Aušinimo skystis, dar žinomas kaip antifrizas, yra viena iš labiausiai nuvertinamų, tačiau gyvybiškai svarbių automobilio eksploatacinių medžiagų. Jo būklė tiesiogiai lemia variklio ilgaamžiškumą ir apsaugo nuo brangių gedimų. Ši medžiaga cirkuliuoja variklio aušinimo sistemoje ir atlieka kelias esmines funkcijas.
Kas yra antifrizas ir kokia jo sudėtis?
Antifrizas yra vandens ir etilenglikolio (arba propilenglikolio) mišinys, kurio pagrindinė paskirtis - pašalinti perteklinę šilumą iš variklio ir perduoti ją į radiatorių. Jo sudėtyje taip pat yra distiliuoto vandens ir specialių priedų, kurie gerina jo fizines savybes.
Pagrindinės antifrizo funkcijos
- Temperatūros reguliavimas: Pagrindinė aušinimo skysčio paskirtis yra reguliuoti variklio darbinę temperatūrą. Jis neleidžia skysčiui užšalti esant žemai temperatūrai ir padidina sistemos virimo temperatūrą, palyginti su vandeniu.
- Apsauga nuo korozijos ir nuosėdų: Aušinimo skysčio sudėtyje esantys priedai apsaugo variklio komponentus nuo korozijos ir nuosėdų. Be šių priedų susidarančios nuosėdos užkimštų aušinimo sistemą, sumažintų jos veiksmingumą ir sukeltų variklio perkaitimą.
Antifrizo tipai ir savybės
Aušinimo skysčių asortimentas yra didelis, ir jie skiriasi ne tik spalva, bet ir cheminėmis savybėmis. Spalva reikalinga tik nuotėkių nustatymui ir kaip prevencinė priemonė, kad jis nebūtų netyčia prarytas. Teiginys, jog maišyti galima tik vienodos spalvos antifrizą, yra klaidingas.
Antifrizo spalva ir tipai
Seniau antifrizo spalva galėdavo nusakyti priemonės savybes, tačiau patobulėjus chemijos pramonei, spalva nebeturi didelės įtakos. Kas turi įtakos, tai pačio skysčio tipas:
- IAT (neorganinių rūgščių technologija): Paprastai yra žalios arba geltonos spalvos. Šio tipo antifrizai, dauguma yra neorganiniai ir turi rūdžių inhibitorių bei apsaugos priemonių, kad sustabdytų aušinimo sistemos komponentų koroziją.
- OAT (organinių rūgščių technologija): Dažnai šie produktai yra raudonos arba violetinės spalvos. Ši technologija tinka šiuolaikiniams varikliams ir tarnauja daugiau kilometrų nei IAT. „General Motors“ dešimtajame dešimtmetyje pradėjo naudoti organinį aušinimo skystį, kuris skirtas naujesniems automobiliams su aliuminio radiatoriais, o ne senosios mokyklos variniais ir žalvariniais.
- HOAT (hibridinė organinių rūgščių technologija): Tai kombinuotas tipas, jungiantis abiejų technologijų privalumus.
Antifrizo naudojimas ir priežiūra
Kaip patikrinti ir išbandyti aušinimo skystį / antifrizą
Antifrizas turi būti pilamas į automobilio radiatorių arba tam skirtą aušinimo skysčio talpyklą. Didžiojoje dalyje automobilių antifrizo lygį stebi specialūs davikliai. Pastebėjus per smarkų sumažėjimą, apie tai praneša lemputė prietaisų skydelyje.
Reguliarus tikrinimas ir keitimas
Nepaisant daviklių, svarbu reguliariai patiems tikrinti antifrizo lygį bei sistemos būklę. Aušinimo skysčio rezervuare paprastai yra žymos (MIN bei MAX), rodančios optimalų lygį. Jei antifrizo spalva pakitusi arba jame plaukioja nuosėdos, taip pat laikas jį keisti. To joks daviklis neparodys, tad geriausia kartais patiems atsidaryti variklio dangtį ir pažiūrėti į bakelyje esantį skystį. Jei jo kvapas kaip sudegusio, arba antifrizas atrodo kaip pienas (tai reiškia, kad alyva pateko į sistemą per nesandarią galvutės tarpinę, transmisijos aušintuvą arba įsiurbimo kolektorių), jį reikėtų pakeisti. Taip pat siūloma paliesti aušinimo skystį ir įsitikinti, kad ant jo nėra jokio smėlio arba kitokio purvo.
Keitimo dažnumas
Keitimo dažnumas priklauso nuo automobilio amžiaus ir naudojamo skysčio tipo. Naujuose automobiliuose pirmą kartą antifrizą rekomenduojama keisti po 5 metų arba nuvažiavus 250 000 km. Laikui bėgant aušinimo skystis praranda savo chemines savybes, tampa rūgštesnis, mažėja jo gebėjimas apsaugoti nuo korozijos. „Net ir geriausias antifrizas bėgant laikui skyla.“
Antifrizo ir vandens santykis
Aušinimo skystis/antifrizas susimaišo variklio aušinimo sistemoje su vandeniu tam, kad sumažintų užšalimo temperatūrą ir pakeltų sistemos virimo temperatūrą. Tai reiškia, kad į automobilio aušinimo sistemą įpylę aušinimo skysčio/antifrizo galite padidinti temperatūrą, kuria transporto priemonė gali važiuoti, kol aušinimo sistema neužvirs.
Optimalus santykis
Vandens virimo temperatūra yra 100 °C. Automobilio radiatoriaus slėgio diapazonas yra 75 - 100 kPa (arba 11-15 psi), o sumaišius 33 % aušinimo skysčio su vandeniu, virimo temperatūra pakyla iki 121 °C. Žiemos metu arba gyvenant vietoje, kur visuomet šalta, reikės, kad aušinimo skysčio ir vandens santykis būtų 60:40. Gali atrodyti keistai, tačiau padidinus antifrizo kiekį sistemoje, iš tikrųjų sumažės jo apsauginės savybės. Kuomet automobilio sistemoje nėra antifrizo, ledas susidarys prie 0°C. Žiemos metu rekomenduojame naudoti aušinimo skystį 60:40, jūs apsaugosite savo automobilio sistemą nuo užšalimo. Kadangi lauko temperatūra gali būti vos -5 °C, tačiau nepamirškite, kad važiuojant, gaunamas ir vėjo pasipriešinimas. Todėl ir toliau laikykitės vandens ir aušinimo skysčio mišinio, bei rekomenduojamo santykio 50:50 (vanduo : aušinimo skystis) arba 60:40.
Skirtingų antifrizų maišymas
Nėra rekomenduojama maišyti skirtingų tipų aušinimo skysčių, nes tai gali sugadinti jūsų transporto priemonės variklio aušinimo sistemą. Du nesuderinami skysčių tipai gali sutingti jūsų aušinimo sistemoje. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad senesniuose automobiliuose negalite naudoti naujesnių aušinimo skysčių ir atvirkščiai. Jeigu nežinote, koks aušinimo skystis yra reikalingas, galite pasidomėti internete arba kreiptis į autoservisą.
tags: #kodel #pilamas #antifrizas #i #automobili