Saugos diržų funkcijos autoavarijos metu

Saugos diržai yra viena iš svarbiausių saugos priemonių automobiliuose, o jų tinkamas naudojimas yra būtinas kiekvienam vairuotojui ir keleiviui. Šie diržai gali išgelbėti gyvybes ir išvengti rimtų sužalojimų eismo įvykio metu. Saugos diržai turi būti užsegami kiekvieną kartą, kai žmogus sėda į automobilio sėdynę. Tai yra svarbiausias dalykas, kurio reikia laikytis, kad būtų užtikrinta maksimali apsauga eismo įvykio metu.

Kaip saugos diržai apsaugo autoavarijos metu

Saugos diržai avarijos atveju apsaugo žmogų nuo stiprių smūgių į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi pro langą arba iš besiverčiančio automobilio. Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje.

Apskaičiuota, kad saugos diržai 45% sumažina priekinėse sėdynėse sėdinčių keleivių mirtinų sužalojimų riziką ir 50% - vidutinio sunkumo ar kritinių sužalojimų riziką. Saugos diržų nenaudojimas gerokai padidina tikimybę, kad per avariją keleivis išlėks iš transporto priemonės, o tai susiję su gerokai didesne sunkių sužalojimų ar mirties rizika.

Veikimo principas avarijos metu

Net ir važiuojant, atrodytų, saugiu greičiu, staigus stabdymas ar susidūrimas sukuria milžinišką smūgio jėgą. Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga.

Vakarų šalių saugaus eismo ekspertai specialių bandymų metu įrodė, kad, važiuodamas 80 km/h greičiu ir atsitrenkęs į nejudančią kliūtį, neprisisegęs saugos diržo vairuotojas tokiu pat greičiu jau po kelių šimtųjų sekundės dalių krūtine sulaužo vairą ir devynių tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydelį. Vairuotojo kaukolė suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka prabėgus vos vienai dešimtajai sekundės daliai. Beveik tuo pačiu momentu panašus likimas ištinka ir automobilio keleivius, iš kurių, esant tokiam smūgiui, nelieka nė vieno gyvo.

Avarijos chronologija važiuojant 80 km/h greičiu be saugos diržų:

• 0,026 sekundės po smūgio: automobilio bamperis deformuojasi. Jėga, 30 kartų viršijanti automobilio sunkio jėgą, jį sustabdo. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau važiuoja pirmyn transporto priemonės greičiu.
• 0,039 sekundės: vairuotojas kartu su sėdyne staiga užfiksuojamas maždaug 15 centimetrų į priekį.
• 0,044 sekundės: vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą.
• 0,050 sekundžių: kai sumažėja automobilio greitis, jį ir keleivius pradeda veikti 80 kartų už jų traukos jėgą didesnė inertinė jėga.
• 0,068 sekundės: vairuotojas smogia prietaisų skydui 9 tonų jėga.
• 0,092 sekundės: vairuotojas ir greta sėdintis keleivis atsitrenkia į priekinį stiklą ir patiria beveik visada mirtinus sužalojimus.
• 0,100 sekundžių: vairuotojas stumiamas atgal po to, kai atsitrenkė į vairą.
• 0,110 sekundės: automobilis lėtai pradeda judėti atgal.
• 0,113 sekundės: keleivis, sėdintis už vairuotojo, jei jis taip pat neprisisegęs saugos diržo, yra vienoje linijoje su vairuotoju, t.y. atsitrenkia į vairuotojo vietą arba į patį vairuotoją ir yra sužeidžiamas (dažniausiai mirtinai arba rimtai sužalojamas).
• 0,150 sekundės: viskas baigiasi. Metalinės nuolaužos ir stiklo šukės krenta ant žemės. Eismo įvykio vietą supa dulkių debesis. Viskas įvyksta greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės.

Saugos diržai ir oro pagalvės

Oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.

Jei automobilis važiuoja 70 km/val. greičiu ir atsitrenkia į kliūtį, oro pagalvė išsiskleidžia didesniu nei 200 km/val. greičiu, diržas sulaiko nuo stipraus smūgio į oro pagalvę. Be to, oro pagalvės, kai nesate prisisegę saugos diržo, gali sukelti tik papildomas galvos traumas.

Pirotechniniai įtempikliai

Saugos diržai su pirotechniniais įtempikliais yra dar viena saugos priemonė, kuri padeda apsaugoti vairuotoją ir keleivius nuo sužalojimų. Šie įtempikliai veikia taip: kai įvyksta avarija, signalas siunčiamas į įtempiklių valdymo sistemą, kuri akimirksniu sukuria įtempimo efektą, kad keleivis būtų tvirtai pritvirtintas prie sėdynės. Saugos diržai su pirotechniniais įtempikliais yra labai patikimi ir yra naudojami daugumoje naujų automobilių.

Apsauga verčiantis automobiliui

Kuomet transporto priemonė lekia dideliu greičiu, atsitrenkus į kliūtį ar staiga pasukus, yra tikimybė verstis. Pirmo apsivertimo metu keleiviai ir daiktai, esantys automobilyje, yra prispaudžiami išcentrinės jėgos. Tą sekundės dalį saugos diržai tarsi nereikalingi, bet verčiantis antrą kartą, daiktai ir kūnai sviedžiami į kažkurią automobilio dalį, tuo tarpu langai suskyla, priekinis stiklas dažniausiai iškrenta ir dar kartą automobiliui verčiantis kūnai yra išsviedžiami ir galiausiai prispaudžiami.

Jei prisisegus saugos diržą smūgio metu kojos, galva, rankos maskatuoja, susižaloti, pavyzdžiui, prasiskelti galvą, tikimybė išlieka, tačiau išsviedimo ir prispaudimo rizika lieka minimali.

Taisyklingas saugos diržų naudojimas ir patikra

Taisyklinga sėdėsena yra vienas iš svarbiausių faktorių, užtikrinančių saugos diržų veikimą. Saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti. Užsisegus saugos diržą, reikia truktelėti aukštyn vertikaliai kylantį diržą. Saugos diržą turite jausti. Tarp saugos diržo ir kūno turi būti kuo mažesnis oro tarpas. Didelio smūgio metu kūnas po diržu slysta, jei diržas neužsegamas tinkamai, yra didelė galimybė juo užsismaugti.

Taip pat svarbu sureguliuoti diržo aukštį, kad jis eitų tarp peties ir kaklo. Jis negali būti žemiau peties ar arčiau kaklo. Netinkamas aukščio sureguliavimas gali nulemti papildomus sužalojimus avarijos metu. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius.

Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės.

Saugos diržų patikra

Saugos diržų patikra prasideda nuo jų vizualinio patikrinimo. Patikrinkite, ar diržai nėra susilankstę, ar jie neturi įbrėžimų ar įpjovimų, ar jų spalva nesikeitė. Jei pastebėjote bet kokių pažeidimų, turite nedelsdami pakeisti saugos diržus.

Saugos diržų patikra taip pat yra atliekama techninės apžiūros metu. Technikas patikrina, ar diržai yra tinkamai sureguliuoti. Jie neturėtų būti per arti ar per toli nuo kūno. Galų gale, rekomenduojama reguliariai keisti saugos diržus kas 6-8 metus, net jei jie atrodo tinkamai. Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui.

Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti.

Teisiniai reikalavimai ir atsakomybė

Saugos diržų naudojimas yra privalomas visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams, taip pat ir vairuotojui. Kelių eismo taisyklės nustato kelių eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių XXVI skyrius. Saugos diržų ir kitos saugos įrangos naudojimas

• Važiuodami transporto priemonėje su saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
• Jei autobuse yra saugos diržai, prieš kiekvieną sėdynę, ant jos arba šalia jos matomoje vietoje gali būti rodomas informacinis simbolis „Užsisegti saugos diržą“. Jei šio informacinio ženklo nėra, prieš kelionės pradžią keleiviai turi būti informuoti apie reikalavimą dėvėti saugos diržus žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
• Saugos diržas turi būti pritvirtintas, pritvirtinant jį per petį ir juosmenį arba kaip nurodė transporto priemonės gamintojas.
• Gyvenvietėse, vairuotojui leidžiama neprisisegti saugos diržo važiuojant atbuline eiga arba stovėjimo aikštelėse.
• Asmeniui, kuriam dėl rimtų medicininių priežasčių kompetentingos institucijos išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama nedėvėti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.

Vaikų vežimas

Vaikai, žemesni nei 135 cm, turi būti vežami lengvaisiais automobiliais arba sunkvežimiais su vaikų saugos sistemomis, pritaikytomis jų ūgiui ir svoriui, atsižvelgiant į gamintojo ar šių grupių nurodytą dydžio diapazoną ir didžiausią vaiko masę:

1. 0 Grupė: skirta vaikams, sveriantiems mažiau nei 10 kg.
2. 0+ Grupė: skirta vaikams, sveriantiems mažiau nei 13 kg.
3. I Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 9 iki 18 kg.
4. II Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 15 iki 25 kg.
5. III Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 22 iki 36 kg.

Draudžiama vežti vaiką ant motorinės transporto priemonės priekinės sėdynės specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kuri nukreipta priešinga įprasta motorinės transporto priemonės važiavimo kryptimi, jei priekinė sėdynė yra apsaugota oro pagalve. Ši nuostata netaikoma, jei priekinės oro pagalvės mechanizmas yra išjungtas.

Autobuso keleiviai, vyresni nei 3 metų, privalo naudotis įdiegtomis tvirtinimo sistemomis. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad vaikai, vežami motorine transporto priemone, naudotų tinkančias ir pritaikytas apsaugos sistemas.

Motociklų ir keturračių transporto priemonių sauga

Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų tipų keturračiu, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklų apsaugas (motociklų šalmą, akių apsaugą nuo traumų). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugos, jei bet kokio tipo mopedas, motociklas, triratis, bet kokios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) arba įmontuotos stogo apsauginės arkos, skirtos apsaugoti vairuotoją, keleivį ir smūgio diržai.

Baudos už saugos diržų nenaudojimą

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 134 straipsnis nustato atsakomybę už saugos diržų, atitinkamos grupės sėdynių, pritaikytų vaikų ūgiui ir svoriui, taip pat motociklininkų šalmų naudojimo tvarkos pažeidimą:

• Užtraukia baudą vairuotojams ir (arba) keleiviams nuo 28 iki 57 eurų.
• Ta pati veika, kurią padarė asmuo, nubaustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje pastraipoje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo 57 iki 86 eurų.

Jei toks administracinis nusižengimas padaromas pakartotinai, gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 90 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.

Saugos diržų svarba keleiviams

Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Jų tinkama būklė ir veikimas gali išgelbėti gyvybes avarijos metu. Visiems automobilio keleiviams rekomenduojama užsisegti saugos diržus, net ir trumpam kelionei. Statistiškai, jei visi automobilių vairuotojai bei keleiviai kaskart naudotųsi saugos diržais, žuvusiųjų keliuose galėtų sumažėti maždaug trečdaliu.

Gale sėdinčiųjų saugumas

Nors saugos diržais paprastai rečiau prisisega gale sėdintys keleiviai, jie susiduria su panašia sužeidimų rizika avarijų metu. Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai.

Saugos diržą gale reikia prisisegti ne tik dėl savęs, bet ir dėl šalia esančių asmenų. Avarijos metu, kai kūnai ir daiktai blaškomi automobilyje, ten būna tikra „mėsmalė“, neprisisegęs žmogus gali smarkiai sužaloti kitus. Esu dalyvavęs įvykio tyrime, kur daugiau nei 100 kilogramų sveriantis asmuo, sėdėjęs gale, skriejo į priekį ir dėl stipraus smūgio į sėdynę priekyje sėdėjęs žmogus buvo prispaustas.

Saugumas autobusuose ir taksi

Autobusuose ir taksi automobiliuose saugos diržus taip pat reikėtų segėti. Deja, kol kas diržų segėjimas autobusuose nėra griežtai reglamentuojamas, kadangi senesniuose jų net nėra. Tačiau labai svarbus autobusais besinaudojančių asmenų sąmoningumas. Kiekvienas turi sau atsakyti į klausimus: ar aš važiuosiu autobusu, kuriame nėra saugos diržo? Ar išleisiu savo vaiką į ekskursiją su tokiu autobusu? Vaikai autobusuose važiuoti turėtų tik su saugos diržais ir specialiomis kėdutėmis.

Saugos diržų tobulinimas ir ateities perspektyvos

Nors saugos diržai yra privalomi jau daugelį metų, ateityje jie tikrai taps dar efektyvesni ir saugesni. Pasaulio automobilių gamintojai nuolat tobulina savo automobilių saugos sistemas, kad sumažintų eismo įvykių skaičių ir padidintų jų keleivių saugumą.

Ateities saugos diržų technologijos:

• Saugos diržai su įmontuotais jutikliais: šie diržai sugeba nustatyti, ar keleivis yra tinkamai užsisegęs, ir pranešti apie tai vairuotojui.
• Saugos diržai su automatinėmis reguliavimo sistemomis: šie diržai gali automatiškai reguliuoti savo ištempimą, kad būtų patogiau ir saugiau keleiviams.
• Saugos diržai, kurie automatiškai užsisega: šie diržai gali automatiškai užsisegti, kai keleivis sėda į automobilio sėdynę.

Visos šios naujovės yra skirtos padidinti keleivių saugumą ir sumažinti eismo įvykių skaičių. Tačiau, kaip visada, svarbu prisiminti, kad saugos diržai ir oro pagalvės yra tik dalis automobilio saugos sistemos.

Kitos saugos diržo funkcijos

Svarbiausia saugos diržo dalis yra vadinamoji sagtis, kurią automobilių gamintojai vadina įvorėmis. Tai metalinė detalė, kurią įkišate į spyną, dar vadinamą kablio lizdu, kad pritvirtintumėte. Svarbu suvokti, kad tai itin tvirta sudedamoji dalis, pagaminta iš storos plieno plokštės. Būtent su šia dalimi galima išdaužti šoninį langą ir išlipti iš automobilio, kai reikia kuo greičiau evakuotis iš transporto priemonės, pavyzdžiui, kai kyla gaisras, išsiskiria kenksmingos dujos, kyla kito susidūrimo ar skendimo vandenyje pavojus. Tiesa, patogiau būtų naudoti tam skirtą plaktuką (pvz., autobusuose), tačiau neretai su savimi neturite nieko tinkamesnio už minėtą diržo sagtį. Tai darydami nepamirškite smūgiuoti kuo arčiau stiklo krašto, o ne jo viduryje.

tags: #kokias #funkcijas #atlieka #saugos #dirzai #autoavarijos