Lietuvos automobilių rinka sparčiai keičiasi, o keliai tampa vis įvairesni. Viena iš ryškiausių tendencijų - elektromobilių populiarumo augimas. Tačiau diskusijos apie automobilius apima ne tik ekologiją, bet ir verslo pasaulio pasirinkimus, asmeninius poreikius bei netgi lietuviškos automobilių pramonės atgimimą. Šioje straipsnio dalyje gilinamės į automobilių įvairovę ir įvairių visuomenės atstovų požiūrį į transporto priemones.
Nuotolinio valdymo automobilių technologijos: ateities perspektyvos
Lietuvoje vyksta eksperimentiniai nuotolinio valdymo automobilių bandymai, kurie ateityje gali pakeisti mūsų keliavimo įpročius. Tai - naujos amerikiečių įmonės „Qibus“ sukurta technologija, leidžianti automobilius valdyti iš bet kurio taško 9600 km spinduliu.
Technologijos principas ir privalumai
„Vienas svarbiausių vairavimo nuotoliniu būdu privalumų yra tai, kad mūsų vairuotojai gali prisijungti prie bet kurios transporto priemonės, kurioje įdiegta mūsų technologija. Todėl vienas vairuotojas gali prižiūrėti dešimtis, o kartais - net ir šimtus automobilių“, - pasakoja „Qibus“ bendrovės įkūrėjas Zachary Forester. Per nuotolį mašiną valdantis operatorius stebi visą aplinką 360 laipsnių aplink automobilį. Taip pat girdi garsus, net pro šalį važiuojančios greitosios ar gaisrinės. „Ta technologija tokia, kad operatorius yra tiesiog vairuotojas, tik ne automobilyje, o automobilis per atitinkamus daviklius, kameras siunčia jam visus signalus, kad jis galėtų vairuoti automobilį būdamas ne jame. Tos kameros yra ne tik vizualinei informacijai pateikti. Technologijos leidžia ir automatiškai identifikuoti kliūtis, pėsčiuosius, kitus dalykus“, - sako „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris.
Pirmieji bandymai ir iššūkiai
Automobilį jau išbandė ir pirmi keleiviai, teigdami, kad „jausmas yra pakankamai saugus ir šiai dienai kol kas tikrai yra įdomu, galbūt džiugu, kad tiek daug tų inovacijų žengia į priekį.“ Nors kyla klausimų, pavyzdžiui, kaip operatorius pajaus, kad mašina slysta žiemą, Susisiekimo ministerija šias technologijas laiko didžiuliu žingsniu inovatyvios Lietuvos link. „Prieš dvi dienas susisiekimo ministras buvo pirmas keleivis, kuris pravažiavo Gedimino prospektu be vairuotojo. Tai iš esmės parodėme, kad tai dabar jau yra įmanoma. Dabar reikia jau šlifuoti detales, pasirūpinti reguliacine aplinka. Žadėti, kada šitie automobiliai tikrai atsiras gatvėse, nedrįstu, bet galime pasvajot galbūt kitų metų pabaigoje“, - teigia K. Kaikaris. Anot susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, tai bus dar viena galimybė signalizuoti pasauliui, kad Lietuvoje laukiama visų, kas nori tokias technologijas testuoti, plėtojant 5G technologijas.
Elektromobiliai ir automatizuoto valdymo sistemos
Kol nuotolinio valdymo inovacijos diegiamos, kai kurios elektromobilius gaminančios įmonės tobulina pilnai automatinio valdymo technologijas, kuriose automobilį valdo ne žmogus, o dirbtinis intelektas.
Automatinio valdymo sistemos Lietuvoje
Elektroninius automobilius parduodančios įmonės vadovas sako, kad kol kas tokios technologijos Lietuvoje neveikia. „Autopilotas, kur įsivedi adresą ir jis tave nuveža - to dar nėra. Pirminėse stadijose taip, toliausiai pažengusi yra „Tesla“, bet ir jie dar nėra net arti turbūt galutinio produkto“, - sako „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius.
Elektromobilių rinkos augimas
Lietuvoje sparčiai auga elektromobilių rinka. Elektrinius automobilius parduodančios įmonės vadovas sako, kad šiais metais tokių mašinų rinka augo trigubai. „Galiojančios paramos, subsidijos tiek fiziniam, tiek juridiniams asmenims žmones skatina. Jei nesumeluosiu, šiemet rinka augo trigubai elektromobilių ir tų žmonių vis daugiau, jie jaučiasi vis saugiau“, - teigia L. Boguševičius.
- Valstybė kompensuoja 2500 eurų už naudotus elektromobilius.
- Už naujus elektromobilius - 5000 eurų.
- Papildomas tūkstantis eurų skiriamas pareiškėjams, sunaikinusiems savo seną transporto priemonę.
- Elektromobilių kainos svyruoja nuo 20 tūkst. iki 190 tūkst. eurų.
Lietuvos automobilių parko taršos problemos ir ES įsipareigojimai
Lietuva susiduria su rimtomis oro taršos problemomis, dėl kurių Europos Komisija (EK) apskundė šalį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Lietuva nevykdo oro taršos mažinimo įsipareigojimo, o šalies automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje.
ES Teisingumo Teismo verdiktas
„Dar 2023 metais Europos Komisija išsiuntė net 9 iš 14 valstybių oficialią nuomonę, paragindama laikytis Europos Sąjungos teisės“, - teigia EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė. Lietuva, remiantis dokumentais, savo oro taršos mažinimo tikslus turėjo įgyvendinti dar 2020-aisiais. „Jeigu komisija kreipėsi, tai yra labai bloga žinia tai valstybei narei, kurios atžvilgiu vyksta toks teismo procesas. Aš nemanau, kad jis vyks ilgai. Manau, kad kitų metų pradžioje mes jau tikrai turėsime verdiktą“, - situaciją vertina europarlamentaras Petras Auštrevičius. Verdiktas, pripažinus, kad Lietuva pažeidė įsipareigojimą, gali būti itin skausmingas valstybės biudžetui ir mokesčių mokėtojams. „Lietuvai gresia nuo 100 tūkstančių iki galbūt net milijono per dieną. Tai yra didžiulė bauda, kadangi mes kalbam apie žmonių sveikatą“, - sako P. Auštrevičius.
Pagrindiniai teršalai ir jų šaltiniai
Nustatyta, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimų mažinti dviejų pavojingų teršalų - azoto oksidų („nox'ų“) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių. Apie 60 procentų azoto oksidų išskiria transportas, daugiausia - taršūs dyzeliniai automobiliai. Naftos, automobilių, statybos, dažų pramonė ir tirpiklių, buitinės chemijos naudojimas namų ūkiuose prisideda prie nemetaninių lakiųjų organinių junginių normos viršijimo. „Dėl „nox’ų“ mes turime trūkumą 15,3 procento, o dėl lakiųjų organinių junginių - virš 3 procentų“, - komentuoja Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Taršos mokesčio perspektyvos
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, taršų, senesnį dyzeliuką Lietuvoje turėti ir pripildyti jo baką dyzelinu yra žymiai pigiau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Prancūzijoje 1 litras dyzelio vidutiniškai kainuoja apie 1,80 Eur, Lietuvoje - apie 1,60 Eur. Tad viena išeičių taršai mažinti, pasak M. Nagevičiaus, yra automobilių taršos mokestis. „Taršos mokestis iš karto padaro motyvą žmogui rinktis mažiau taršų transportą. Pavyzdžiui, jeigu tu svarstai, ar pirkti galingą visureigį, ar pirkti vidutinio lygio mašiną“, - sako M. Nagevičius. Aplinkos ministerija dar nėra nustačiusi, koks toks taršos mokestis galėtų būti. Nacionalinį taršos mažinimo planą Aplinkos ministerija žada atnaujinti kitų metų pirmoje pusėje, kai bus paskelbtas ES Teisingumo teismo nuosprendis Lietuvai.
Asmeninės patirtys ir požiūris į vairavimą
Žinomi Lietuvos žmonės dalijasi savo asmeninėmis istorijomis ir požiūriu į automobilius, atskleisdami, kad transporto priemonė dažnai yra ne tik judėjimo priemonė, bet ir dalis gyvenimo istorijos.
Dariaus Čepulio, renginių vedėjo, patirtys
Renginių vedėjas Darius Čepulis (36) per devyniolika metų prie vairo patyrė daugybę nuotykių. Jis yra ištikimas „Saab“ markės automobilių gerbėjas. „Saab“ markės automobilis man yra mieliausias, arčiausiai širdies ir net pasidomėjęs kitais automobiliais lieku ištikimas šiai markei. Aš labai prisirišu prie automobilio ir negalėčiau kaip kiti jo keisti kas pusę metų. Ar genda, ar negenda, aš susitvarkau jį ir važiuoju toliau, man gaila atsisveikinti su tiek daug kartų praleistų gyvenimo akimirkų,“ - sako D. Čepulis. Jam smagiausia važiuoti provincijos keliukais ir miško takeliais, o ne greitkeliais, kurie jį migdo. Bagažinėje jis visada turi iešmų, kirvuką, šašlykinę su miegmaišiu ir atsarginių daiktų dėžę renginiams. Svarbiausia jam, kad automobilis būtų patikimas ir nelaiku neužgestų. Jo gėdingiausias epizodas - pervažiavimas per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. D. Čepulis teigia, kad prastas vairuotojas neįjungia posūkių, ardo kelyje ir važiuoja su vien garbės žodžiu besilaikančiomis dalimis. Automobilyje visada turi vaistinėlę, gesintuvą ir avarinį ženklą. Apie moteris prie vairo jis juokauja: „Žinote, kodėl moterys vairuoja blogiau? Nes jas vairuoti moko vyrai.“
Vyskupo E. Bartulio prisiminimai apie vairavimą
Šiaulių vyskupas E. Bartulis prisipažįsta, kad labai mėgsta vairuoti ir tai daro jau nuo jaunystės. Jo pirmasis automobilis, kuriuo teko savarankiškai vairuoti, buvo senas „zaporožietis“. Vėliau jis vairavo „Renault Koleos“, o dar visai neseniai - „Škodą“. E. Bartuliui svarbu, kad automobilis važiuotų ir negestų, nors anksčiau ir pats daugelį gedimų suremontuodavo. „Man patinka vairuoti. Visada tai darau, kai turiu progą. Prie vairo esu nuo pat seminarijos laikų. Teises laikiau su antros laidos „zaporožiečiu“, o pirma tikra kelionė pas vieną būsimą vyskupą - su brolio „kupriuku“. Nuvažiavau iš Kauno iki Prienų ir buvau visas šlapias. Jau maniau, kad niekada nebevairuosiu“, - prisimena vyskupas. Jo pirmasis asmeninis automobilis buvo „Moskvičius 407“. Kalbant apie saugumą keliuose, E. Bartulis pataria vairuotojams daugiau tylos, kuri leis neskubėti, ir pabrėžia pagarbą kitiems eismo dalyviams: „Užleisti kitą - daugelyje šalių jau yra natūralus mandagumo gestas. Šitaip truputėlį prilaikai save, kad galėtų kitas išvažiuoti. Aš jau taip įpratau, todėl dažnai save pagaunu, kad jau akimis ieškau, kam čia galėčiau užleisti. Man tai tiesiog džiaugsmas.“
Arvydo Sabonio požiūris į automobilius
Legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis prisimena savo pirmąją pažintį su automobiliu prie tėvo „Žigulių“ vairo. „Pirmas kartas prie vairo buvo prie tėvo „Žigulio“ vairo. Jis labai saugojo savo automobilį, vis netikėjo, kad galiu vairuoti, bijojo, kad ko pridarysiu. Vis dėlto vieną dieną radau rakčiukus ir be jo leidimo išvažiavau,“ - prisimena A. Sabonis. Jo pirmasis asmeninis automobilis buvo „Žiguli“ septintukas (VAZ 2107), įsigytas 1982-aisiais. Dėl savo ūgio jam teko perdaryti visas tarybines mašinas - ir „Volgą“ (GAZ 24), ir „Žigulius“, net „Volvo 740“ teko pailginti. Vairuodamas Madrido „Real“ klube, jis prisimena „Renault Megane“. Grįžus į Lietuvą, jo pirmas asmeninis įsigytas automobilis buvo „Renault Espace“, kurį jis vadina pasakiška mašina kelionėms, ypač atsiradus vaikams. A. Sabonis vertina erdvesnius automobilius, tačiau pripažįsta, kad Europoje su jais sunkoka dėl siauresnių gatvių ir stovėjimo aikštelių. Jis prisimena sudėtingą patirtį Ispanijoje vairuojant „Chrysler“ autobusiuką. Šiuo metu A. Sabonis pats vairuoja „Maserati GranTurismo“, o visi jo šeimos nariai turi asmeninius automobilius. A. Sabonis linki ramybės, sveikatos ir sėkmingai pasiekti tikslą kelyje.
Lietuvos automobilių rinka: tendencijos ir pasirinkimai
VĮ „Regitra“ ir „Autoplius.lt Barometro“ duomenys atskleidžia, kad Lietuvos automobilių rinka aktyviai keičiasi, o lietuvių pasirinkimai atspindi tiek ekonominius, tiek ekologinius veiksnius.
Registracijos augimas ir kainos
Iki šių metų gruodžio 1 d. buvo įregistruota 11 procentų daugiau naudotų automobilių ir 7 procentais naujų automobilių, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Trečią metų ketvirtį vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 9,2 tūkstančio eurų, o naujo - 36,7 tūkstančio eurų. Vidutinis šalies keliais važiuojančio automobilio amžius siekė 16 metų ir 11 mėnesių, tačiau daugiausia automobilių yra 16-20 metų senumo, tai yra, 2004-2008 m. gamybos.
Populiariausi modeliai ir degalų rūšys
Praėjusiais metais, perkant naują automobilį, šalies gyventojai dažniausiai rinkosi „Toyota“, „Volkswagen“, „Škoda“, „Kia“ ir „Dacia“ automobilius. Šiemet populiariausiųjų penketukas išlieka beveik toks pat, tik kiek persigrupavo: „Toyota“, „Škoda“, „Volkswagen“, „Audi“ ir „Kia“. Naudotų automobilių rinkoje šiemet karaliauja BMW, kuriai pavyko į antrą vietą nustumti „Volkswagen“. Trečioje vietoje rikiuojasi „Audi“, toliau - „Volvo“ ir „Peugeot“. Lietuviai jau seniai pasižymi meile vokiškiems automobiliams. Skirstant automobilius pagal degalų rūšis, dyzelinas vis dar dominuoja naudotų automobilių segmente (per 11 šių metų mėnesių įregistruota daugiau nei 95 tūkst. naudotų dyzelinių automobilių). Tačiau renkantis naują transporto priemonę, dyzeliniai automobiliai lieka tik trečioje vietoje, juos lenkia benzininiai ir hibridiniai. Naujų dyzelinių automobilių buvo įregistruota kiek daugiau nei 3,8 tūkst. - 24 proc. daugiau nei pernai. O štai naujų benzininių ir elektra varomų automobilių registravimas smuko: benzininių - 21 proc., elektromobilių - daugiau nei 12 proc. Tuo tarpu hibridinių automobilių registravimas sparčiai augo: naujų - 29,2 proc., o naudotų - net 49 proc. daugiau. „Hibridas - bene patogiausias pasirinkimas vartotojui. Tai - laiko patikrinta technologija, automobilių nereikia krauti, jie turi puikų galios ir sąnaudų santykį, itin mažą CO2 ir dauguma hibridų taip pat gana neblogai išlaiko vertę bėgant metams. Tad natūralu, kad vartotojai šiuos privalumus pastebi ir tuo remdamiesi daro sprendimą“, - tikina „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas.
Lietuviškas superautomobilis „Rhino RR01“
Lietuvos automobilių pramonė žengia naują etapą su „Rhino RR01“ - pirmuoju lietuvišku superautomobiliu, sukurtu ir pagamintu Kaune.
Kūrimo procesas ir ypatybės
Šį automobilį kūrė jachtų inžinieriai, turintys mažai ką bendro su automobilių sportu. Jie nuo nulio suprojektavo monokoką, važiuoklę, kėbulą, interjerą ir elektroniką, o prototipui pasiskolino variklį iš „Audi R8“. „Rhino RR01“ yra komponentinis automobilis, vadinamasis „Kit Car“, kuris konstruojamas iš atskirų komponentų. Jį galima apibūdinti kaip lenktyninį automobilį, tinkamą ir viešajam eismui. Jis turi itin tvirtą aliuminio monokoką, sportinę važiuoklę ir stiklo audiniu dengtą kėbulą. Pirmasis egzempliorius pasižymi lenktyniniams automobiliams būdinga ratų geometrija ir aštriomis valdymo savybėmis, tačiau priklausomai nuo pageidavimų, ją galima keisti. Prototipe sumontuotas galingas 480 AG pasiekiantis V10 formos benzininis atmosferinis variklis iš „Audi R8“, kuris galinius ratus suka per 6 pakopų sekvencinę transmisiją. Projekto autorius Vėjas Pajarskas ir jo kolega Julius Garnelis idėją sugalvojo buriuodami. V. Pajarskas išėjo iš darbo ir, kaip sako, „sėdėdamas ant bedarbio pašalpos“ pradėjo projektuoti automobilį, mokydamasis iš „Youtube“ vaizdo įrašų ir specializuotų knygų. „Metus laiko gimdžiau modelį, viskas yra projektuota ir gaminta mūsų, nieko nekopijavome, nenaudojome kitų dalių, išskyrus standartinius komponentus, patys kūrėme geometriją, automobilio dizainą, kuris yra orientuotas į geras aerodinamines savybes“, - pasakojo V. Pajarskas.
Kaina ir prieinamumas
„Rhino RR01“ monokokas, pakaba ir kėbulas kainuoja 25 tūkst. eurų be mokesčių. Pilną automobilį galima įsigyti už 52 500 eurų, pridedant variklį ir pavarų dėžę. Užbaigtas prototipas su V10 motoru kainuos apie 100 tūkst. eurų.
Verslo pasaulio automobilių pasirinkimai
Automobilis verslo pasaulyje dažnai siejamas su statusu. Įvairūs Lietuvos verslo atstovai dalijasi savo pasirinkimais ir argumentais.
Vadovų automobilių pasirinkimo kriterijai
- Gitanas Nausėda (vyriausiasis SEB banko ekonomistas): Vairuoja naujausio modelio dyzelinį 5 klasės BMW sedaną. Pasirinkimo priežastys: variklio ekonomiškumas, maža CO2 emisija (atitinkanti banko taisykles), mažesnė kaina nei bendrovės siūlomas limitas. Pabrėžia vokiškų automobilių privalumus.
- Dalius Trumpa („Rokiškio pieno“ vadovas): Vairuoja „Subaru Legacy“. Akcentuoja, kad įmonei svarbu, jog automobilis patiktų darbuotojui, suteikiamas kainos limitas. Jo pasirinkimą lėmė keturiais ratais varomas automobilis ir ilgametė patirtis su šia marke.
- Rimantas Perveneckas („Aprangos“ grupės generalinis direktorius): Pasirinko „Porsche Panamera“. Argumentai: verslo klasės automobilis, sukurtas sportinių automobilių gamintojo, patiko dizainas.
- Aurelijus Rusteika („Topo grupės“ vadovas): Vairuoja „Porsche Panamera“. Jo nuomone, automobilis privalo būti patogus ir jį turi būti smagu vairuoti.
- Dainius Dundulis („Norfos“ įmonių grupės vadovas): Vairuoja „Mercedes“ flagmaną - S klasės sedaną. Pirmenybę teikia patikimumui ir komfortui, nes automobilyje praleidžia daug laiko. Vertina „Mercedes“ patikimumą ir laiką taupančias savybes.
- Rūta Skyrienė („Investuotojų forumo“ vadovė): Vairuoja miesto tipo visureigį „Mazda CX7“. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus - kaina. Mano, kad verslininkas turėtų vairuoti reprezentatyvų, bet ne per daug prašmatnų automobilį, kritikuodama prabangius automobilius perkančius verslininkus, kurie neskiria deramo dėmesio darbuotojams.
tags: #koki #automobili #vairuoja #bartulis