks sprendimas yra pastoviai varomų 4 ratų ir mechaniškai prijungiamos pavaros tarpinis variantas. Tokią pavarą pamatysime šiuose automobiliuose: „Mitsubishi Outlander“, „Toyota RAV4“, „Volvo AWD“, „Suzuki SX4“, „Audi A3“ ar „BMW X5“.
Iš esmės automobilis su 4 varomaisiais ratais yra universalesnis nei transporto priemonės su viena varoma ašimi, kalbant tiek apie dangos kokybę, tiek apie oro sąlygas. Turėdami 4x4 pavarą nuvažiuosite tikriausiai toliau nei be jos. Tačiau tai nereiškia, kad pasieksite bet kokį tikslą ir bet kada. Žinoma, 4x4 pavara užtikrina geresnį sukibimą nei vienos ašies pavara, bet jei automobilis taps nevaldomas ir pradės čiuožti, suvaldyti susidariusią situaciją bus labai sudėtinga.
4x4 pavaros trūkumai ir pasirinkimas
Automobiliai su 4x4 pavara kainuoja gerokai daugiau nei automobiliai su viena varoma ašimi. Juos ir išlaikyti brangiau. Dažniau teks užsukti į degalines, ypač jei turite pastoviai varomus visus ratus. Dėl šios sistemos Jūsų automobilis tampa tiesiog sunkesnis, todėl ir kuro sąnaudos atitinkamai didesnės. Daugiau mokėsite ir už galimus remontus. Taigi automobilį su abiem varomomis ašimis turite įsigyti ne dėl ekonominių priežasčių.
Naujų 4x4 automobilių pasirinkimas yra platus. Jei lietuvių skelbimų portale pakeisime filtrą taip, kad rodytų automobilius su automatiškai prijungiama antra ašimi, pamatysime šiuos modelius: „BMW“, „Audi“, „Volvo“, „Volkswagen“, „Mercedes“, „Porsche“ ir „Honda“. Mažiausiai siūloma automobilių su mechaniškai prijungiama antra ašimi. Taigi bendrai tariant, yra iš ko rinktis. Naudotų automobilių rinkoje netrūksta ir įdomybių. Tačiau atsiminkite, kad geriau vengti naudotų automobilių su 4x4 pavara, siūlomų už kelis šimtus ar tūkstantį eurų.
Visada prieš perkant automobilį, motociklą ar net priekabą - pagal VIN numerį patikrinkite automobilio istoriją su autoDNA. VIN patikrinimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia padaryti prieš nusprendžiant pirkti naudotą transporto priemonę.