Kodėl atrodo, kad po oda kažkas juda: priežastys

Nemalonus jausmas, kai atrodo, kad po oda kažkas juda ar ropinėja, gali būti įvairių priežasčių ženklas - nuo dermatologinių ligų iki psichologinių sutrikimų. Nors kartais tai gali būti tik vaizduotės padarinys, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir, esant reikalui, kreiptis į specialistus.

Dermatitas ir jo simptomai

Dermatitas yra bendras terminas, vartojamas odos uždegimams apibūdinti. Sergant dermatitu oda paprastai būna sausa, galimi odos patinimai ir paraudimai. Šį susirgimą gali sukelti įvairios priežastys, todėl jis būna įvairių tipų, tačiau nėra užkrečiamas.

Kai kuriais atvejais dermatito simptomai gali būti itin nemalonūs. Odos niežėjimo stiprumas gali varijuoti nuo lengvo iki stipraus. Tam tikrų rūšių dermatitas gali užsitęsti ilgai, o taip pat gali paūmėti dėl sezoninio poveikio, aplinkybių ar patiriamo streso. Tam tikros dermatito rūšys paplitusios tarp vaikų, kitos - tarp suaugusių.

Dermatito požymiai

Dermatito požymiai gali būti lengvi arba sunkūs ir skiriasi priklausomai nuo pažeistos kūno vietos. Ne visiems dermatitu sergantiems žmonėms pasireiškia visi šio susirgimo požymiai. Apskritai dermatito požymiai gali būti šie:

• Bėrimas;
• Sausa, įtrūkusi oda;
• Odos niežėjimas;
• Skausminga oda, su dilgčiojimu ar deginimu;
• Pūslės;
• Patinimas;
• Paraudimas.

Dermatito rūšys

Yra skiriamos kelios dermatito rūšys. Šios dermatito rūšys pasitaiko dažniausiai:

• Atopinis dermatitas. Ši odos būklė, dar vadinama egzema; ji paprastai yra paveldima ir išsivysto kūdikystėje. Egzema sergantiems žmonėms ant kūno dažniausiai atsiranda šiurkštūs sausos, niežtinčios odos ploteliai.
• Kontaktinis dermatitas. Kontaktinis dermatitas pasireiškia, kai prie odos prisiliečia atitinkama medžiaga ir sukelia alerginę reakciją arba dirginimą. Šios reakcijos gali išsivystyti į bėrimus, kurie degina, „kandžiojasi“, niežti arba sukelia pūsles.
• Dishidrozinis dermatitas. Sergant šios rūšies dermatitu, oda negali apsisaugoti. Dėl to oda niežti, būna sausa, dažnai atsiranda mažų pūslelių. Šis dermatitas dažniausiai atsiranda ant pėdų ir rankų.
• Seborėjinis dermatitas. Šios rūšies dermatitas dažniausiai aptinkamas galvos odoje, tačiau taip pat gali atsirasti ant veido ir krūtinės. Dėl jo dažnai atsiranda žvynuotų dėmių, odos paraudimų, pleiskanų.
• Stazinis dermatitas. Stazinis dermatitas atsiranda dėl prastos kraujotakos organizme, dažniausiai blauzdose ir pėdose. Dar vadinamas varikozine egzema.

Dermatito priežastys

Dermatito priežastys priklauso nuo šio susirgimo rūšies. Kai kurių rūšių, kaip antai dishidrotinė egzema, neurodermatitas ir numulinis dermatitas, priežastys gali būti nežinomos.

• Egzema sukelia tokie veiksniai kaip odos išsausėjimas, aplinkos poveikis ir ant odos esančios bakterijos. Egzema dažnai būna genetinė, nes egzema sergančių žmonių šeimoje paprastai pasitaiko sergančiųjų egzema, alergija arba astma.
• Kontaktinį dermatitą sukelia tiesioginis kontaktas su tam tikru dirgikliu ar alergenu. Įprastos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas, yra plovikliai, kosmetika, nikelis arba nuodingoji gebenė ir ąžuolas.
• Seborėjinį dermatitą greičiausiai sukelia riebalų liaukų grybelis. Jis paprastai paūmėja pavasarį ir žiemą. Atrodo, kad kai kuriems žmonėms šis dermatitas taip pat turi genetinį komponentą.

Dermatito trigeriai

Sukėlėjas yra tai, kas sukelia odos reakciją - tai gali būti medžiaga, aplinka arba kitas veiksnys žmogaus organizme. Dažniausiai pasitaikantys dirgikliai, kurie sukelia dermatito paūmėjimą, yra stresas, aplinka, dirginančios medžiagos ir hormoniniai pokyčiai.

Medicininis gydymas ir gydymas namuose

Dermatito gydymas priklauso nuo jo rūšies, požymių sunkumo ir jį sukėlusios priežasties. Dermatito požymiai odoje gali išnykti savaime per 1 - 3 savaites. Jei taip nenutinka, jūsų gydytojas arba dermatologas gali rekomenduoti:

• Kremus arba losjonus sausai odai;
• Vietinio poveikio kremus su steroidais, pavyzdžiui, hidrokortizonu, kad sumažėtų niežulys ir uždegimas;
• Alergiją ir niežulį malšinančius vaistus, pavyzdžiui, antihistamininius preparatus, tokius kaip difenhidraminas;
• Fototerapiją arba paveiktų vietų apšvietimą kontroliuojamu šviesos kiekiu.

Antibiotikai arba priešgrybeliniai vaistai paprastai skiriami tik tuo atveju, jei išsivystė infekcija. Infekcijos gali atsirasti tada, kai dėl intensyvaus draskymo pažeidžiama oda.

Dermatito pažeistos odos priežiūra namuose

Dermatito pažeistos odos priežiūra namuose gali apimti vėsių, drėgnų audinių uždėjimą ant odos, kad sumažėtų niežulys ir diskomfortas. Galima išbandyti į vėsią vonią įberti valgomosios sodos, kuri padeda šiek tiek numalšinti nemalonius simptomus. Jei oda pažeista, žaizdą galima aptvarstyti tvarsčiu arba bintu, kad sumažėtų dirginimas ir infekcijų rizika.

Dermatitas kartais gali paūmėti patyrus stresą. Stresą sumažinti gali padėti alternatyvios terapijos, pvz., akupunktūra, joga ar masažas. Mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, reakciją sukeliančių maisto produktų atsisakymas, gali padėti kontroliuoti egzemos požymius. Kai kuriais atvejais gali padėti ir maisto papildai, pavyzdžiui, vitaminas D ir probiotikai.

Bėrimas ir jo priežastys

Bėrimas yra labai platus medicininis terminas, apibūdinantis pagrindinį beveik visų odos ligų simptomą. Bėrimai skiriasi savo priežastimi, morfologija, išsidėstymu. Išberti gali tiek vieną kurią nors kūno dalį, tačiau būna atvejų, kai bėrimai išplinta po visą kūną. Pagal tekstūrą bėrimai gali būti išsausėję, šlapiuoti, nelygaus paviršiaus, gali būti įtrūkimų, gumbelių, pūslelių.

Bėrimas yra pats dažniausias nusiskundimas, dėl ko pacientas ateina pas gydytoją dermatologą. Kasmet bėrimais skundžiasi milijonai žmonių. Išberti gali dėl daugybės priežasčių ir tikriausiai nerasime nė vieno žmogaus, kuris niekad gyvenime nėra turėjęs odos bėrimo.

Dažniausios bėrimų priežastys

• Kontaktinis dermatitas: imuninės sistemos sąlygota reakcija į medžiagas, turėjusias kontaktą su oda. Oda parausta, prasideda uždegimas, bėrimas šlapiuoja, gali atsirasti šašų.
• Vaistų šalutinis poveikis: neretai paciento vartojimo vaistai (dėl kitų ligų) gali sukelti odos bėrimą. Išberti gali tiek dėl tiesioginės vaisto sukeliamos šalutinės reakcijos, tiek ir dėl alergijos tam medikamentui. Be to, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali įjautrinti odą saulės spinduliams.
• Infekcijos: bakterinės, virusinės, grybelinės, parazitinės kilmės infekcijos taip pat gali pasireikšti odos bėrimu. Jų pobūdis priklauso nuo ligos sukėlėjo. Pavyzdžiui, odos kandidozė pasireiškia niežtinčiu bėrimu, dažniausiai atsirandančiu odos raukšlėse, o pūslelinė pasireiškia smulkiomis pūslelėmis rausvu pagrindu.
• Autoimuninės ligos: autoimuninė liga reiškia, jog organizmo imuninė sistema pradėjo atakuoti sveikas ląsteles. Yra daugybė tokių ligų pavyzdžių, pvz., vilkligė, kuomet autoimuninė liga pasireiškia odos bėrimu.
• Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai: išberti gali nuo įvairiausių rūšių vabzdžių įkandimų, įgėlimų. Pavyzdžiui, blusos yra smulkūs, šokinėjantys vabalai, kurie gali apsigyventi namų audiniuose.
• Stresas ir psichologinė įtampa: kartais gali lemti odos bėrimus. Dilgėlinė yra dažnas bėrimo tipas, kurį gali sukelti ar sustiprinti stresas, tačiau tokio bėrimo rūšių yra ir daugiau.
• Hormonų pokyčiai: didelis bėrimas gali rodyti hormonų pokytį organizme. Dauguma paauglių kenčia dėl spuogų vienu ar kitu brendimo metu, tačiau sunkūs bėrimo atvejai, pasireiškiantys suaugusiesiems, gali būti sutrikusios hormoninės sistemos, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromo, ženklas.
• Alergijos: šienligė, dar vadinama alerginiu rinitu, yra alerginė reakcija į žiedadulkes. Esant šienligei, galimas ir odos bėrimas, panašus į dilgėlinę. Taip pat kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija į vartojamus vaistus (receptinius, nereceptinius, netgi maisto papildus).

Kiti odos pokyčiai ir jų reikšmė

Oda apie mūsų savijautą ir gyvenimo būdą pasako beveik viską - kuo sergame, kiek miegame, kokių žalingų įpročių turime. Nenuostabu, kad šia „išdavike" taip rūpinamės - maitiname, drėkiname, masažuojame - norime atrodyti sveikesnės ir jaunesnės, nei esame. Bet gal užuot bandžiusios maskuoti ir „trinti" odos siunčiamus pranešimus, geriau į juos įsiklausykime?

15 odos požymių, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes ligas

1. Pageltusi oda. Jei oda pagelto, reikėtų išsitirti kepenis ir tulžies pūslę. Gali būti, kad sutriko medžiagų apykaita šiuose organuose, ilgiau uždelsus gali prasidėti uždegimai. Geltonos akys atskleidžia, jog žmogus turi problemų su kepenimis, t. y. kad jos nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.
2. Išblyškusi oda. Pernelyg balta oda gali rodyti anemiją (mažakraujystę), kai organizme ima trūkti geležies. Taip pat tai gali rodyti plaučių ir bronchų ligas.
3. Išblyškusi su melsvu atspalviu oda. Jei veido oda pablyškusi, o nosies ir lūpų srityje matosi melsvi atspalviai, tai rimtas perspėjimas apie širdies ligas.
4. „Marmurinė" oda. Tai pablyškusi melsvomis gyslelėmis išvagota oda. Tokie požymiai perspėja apie kraujagyslių trapumą ir apie tai, kad organizme trūksta vitaminų C ir E.
5. Apdribusi oda. Apdribusi, apvytusi oda - lėtinių, organizmą sekinančių ligų (cukrinio diabeto, endokrininių sutrikimų ir kt.) požymis.
6. Pleiskanojanti oda. Tokia oda - sutrikusios centrinės nervų sistemos požymis, gali rodyti nervinio pobūdžio problemas.
7. Riebi oda. Gausiai besiriebaluojanti oda - sutrikusios riebalų apykaitos organizme pasekmė. Šiuo atveju derėtų išsitirti virškinamojo trakto darbą.
8. Rausvos dėmės ant veido ir kaklo. Dažniausiai tai yra maisto ar vaistų alergijos pasekmė. Jei stipriai parausta visas veidas ir kaklas po fizinio krūvio - tai padidėjusio kraujospūdžio požymis.
9. Raudoni spuogai. Jei ant veido ir kūno iškyla raudoni spuogai, tai rodo sutrikusį skrandžio ir žarnyno darbą arba yra toksinio apsinuodijimo ženklas.
10. Sausa, tarsi vaškinė oda. Tokia oda gali rodyti lėtinį gastritą, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligę.
11. Sausos odos plotai ant alkūnių. Tai nusilpusios imuninės sistemos požymis. Taip pat gali rodyti avitaminozę, ypač vitaminų A ir B trūkumą.
12. „Žąsies" oda. Pašiurpusios odos ploteliai dažniausiai rodo alergiją kosmetikai, plovikliams ar kitokiai chemijai. Šias reakcijas išprovokuoja tokie dirgikliai, kaip baimė, žema temperatūra, stresas ir kitos kraštutinės išorės sąlygos arba emocinės būklės.
13. Pablyškusi ir patinusi oda. Tokia oda, ypač ant veido ir blauzdų, perspėja apie inkstų ligas, kurios lemia skysčių susilaikymą organizme.
14. Pilkšva oda. Pilkšva ir neretai pašiurpusi oda perspėja apie inkstų funkcijos nepakankamumą.
15. Nelygi, dėmėta oda. Gelsvos iškilusios sankaupos ar geltoni ploteliai prie akių rodo aukštą cholesterolio kiekį. Geltonos spalvos spuogeliai iš tiesų yra cholesterolio nuosėdos. Patamsėję švelnūs odos ploteliai ten, kur susidaro kūno dalių linkiai ar raukšlės (pavyzdžiui, pažastys ar kaklo odos raukšlės), gali rodyti, kad žmogus turi didelę riziką susirgti ar jau serga diabetu.

Kliedimoji parazitozė: psichologinė priežastis

Paaiškėjo, kad varginantys pojūčiai, žinomi kliedimosios parazitozės pavadinimu, iš tiesų yra tik vaizduotės padarinys. Tiesa, tyrėjai pripažįsta, kad šių įrodymų negana, jog tuo būtų galima įtikinti daugelį pacientų. Kai gydytojai tikina, kad jų odos biopsijos rezultatai yra neigiami, o parazitus jie tik įsivaizduoja, pacientai jaučiasi nesuprasti.

„Įtikinti juos atsikratyti šio įsitikinimo yra beveik neįmanoma, nesvarbu, kiek įrodymų bepateiktume,” - sako Minesotos valstijos (JAV) Mayo klinikų dermatologijos profesorius Mark D. P. Davis. Kliedimoji parazitozė paprastai yra gydoma priešpsichoziniais vaistais. Tačiau, pasak M. Davis, daugelis šiuo sutrikimu sergančių pacientų atsisako juos vartoti, nes nesutinka su ligos diagnoze.

Kai kurie pacientai, jaučiantys ropinėjimą po oda, mano, kad dėl to kaltos į siūlus panašios skaidulos, kurias gamina nežinomi organizmai. Padedami grupės užjaučiančių gydytojų ir advokatų, šie pacientai pareikalavo jų būklę pavadinti Morgellons liga ir įtikino Ligų kontrolės ir prevencijos centrus (CDC) atlikti šios ligos tyrimus. Visgi daugelis medikų mano, kad ši būklė yra psichologinė, o ne fizinė - būtent tai ir norėjo įrodyti M. Davis ir jo kolegos.

Jie atliko pacientų, kuriems Mayo klinikose 2001-2007 m. buvo diagnozuota kliedimoji parazitozė, odos biopsijos tyrimus. Kaip ir tikėtasi, nė viename mėginėlyje nebuvo rasta parazitų, tačiau 49 pacientams nustatytas odos uždegimas, dar vadinamas dermatitu. Šiuos uždegimus galėjo sukelti kelios priežastys: kitos sveikatos problemos (pavyzdžiui, alergijos) arba pacientų bandymai sunaikinti įsivaizduojamus parazitus juos ištraukiant iš po odos ar net sudeginant.

Dermatologė Jennifer Murase, kuri dirba su kliedimąja parazitoze sergančiais pacientais, teigia, kad į pacientų skundus reikia reaguoti rimtai. Šie žmonės dažnai serga egzema ar žvyneline, o tai gali neigiamai veikti jų nervų sistemą ir sukurti iliuziją, kad po oda ropinėja įvairiausi gyviai. J. Murase ir jos kolegos dažnai pacientams atlieka biopsijas, kurių tikslas - ne patvirtinti kliedimosios parazitozės diagnozę, bet nuraminti pacientus, kad po jų oda nėra jokių gyvių.

Dermatologas John Koo mano, kad maždaug trečdalį šių pacientų galima nesunkiai įtikinti, jog tikroji problema nėra parazitai, dar trečdalį įtikinti yra sunkiau, o likusieji vis tiek laikysis savo nuomonės. „Jei pacientams skiriama daug laiko ir dėmesio, jų būklė gali pagerėti," - sako J. Murase. „Tiesą pasakius, kartais ji net labai pagerėja."

Oda ir psichosomatika

Metafiziniu požiūriu, žmogaus odos būklė atspindi, kaip jis vertina pats save jį supančio pasaulio akivaizdoje. Oda yra žmogaus apvalkalas, rodantis turinio būklę. Ką mes apie save galvojame - tokia dažniausiai ir mūsų oda. Jeigu žmogus kruopščiai slepia nuo aplinkinių savo polinkius, mintis, nuomonę, nuslopina negatyvias emocijas, nuoskaudas, pretenzijas, - jo apvalkalas greičiausiai sureaguos į šį papildomą krūvį.

Vadinamoji „problemiška oda" reiškia, kad žmogus gėdijasi savęs, savo norų, kad jis negatyviai save vertina. Viena pagrindinių priežasčių, kuri gali sukelti odos ligą, - tai vidinis konfliktas su pačiu savimi, atmetimas savęs, savo išvaizdos, viso pasaulio apskritai ir dalimis. Vidinis tokio žmogaus vientisumas gali būti pažeistas netgi dėl silpnos įtakos iš išorės. Įžeidūs, greitai įsiplieskiantys žmonės moka už savo negatyvų emocionalumą būtent „savo kailiu", o tiksliau - jo sveikumu.

Furunkulai (votys) greičiausiai liudija, kad ilgą laiką kenčiate kažką, kas jums nuodija gyvenimą. Nerimas, baimė, įniršis ar kitos negatyvios emocijos tokios intensyvios, kad organizmas bando atsikratyti nereikalingų medžiagų natūraliu būdu. Organizmas labai jautriai reaguoja į žmogaus mintis: jeigu jam duosite signalą, kad ko nors labai nenorite, jis būtinai jums „išrašys biuletenį": padarys taip, kad tiesiogine prasme su tokiu veidu negalėsite pasirodyti žmonėms.

Jaustis ne savo vėžėse, gėdytis savęs, elgtis nenatūraliai - taip pat labai žalinga odai. Jeigu žmogus kam nors audringai išreiškė jausmus, tačiau susidūrė su abejingumu, pasijuto atstumtas, jis jaučia gėdą ir nuoskaudą. Tokios nuslopintos emocijos taip pat dažniausiai sukelia odos problemas.

Žmogus, kuris ginčytinoje situacijoje priėmė sau palankų sprendimą, o paskui dėl to jautė kaltę, taip pat gali kentėti dėl įvairiausių odos problemų. Ne veltui sakoma - „gelbėti savo kailį". Čia nėra nieko blogo, o štai netikros kaltės jausmas, kad jūs savo interesus iškeliate į pirmą vietą, rūpinatės pirmiausiai jais, o ne nusivelkate paskutinius marškinius ir atiduodate juos sykiu su paskutiniu duonos kąsniu, padarys tame kailyje smulkių skylučių ir įdrėskimų.

Veržimasis į tobulumą, noras būti geresniam už kitus taip pat sukelia odos ligas. Ir kol žmogus nepamils savęs tokio, koks jis yra, neišmoks adekvačiai priimti savęs dabar, šią minutę, jam negalės suteikti efektyvios ilgalaikės pagalbos net geriausi dermatologai.

Odos niežulys taip pat gali turėti beveik tiesioginę prasmę. Žmogus labai seniai ir aistringai ko nors nori, bet dėl tam tikrų priežasčių šito sau neleidžia jausti. Ilgas susirūpinimas dėl kokios nors problemos taip pat sukelia odos niežulį. Kartais žmonės, kurių ilgą laiką nepalieka viena mintis, pasipiktinimas kuo nors, negalėjimas toliau ko nors tverti, iki kraujo nusikaso visiškai sveiką odą.

Probleminė oda gali būti reakcija į išdidumo ir puikybės pasireiškimą. Opomis, pleiskanojimu, spuogais gamta neleidžia žmogui pasikelti „aukščiau debesų", išpuikti. Tas, kuris laiko save protingiausiu, gražiausiu ir gudriausiu, rizikuoja gauti ir pačią nemaloniausią išvaizdą, bet sykiu - ir šansą pakoreguoti savivertę. Mergišiai arba paleistuvės gali gauti odos ligą kaip ženklą „pristabdyti", nerealizuoti iki begalybės savo nepasotinamų geidulių su vis naujais partneriais, o spręsti savo problemas, slypinčias pasąmonėje. Šiuo atveju odos ligos atlieka tarsi šeimos angelo sargo vaidmenį.

tags: #kodel #atrodo #kad #po #oda #kaskas