Žvejyba Lietuvoje yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas, tačiau ji yra griežtai reguliuojama įstatymų ir taisyklių. Šios taisyklės sukurtos siekiant išsaugoti žuvų išteklius, apsaugoti gamtą ir užtikrinti, kad žvejyba išliktų malonumu ateities kartoms. Pažeidėjams gresia ne tik finansinės baudos, bet ir kitos sankcijos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žvejybos reikalavimus, kokios baudos gresia už taisyklių pažeidimus ir kaip jų išvengti.
Baudos už neteisėtą žvejybą
Nuo 2024 m. liepos 2 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už žvejybos pažeidimus. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ir žvejybos įstatymus, už žvejojimą be leidimo gali būti skiriamos baudos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo.
Baudų dydžiai už dažniausius pažeidimus
- Žvejyba be leidimo arba su neteisėtai įsigytu leidimu: 50-500 eurų. Žvejyba neturint dokumento, įrodančio teisę žvejoti, gali užtraukti finansinę atsakomybę nuo 30 iki 90 eurų.
- Neteisėtas žvejojimas saugomose teritorijose: 100-500 eurų.
- Žvejyba be reikalingų žvejybos įrankių registracijos: 100-300 eurų.
- Neleidžiamo žvejybos metodo naudojimas: 200-500 eurų.
- Žvejyba draudžiamu metu: nuo 120 iki 300 eurų, taip pat laimikio ir įrankių konfiskavimas.
- Draudžiamų įrankių naudojimas (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą): iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Už žvejybą draudžiamais žvejybos įrankiais, būdais ar draudžiamoje vietoje gresia nuo 600 iki 1500 eurų bauda.
- Saugomų rūšių gaudymas: nuo 300 iki 1000 eurų, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
- Žvejyba dideliais kiekiais (pramoniniu būdu): iki 3000 eurų, transporto priemonių, įrankių konfiskavimas.
Baudos už konkrečias žuvų rūšis
- Už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką.
- Už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką reikės sumokėti po 240 eurų.
- Už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gali tekti sumokėti baudą nuo 250 iki 550 eurų. Pakartotinai padarius šį administracinį nusižengimą, gresia bauda nuo 550 iki 1000 eurų.
- Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 580 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis.
Žalos atlyginimas ir konfiskavimas
Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą.
Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.
Žvejybos reikalavimai Lietuvoje
Žvejyba Lietuvoje yra griežtai reguliuojama. Svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus, kad išvengtumėte pažeidimų.
1. Žvejybos leidimas
Norint teisėtai žvejoti Lietuvoje, būtina turėti galiojantį žvejybos leidimą arba žvejo mėgėjo bilietą. Leidimas gali būti išduodamas tiek vietinėse savivaldybėse, tiek per elektronines sistemas, pavyzdžiui, Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). Be leidimo žvejoti draudžiama, todėl prieš pradėdami žvejybą įsitikinkite, kad turite visus reikiamus dokumentus. Jeigu ieškomo tvenkinio pavadinimo sąraše nerandate, galima pirkti žvejo mėgėjo bilietą, skirtą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba. Nusprendus, kuriame tvenkinyje žvejosite, ALIS sistemoje pagal rajonus galima pasitikrinti, ar išsirinktas tvenkinys yra išnuomotas.
2. Žvejybos vietos pasirinkimas
Žvejyba draudžiama saugomose gamtos teritorijose, taip pat tam tikrose vandens telkiniuose, kuriose galioja specialūs apribojimai. Prieš žvejojant visuose Lietuvos ežeruose, upėse ir jūroje rekomenduojama pasitikrinti, ar nėra draudžiamų zonų arba laikino žvejybos apribojimo. Pavyzdžiui, draudžiama plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis Sartų regioninio parko vandens telkiniuose, norint apsaugoti perinčius paukščius. Taip pat draudžiama žvejoti arčiau kaip 10 m atstumu nuo tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių, pažymėtų laikantis žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos.
3. Teisėti žvejybos metodai ir įrankiai
Lietuvoje galioja griežtos taisyklės dėl žvejybos įrankių naudojimo. Pavyzdžiui, žvejyba su tinklais ar elektriniais prietaisais yra draudžiama. Būtina naudoti leidžiamus žvejybos įrankius, tokius kaip meškerės, žvejo krepšiai ir kt. Vienu metu žvejas gali naudoti ne daugiau nei šešis kabliukus. Išimtys taikomos tik stintų ir seliavų žvejyboje, kurioje naudojama ne daugiau nei 12 kabliukų. Žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienas žvejas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama su inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės.
Pastebėjus vandens telkinyje draudžiamus žvejybos įrankius (pvz., tinklus, ežerines gaudykles), kurie nepažymėti plombomis ar plūdurais, jų neišimkite, neplėšykite ar neneškite į krantą ir nedelsiant praneškite apie radinius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Išimdami juos iš vandens telkinių rizikuojate tapti įtariamaisiais dėl galimai neteisėtos žvejybos.
Žvejybos draudimai ir kalendorius
Aplinkos apsaugos departamento parengtose žvejybos atmintinėse rasite žvejybos kalendorių, kuriame galima pasitikrinti, kokiu laikotarpiu, kokio dydžio žuvis ir kiek jų galima gaudyti. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos draudimus:
- Lydekas draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. visuose šalies vandens telkiniuose tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.
- Kiršlius draudžiama žvejoti nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.
- Sterkus draudžiama žvejoti nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.
- Upines nėges draudžiama žvejoti nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. (šis draudimas atnaujinamas gegužės 1-31 dienomis).
- Šamus draudžiama žvejoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
- Siauražnyplius vėžius draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.
- Ungurius Kuršių mariose draudžiama gaudyti visus metus.
- Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba, nakties metu ji yra draudžiama - praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).
- Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Draudimų datos galioja imtinai.
Praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos dėl žvejybos draudimo įsigaliojimo savaitgaliais ar per valstybines šventes. Dabar visi draudimai galioja tiek pirmąją, tiek paskutiniąją dieną (imtinai).
Leidžiamas laimikio kiekis
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti tam tikrą kiekį skirtingų rūšių žuvų. Pavyzdžiui, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių. Sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg.
Laisvalaikio žvejyba ir jos siūlomi pakeitimai
Tarp žvejų mėgėjų vyksta diskusijos dėl siūlomų žuvų dydžių reguliavimo. Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks.
Kai kurie žvejai mėgėjai siūlo keisti taisykles taip, kad būtų privaloma paleisti ne tik mažas (iki 50 cm), bet ir labai dideles lydekas (virš 80 cm). Panaši tvarka galiotų ir dideliems starkiams (reikėtų paleisti nesiekiančius 50 cm ar viršijančius 65 cm), ešeriams (viršijančius 30 cm ilgį) bei visiems margiesiems upėtakiams.
Tokių siūlymų tikslas, pasak žvejų mėgėjų, yra pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius. Didelės žuvys laikomos turinčiomis geresnius genus ir galinčiomis išnešioti daugiau ikrų. Pavyzdžiui, 2 kilogramų žuvis išnešioja 360 gramų ikrų, o aštuonių kilogramų žuvis gali išnešioti jų net iki šešių kartų daugiau. Žvejai mano, kad ilgainiui tai leistų ženkliai padauginti plėšrių žuvų ežeruose ir mariose, o nepopuliarios baltos žuvies kiekis sumažėtų.
Žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas tikina: „Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiauksime tiesiog pagavę ir paleidę.“
Nors Aplinkosaugos ministerija kol kas sprendimo dėl šio projekto nepriėmė, teigiamai vertina diskusijas visuomenėje. Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas pažymi: „Tas pakeitimas, nežinau, labai jau abejotinas, nes nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas. Tai yra žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tokių žvejų Lietuvoj yra apie 40 procentų ir jiems iš esmės tos taisyklės kaip ir nieko nekeičia, jie visas žuvis paleidžia.“ Ministerija pabrėžia, kad jeigu siūlomi pakeitimai būtų taikomi visiems vandens telkiniams, upėse tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Todėl projektas labiau laikomas siūlymu ir paliktas visuomenės konsultacijoms.
Nemokama žvejyba
Nemokamai žvejoti gali šios asmenų kategorijos:
- Asmenys iki 18 metų.
- Valstybinio socialinio draudimo pensininkai.
- Asmenys, turintys negalią.
- Asmenys, kuriems žvejybos ploto naudotojas suteikė nemokamą teisę.
- Kiekvienas valstybinių švenčių dienomis, pvz., per Žolinę (rugpjūčio 15 d.).
Atkreipiame dėmesį, kad nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims žvejojant vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, gali būti nustatytos kitokios limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos. Nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą reikia turėti su savimi žvejybos vietoje.
Kaip išvengti baudos už žvejybos taisyklių pažeidimus?
Norint išvengti baudų už žvejybos taisyklių pažeidimus, būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
- Prieš žvejodami įsitikinkite, kad turite leidimą: Žvejybos leidimas yra privalomas dokumentas. Įsitikinkite, kad jūsų leidimas galioja ir apima tą vietą, kurioje planuojate žvejoti. Leidimus galite įsigyti internetu arba per vietines savivaldybes.
- Pasirinkite teisėtas žvejybos vietas: Prieš pradėdami žvejybą, sužinokite, ar vieta, kurioje norite žvejoti, yra teisėta. Patikrinkite, ar tai nėra draudžiama teritorija, pvz., saugomos gamtos zonos, draustiniai ežerai ar upės. Žvejybos apribojimai dažnai keičiasi pagal sezoną, todėl svarbu nuolat tikrinti naujausius duomenis.
- Naudokite teisėtus žvejybos įrankius: Visada žvejokite su taisyklių atitinkančiais įrankiais. Naudojant neteisėtus įrankius, pvz., draudžiamus tinklus, galite ne tik pažeisti įstatymus, bet ir užteršti aplinką. Atsakingai rinkitės žvejybos metodus, laikykitės žvejybos laikotarpių ir išmetimo normų.
- Būkite atsakingi ir laikykitės žvejybos taisyklių: Visada sekite vietines žvejybos taisykles ir laikykitės nustatytų žvejybos limitų. Neteisėtas žvejybos metodų ar įrankių naudojimas ne tik sukelia baudas, bet gali turėti ir rimtų aplinkosaugos pasekmių.
Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu.