Ar žinojote, kad liepos 12 diena yra skirtingų spalvų akių diena? Būklė, kai kieno nors akių rainelių spalva kiekvienoje akyje yra skirtinga, vadinama heterochromija. Nors galbūt nepažįstate žmogaus, kurio vienos akies spalva skirtųsi nuo kitos, greičiausiai tokį reiškinį esate matę šuns arba katės akyse.
Kas yra Heterochromija?
Heterochromija - tai reiškinys, kuomet akys būna skirtingos spalvos. Šis įspūdingas bruožas dažniausiai pasireiškia akies rainelėje, tačiau gali pasitaikyti ir plaukuose bei odoje. Spalvos gali skirtis nežymiai arba gali būti visiškai skirtingos. Bet kuriuo atveju, heterochromija paprastai nėra kenksminga ir neturi įtakos regėjimo kokybei.
Akies spalvą nulemia tam tikras genas. Pagrindinę akies dalį sudaro akies obuolys. Pačiame paviršiuje yra skaidri ragena, giliau - gyslainė. Gyslainėje gausu kraujagyslių ir pigmento. Priekinė gyslainės dalis vadinama rainele, ji ir yra atsakinga už akių spalvą. Rainelėje yra specialios ląstelės - chromatoforai, kuriose yra pigmentas melaninas. Melaninas - tai medžiaga, nudažanti jūsų odą bei plaukus. Kuo šio pigmento daugiau, tuo akies spalva tamsesnė. Rudose akyse yra labai daug melanino, o žydrose jo nedaug. Melanino kiekis, kartu ir akių spalva, yra paveldimi.
Heterochromijos Tipai
Heterochromija gali būti trijų tipų, kurie skirtingai paveikia akies rainelės išvaizdą:
- Pilna heterochromija - viena rainelė yra visiškai kitokios spalvos nei kita.
- Segmentinė heterochromija - viena dalis rainelės yra skirtingos spalvos nei likusi dalis rainelės.
- Centrinė heterochromija - akyje aplink akies vyzdį yra vidinis žiedas, kuris yra kitokios spalvos nei rainelė. Šis tipas pasireiškia, kuomet abi rainelės yra tos pačios spalvos, tačiau aplink vyzdžius turi skirtingos spalvos apskritimą. Centrinė heterochromija yra dažniausiai pasitaikanti iš visų trijų tipų, tačiau nėra vizualiai ryški.
Kaip Išsivysto Heterochromija?
Heterochromija gali būti arba išsivysčiusi gimstant (įgimta), arba įgyta. Daugumos žmonių, turinčių įgimtą heterochromiją, šeimoje yra ne vienas šeimos narys su šia būkle, net jei ji išsivysto ankstyvame amžiuje, ji vis tiek laikoma įgimta.
Akies spalva gali pakisti dėl akies sužalojimo (traumos ar per operaciją) bei dėl ligos (diabeto, akies auglio ar glaukomos). Įgyta heterochromija gali atrodyti taip pat įspūdingai kaip ir įgimta, tačiau dažniausiai tai yra ženklas, jog akis yra pažeista ar nesveika. Jei bet kuri jūsų rainelės dalis pakeitė spalvą, apsilankykite pas okulistą, vien tam, kad būtumėte tikri, jog esate sveiki.
Vienas iš žymiausių įgytos heterochromijos pavyzdžių buvo dainininkas David Bowie. Daugelis galvoja, kad garsus dainininkas, aktorius ir artistas turėjo heterochromiją, tačiau iš tiesų jo būklė vadinama anizokorija. Anizokorija pasireiškia tuomet, kai akių vyzdžiai yra skirtingų dydžių, o tai sukelia iliuziją, kad akys yra skirtingų spalvų. D. Bowie gimė mėlynakiu, tačiau peštynių su mokyklos draugu, dėl mergaitės, metu jis gavo smūgį, kuris sukėlė jam anizokoriją. Kairioji jo akies rainelė išsiplėtė po traumos ir taip susidarė įspūdis, jog jo akys skirtingos spalvos.
Kodėl išsivysto heterochromija?
Jūsų akių spalvą nulemia genų įvairovė, tačiau heterochromija išsivysto dėl pigmento, vadinamo melaninu, koncentracijos ir pasiskirstymo. Nuo melanino taip pat priklauso odos spalva, o jo galima aptikti ir plaukuose. Yra žinoma, kad mėlynose akyse melanino aptinkama mažiausiai, tuo tarpu rudose akyse jo aptinkama daugiausiai. Taigi, heterochromija išsivysto tada, kai vienoje akyje yra daugiau arba mažiau melanino nei kitoje akyje.
Dažniausiai heterochromiją lemia genetika. Ją sukelia gerybinė mutacija, kuri paveikia melanino (pigmento) vystymąsi.
Kam išsivysto heterochromija?
Heterochromija pasitaiko tik 6 žmonėms iš 1000. Tik 1% pasaulio populiacijos turi heterochromiją. Tarp įžymybių, turinčių heterochromiją, yra Kate Bosworth, Christopher Walken, Henry Cavill ir Mila Kunis. Šių aktorių populiarumas padėjo suformuoti žmonių požiūrį į heterochromiją, kaip į egzotišką ir kerintį bruožą. Puikus to pavyzdys - garsioji „Daktarė Kvin“ - aktorė Jane Seymour, taip pat Olivia Wilde, Mila Kunis.
Šiais laikais skirtingos spalvos akys nėra kažkokia anomalija, tačiau taip buvo ne visada. Kai kurios Amerikoje gyvenusios indėnų tautos tikėjo, jog skirtingos spalvos akys reiškia, jog žmogus gali žiūrėti į dangų ir į žemę vienu metu. Jie šį reiškinį vadino vaiduoklio akimis. Rytų Europos pagonys tikėjo, jog skirtingos spalvos akys yra netgi raganos bruožas!
Akių Spalvos Dažnumas
Žmogaus akys gali būti nuostabios spalvų įvairovės, ir kai kurios jų yra daug retesnės už kitas. Dažniausiai pasitaikanti rainelės spalva yra ruda. Tai reiškia, kad daugiau žmonių Žemėje turi rudas akis nei bet kurios kitos spalvos. Skelbiama, kad žalia yra rečiausia pasaulyje akių spalva.
2014 m. Amerikos oftalmologijos akademijos atlikto tyrimo duomenimis:
- 45% žmonių turi rudas akis,
- 27% - mėlynas,
- 18% - lazdyno (rudai žalias),
- 9% - žalias.
Dar rečiau pasitaiko albinizmas - liga, kuria serga maždaug 1 iš 20 000 žmonių ir dėl kurios akys gali būti raudonos arba rausvos spalvos.
Mėlynos Akys
Mėlynos akys dažniausios Baltijos šalių regione, Vidurio, Šiaurės, Rytų Europoje. Mėlynakių taip pat galima rasti Vidurio Rytuose (Afganistane, Irake, Irane). Visame pasaulyje mėlynas akis turi apytiksliai 150 milijonų žmonių. Estijoje net 99 proc. žmonių akys mėlynos, o štai Vokietijoje šis skaičius siekia apie 75 procentus. Manoma, jog žydraakiai labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jie greičiau peršąla.
Rudos Akys
Labiausiai paplitusi akių spalva yra ruda. Išimtį sudaro tik šalys aplink Baltijos jūrą, kuriose gyvena labai daug šviesiaplaukių, ir daugumos jų akių spalva yra melsva ar šviesiai pilka. Daugiausia rudakių gyvena karštose pietinėse šalyse. Ruda akių spalva atlieka tam tikrą funkciją - kuo daugiau akinamų saulės spindulių, tuo tamsesnės tuose kraštuose žmonių akių spalva. Būtent ruda akių spalva sugeba apsaugoti žmogų nuo ryškios, akinančios saulės. Beveik kiekvieno tolimosios Šiaurės gyventojo akys yra rudos. Tamsi akių spalva apsaugo nuo akinančio sniego baltumo, o šviesių akių žmonėms sunku žiūrėti žiemą į sniegą. Dar prieš 10 000 metų daugumos žmonijos atstovų akių spalva buvo ruda, tačiau dėl tam tikrų nepaaiškinamų mutacijų pasaulyje atsirado žmonių skirtingais spalvų atspalviais. Rudakiai dažnai būna labai gyvybingi ir atsparesni stresams. Be to, jų regėjimas paprastai aštresnis, rečiau puola akių ligos.
Pilkos Akys
Pilkos akys yra labiausiai paplitusios Šiaurės ir Rytų Europoje. Pilkos spalvos akys yra gana dažnos, tačiau grynos pilkos akių savininkus sutiksite retai. Priklausomai nuo žmogaus būklės ir nuotaikos, pilkų akių atspalviai gali skirtis. Pilkos akys rodo, kad reikia itin saugoti kepenis, skrandį, inkstus ir visą virškinimo sistemą. Imunitetas ir atsparumas oro permainoms gana stiprus, liga dažniausiai atsėlina dėl neteisingos gyvensenos ir dietos pažeidimų. Ypač venkite psichinio pervargimo, dirbdami kas valandą darykite pertraukėles ir jokiu būdu nedirbkite naktimis.
Žalios Akys
Islandų ir olandų tyrėjai nustatė, kad žalios akys daug labiau paplitusios tarp moterų nei vyrų. Žaliaakių galima sutikti visame pasaulyje, tačiau tokią akių spalvą turi tik maždaug 2 procentai visos žmonių populiacijos. Ši spalva atsiranda dėl didelio kiekio melanino rainelės vystymosi metu, tai yra genetikos rezultatas. Žalsvaakių kaulų ir raumenų sistema paprastai stipresnė nei kitų, tačiau silpnokas skrandis ir plonesnė oda. Žalsvaakiai turi ypač saugotis ilgalaikio buvimo saulės atokaitoje, nes jų odoje perpus mažiau apsauginio gynybinio pigmento! Taigi dažniau nei kiti gali sirgti ir rimtomis odos bei onkologinėmis ligomis.
Alyvinės Akys ir Aleksandrijos Sindromas
Mokslininkai apskaičiavo, kad egzistuoja maždaug aštuonios akių spalvos, ir tai tik labiausiai paplitusios. Pati neįprasčiausia akių spalva - alyvinė. Alyvinės spalvos akių savininkų sutikti beveik neįmanoma. Jie sudaro tik tūkstantąją procento dalį, tačiau jie vis dėlto egzistuoja.
Akių alyvinis atspalvis siejamas su mutacija, kurią mokslininkai vadina Aleksandrijos sindromu. Ji nekenkia regėjimui ir tikriausiai padarė žmones laimingus, apdovanodama juos tokiu unikalumu. Pasakojama, kad pirmą kartą tokios retos spalvos rainele pasirodė mergaitė, kurios vardas buvo Aleksandrija. Jos giliai violetinės akys tuo pačiu metu kėlė ir susižavėjimą, ir gąsdino žmones.
Realiame pasaulyje unikalios violetinės spalvos akimis mums žinoma vienintelė garsenybė - Elizabeth Taylor. Tai buvo labiausiai išreikšta genų mutacija. Žmonės violetinės spalvos akimis visiškai nesiskiria nuo aplinkinių ir gyvena įprastą gyvenimą, juolab tokie žmonės tikrai neturi jokių mistinių galių, kaip linkstama manyti. Be to, žmonės violetinėmis akimis neturi polinkio ir į jokias ypatingas ligas. Nors kai kurioje literatūroje rašoma, jog žmonės violetinės spalvos akimis yra ilgaamžiai ir gyvena maždaug pusantro šimto metų, o kitur atkreipiamas dėmesys į tai, kad jie turi silpną imunitetą ir linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (pvz., manyta, kad Elizabeth Taylor širdies liga yra susijusi su jos neįprasta akių spalva), ši nuomonė nėra moksliškai pagrįsta. Tokia mutacija iki šiol nebuvo visiškai ištirta ir nėra jokios prasmės su ja susieti kurią nors patologiją. Girdėti tikinimų, jog žmonės violetinėmis akimis turi puikų regėjimą.
Spalvų Suvokimas ir Kultūriniai Skirtumai
D. Jonauskaitės, Lozanos universiteto Psichologijos instituto doktorantės, mokslinio darbo tema - sąryšis tarp spalvų ir emocijų bei psichologinis spalvų poveikis žmogui. Atlikus tyrimus su žmonėmis iš daugiau kaip 60 šalių, sudaromas žemėlapis, kuriame matyti, kaip skirtingos spalvos suvokiamos skirtingose pasaulio vietose.
Tyrimai rodo didžiulius kultūrinius panašumus - spalvos ir emocijos susiejamos labai panašiai visose tirtose šalyse. Naujausiame straipsnyje, išspausdintame prestižiniame moksliniame žurnale "Psychological Science", buvo lyginama 30 šalių ir 4,5 tūkstančio dalyvių, ir rasta, kad vidutinis spalvų ir emocijų asociacijų panašumas yra 86 proc. O jei kalbame tik apie Europos šalis, panašumas viršija 90 proc.
Eksperimentai, dažniausiai vykstantys laboratorijose, leidžia tiksliai kontroliuoti, kokias spalvas žmonės mato. Dalyviai kviečiami į tamsų kambarį, apšviestą tik kompiuterio ekrano, ir jiems rodomos konkrečios spalvos, viena po kitos atsitiktine tvarka. Dalyviai renkasi emocijas, pateiktas rašytiniu formatu, kurios jiems asocijuojasi su kiekviena iš tų spalvų. Dažniausiai rodoma dvylika pagrindinių spalvų ir 20 emocijų.
Tarptautiniai tyrimai dažniausiai daromi internetu, nes taip lengviausia pasiekti didesnį žmonių, gyvenančių įvairiose pasaulio vietovėse, skaičių. Apklausos visada išverčiamos į vietinę kalbą, o spalvos yra įvardijamos žodžiais, nes techniškai neįmanoma tiksliai žinoti, kaip spalvos pasirodys skirtinguose ekranuose.
Geltonos Spalvos ir Džiaugsmo Sąsajos
Vienas įdomus atradimas, susijęs su geltona spalva, buvo publikuotas tarptautiniame moksliniame žurnale "Journal of Environmental Psychology". Tyrimas, atliktas 55 šalyse su 6,5 tūkst. dalyvių, įskaitant ir lietuvius, analizavo konkrečią asociaciją tarp geltonos spalvos ir džiaugsmo. Paaiškėjo, kad kuo šalis yra toliau nuo pusiaujo, kuo joje šalčiau, lietingiau ir labiau apsiniaukę, tuo geltona laikoma džiaugsmingesne spalva. Žmonės, gyvenantys dykumų šalyse (Egipte ar Saudo Arabijoje), neasocijuoja geltonos spalvos su džiaugsmu, jiems ši spalva primena karštį ir sausrą. Toliau nuo pusiaujo gyvenantys žmonės - suomiai ar Naujosios Zelandijos gyventojai - sutinka, kad geltona - džiaugsmo spalva.
Violetinė Spalva - Išimtis iš Taisyklės
Vienintelė spalva, su kuria žmonės sieja skirtingas asociacijas, yra violetinė: ji turi daugiausia kultūrinių skirtumų. Lietuvoje violetinė dažnai asocijuojasi su liūdesiu, tuo tarpu kitur žmonės ją priskiria prie rožinės, tuomet kyla asociacijos su meile, pavyzdžiui, Šveicarijoje. Vienose šalyse ji yra pozityvi, kitose - negatyvi, o dar kai kur - ir tokia, ir anokia. Todėl naudoti ją reikėtų labai atsargiai, ir šiuo metu tiriamos violetinės spalvos reikšmės plačiau, ne vien tik asociacijos su emocijomis, bet ir kitos kultūrinės reikšmės.
Spalvos Aplinkoje ir Asmeniniame Gyvenime
Šveicarijoje, anot D. Jonauskaitės, iš esmės nėra labai daug spalvų. Žmonėms patinka rengtis neutralių ir kiek tamsokų - juodos, pilkos, tamsiai mėlynos ar kreminės - spalvų drabužiais. Butuose sienos dažomos tik baltai, interjere dar galima atrasti įvairių medžio tonų ir pustonių, ypač kalnų nameliuose. Šveicarai, netgi jaunimas, tarsi susilieja į vienspalvę masę: apranga - panaši, spalvos - neutralios. Gatvėje pamatyti moterį, dėvinčią spalvotą paltą, - didelė retenybė. Tai kultūrinis bruožas, kad dauguma šveicarų apskritai visur mėgsta neutralumą ir nešališkumą, kuris atsispindi ir šalies politikoje.
Psichologinis fenomenas, angliškai vadinamas mere-exposure effect, paaiškina, kodėl mums patinka dalykai, kuriuos dažniau matome, girdime ar kaip kitaip patiriame. Rudenį gamtoje daugiau rudų, geltonų, oranžinių tonų. Moksliniai tyrimai, atlikti Brauno universitete JAV, parodė, kad žmonėms rudeniškos spalvos patinka labiau, kai šių spalvų padaugėja jų aplinkoje. Kitaip tariant, spalvų pomėgiai keičiasi pagal metų laikus. Per aprangos spalvas žmonės siekia harmonizuotis su aplinka, tarsi susilieti su ja.
Šiltos ir Šaltos Spalvos: Psichologinis Poveikis
Dailininkų terminų žodynas skiria šaltas ir šiltas spalvas. Tiriant spalvų ir emocijų asociacijas, aiškėja, kad mėlyna - viena pozityviausių spalvų, kad ji yra visko, kas mūsų aplinkoje tyra ir teigiama, atspindys. Tai, ką dailininkai vadina šaltomis ir šiltomis spalvomis, yra labai glaudžiai susiję su konkrečiomis asociacijomis, tarkim, ugnies ir ledo. Raudona, oranžinė, geltona ir panašūs tonai ne tik dailininkams asocijuojasi su ugnimi, šiluma. Mėlyna, žydra ir kitos panašios spalvos - su ledu, žiema, ir šalčiu. Jei šie terminai pritaikomi kitoms reikšmėms, pavyzdžiui, kalbant apie emocijas, tuomet juos naudojame metaforiškai.
Tyrimai architektūros srityje mėgino atsakyti, ar spalvos gali šildyti ir šaldyti. Šveicarijos federalinis politechnikos universitetas Lozanoje atliko tyrimą, kuriame kolegos uždėjo ant langų filtrus, dėl kurių kambarys tapdavo oranžinis arba melsvas. Žmogus, patekęs į tokią erdvę, turėjo nusakyti, kaip jaučiasi, ir maždaug nuspėti kambario temperatūrą. Išvada buvo tokia: kai dalyviai buvo mėlynajame kambaryje, jie jautėsi šalčiau ir nejaukiau, lyginant su įprastiniu kambariu be jokių langų filtrų. Jie taip pat jautėsi šalčiau ir nejaukiau, lyginant su oranžiniu kambariu, bet temperatūros pojūtis buvo vienodas įprastiniame ir oranžiniame kambaryje. Įdomiausia, kad iš fiziologinės pusės nebuvo pastebėta jokio pokyčio - dalyvių temperatūra, būnant skirtinguose kambariuose, nei pakilo, nei nukrito. Peršasi išvada, kad spalvos greitu laiku nesutaupys šildymui, bet galbūt padės vasaromis pasijusti vėsiau, bent jau psichologiškai.
Spalvos ir Asmenybės Tipai
Naujausias tyrimas, ruošiamas publikacijai moksliniame žurnale, buvo paremtas idėja, kad žmogaus mėgstamiausia spalva gali pasufleruoti jo charakterio bruožus. Buvo surinkti dažniausiai pasitaikantys būdo bruožai kiekvienai spalvai ir palygintos šios idėjos su moksliniais duomenimis. Tyrime dalyvavę žmonės užpildė plačiai naudojamą asmenybės bruožų klausimyną ir įvardijo savo mėgstamiausią spalvą. Atlikus įvairias statistines analizes, nerasta jokio ryšio tarp mėgstamiausios spalvos ir jų charakterio savybių.
Nepaisant šito tyrimo, žmonės dažnai mano, kad aplinkinių apranga atskleidžia informacijos apie jų charakterį. Kitų mokslinių grupių tyrime eksperimento dalyviai matė nuotraukas, kuriose tie patys žmonės buvo apsirengę arba labai ryškiai, arba pilkšvesnių spalvų drabužiais. Apklaustieji žmones su ryškesne apranga vadino ekstravertiškesniais, atviresniais pasauliui nei tuos, kurie buvo apsirengę prislopintų spalvų drabužiais.
Vyriškos ir Moteriškos Spalvos
Vakarų kultūroje rožinė spalva yra mergaitiškumo simbolis, labiau simbolizuojanti vaikiškumą nei moteriškumą. Todėl nemažai suaugusių moterų nemėgsta šios spalvos, nenori būti tapatinamos su silpnąja lytimi. Mėlyna spalva dažnai naudojama simbolizuoti berniukus, bet ši reikšmė aiški tik tuomet, kai mėlyna pateikiama kartu su rožine. Viena pati mėlyna spalva nėra vyriškumo simbolis. Tiek vyrai, tiek moterys, berniukai ir mergaitės mėgsta šią spalvą. Rožinės ir mėlynos spalvų stereotipai susiformavę mūsų kultūroje gana neseniai, ne daugiau kaip prieš 100 metų, todėl tikrai gali keistis. Vyrai, dėvintys rožinius drabužius, yra drąsūs, jie griauna įsigalėjusias normas.
Spalvos gyvūnams
Heterochromija išsivysto ne vien tik žmonėms. Ji gan dažnai pasireiškia tam tikrų veislių šunims (pvz., Sibiro haskiams, Australijos aviganiams) ir katėms. Vienintelis dalykas, kurį byloja akių spalva, - tai tam tikras genetinis individo paveldėjimas.
Skirtingų Spalvų Sistemų Poveikis Monitoriuose
Prieš pradedant naudoti spalvų valdymą keturiuose įrenginiuose, matomi spalvų skirtumai dėl skirtingų aparatūros technologijų ir spalvų nustatymų. Numatytieji spalviniai nustatymai, pavyzdžiui, spalvų temperatūra, prisotinimas ir kontrastas, esantys namų ekrane, paprastai atitiks tipiško naudojimo spalvos poreikius. To paties modelio LCD monitoriuose taip pat pasireikš spalvų nesutapimas dėl apšvietimo modulių ir spalvotų filtrų nuokrypių.
Adityvioji spalvų teorija
Adityvioji spalvų teorija teigia, kad spalvos gaminamos maišant šviesą, ypač raudoną, žalią ir mėlyną šviesas. Adityviajame spalvų modelyje šios trys spalvos vadinamos pagrindinėmis spalvomis. Kitos spalvos gali būti pagamintos maišant įvairius raudonos, žalios ir mėlynos spalvos šviesos kiekius, kad būtų sukurtos papildomos spalvos: žydra, rausva ir geltona. Raudonos ir žalios šviesos maišymas sukuria geltoną šviesą. Žalios ir mėlynos spalvos susimaišymas sukuria žydrą. Sumaišius mėlyną šviesą ir raudoną šviesą, sukuriama rausva.
Subtraktyvioji spalvų sistema
Subtraktyvioje spalvų sistemoje spalvos gaminamos maišant dažiklius. Tam tikros šviesos spalvos absorbuojamos (atimamos) naudojant dažiklius, o kitos spalvos atsispindi ir yra matomos. Pakaitinės pirminės spalvos yra žydra (C), rausva (M) ir geltona (Y). Jei sumaišysime geltoną ir žydrą, turėsime žalią; geltonos ir rausvos spalvų maišymas suteiks raudoną spalvą; o derindami rausvą bei žydrą gausime mėlyną spalvą. Teoriškai visų trijų pagrindinių spalvų derinys sukurtų juodą spalvą; tačiau iš tiesų rezultatas yra tamsiai ruda.