Nereikšmingi eismo įvykio metu sukelti padariniai gali „kainuoti“ labai brangiai. Žmonės retai susimąsto, jog nedidelės žalos padarymas ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali ne tik „paploninti“ piniginę, bet ir lemti teisės vairuoti praradimą nuo trejų iki penkerių metų. Akivaizdu, jog pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra baudžiamas labai griežtai. Asmuo, turėdamas pareigas ir jų nevykdydamas, yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pabrėžtina, jog nėra svarbu, kokia turtinė žala yra padaryta.
Eismo įvykio sąvoka ir pasišalinimas iš jo vietos
Visų pirma reikia atskleisti eismo įvykio sąvoką. Pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Europos Teisingumo Teismas (ETT) yra išaiškinęs, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pripažįsta, kad daugelis jau primiršo Kelių eismo taisykles (KET), kuriose įtvirtinta nuostata, kad eismo elementus sudaro ne tik kitos transporto priemonės, bet ir visi kiti objektai šalia ar pačioje važiuojamojoje kelio dalyje. Tad jeigu jūs atsitrenkėte į stulpą, saugumo salelę ar nulaužėte kelio užtvarą prie prekybos centro - tai jau laikoma eismo įvykiu. Šiuo atveju taip pat egzistuoja turto savininkas, kuris dėl jūsų kaltės patyrė žalą. Būtent dėl to įvykį būtina užregistruoti bei pasirūpinti nuostolių atlyginimu.
Pasišalinimo iš eismo įvykio vietos esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Šis straipsnis yra skirtas tiems asmenims, kurie sąmoningai ir turėdami tyčią bei suprasdami, jog pažeidžia Kelių eismo taisykles, pasišalina iš vietos, kur įvyko teisės pažeidimas.
Administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) KET pažeidimų. Finansinė bauda administracinės atsakomybės atveju lieka praktiškai vienoda, tačiau pagrindinis ir svarbiausias aspektas - transporto priemonės teisės vairuoti atėmimo klausimas.
Iš esmės, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų, kurie savo pavojingumu iš esmės yra labai skirtingi, t. y. tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK)
Numatyta, jog Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2017 metų sausio 1 dienos. Naujojo ANK redakcijoje transporto priemonės teisės vairuoti atėmimas reglamentuotas taip, jog teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali teisės vairuoti ir neatimti. Pabrėžtina tai, kad laikotarpis, nuo ATPK minimalaus (3 metai), tapo ANK (nuo vienerių iki trejų metų) maksimaliu transporto priemonės teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu. Tačiau tai nereiškia, jog vairuotojai galės „bėgti“ iš eismo įvykio vietos, tikėdamiesi, jog teismas asmeniui skirs tik piniginę baudą.
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur: bauda nuo 600 iki 1 100 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str.).
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur: bauda nuo 850 iki 2 000 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str.).
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur: bauda nuo 1 000 iki 2 000 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str.).
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur: bauda nuo 2 000 iki 2 600 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str.).
Kompensacija ir proporcingumo principas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ANK 301 straipsnio nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Dažniausios situacijos ir elgesys įvykus eismo įvykiui kieme
Atvejų, kai avarijos kaltininkas pasišalina iš eismo įvykio vietos, dažnai pasitaiko daugiabučių kiemuose, stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų ir nuošalesnėse vietose. Draudimo ekspertas Raimondas Bieliauskas teigia, kad vairuotojai iš avarijos vietos kartais pasišalina specialiai, o retkarčiais tiesiog dėl neapdairumo.
Kai vairuotojas nepastebi padarytos žalos
Pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami. Asmuo tik iš pareigūnų sužino, kad dalyvavo eismo įvykyje. Tačiau teismai (policija) itin griežtai žiūri į tokius nusižengimus, nes mano, kad asmuo, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo būti itin atidus ir bent įtaręs, kad kliudė svetimą turtą, privalo išlipti ir įsitikinti, kad nieko nepagadino.
Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Raštelių kultūra ir netinkamas pranešimas
Draudimo eksperto teigimu, beveik trys ketvirtadaliai vairuotojų apie panašius incidentus keliuose neinformuoja policijos ar savo draudimo įmonės. Tuomet jie tampa rimtais pažeidėjais - juk pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir atsakomybė už tokį nusižengimą numatyta itin griežta.
Vairuotojai daro ir kitą klaidą - padarę eismo įvykį apie tai praneša netinkamu būdu. „Tarp mūsų vairuotojų vis dar egzistuoja raštelių kultūra. Neretai jie, apgadinę kitą automobilį, nusprendžia neskambinti į policiją ar nelaukti turto savininko. Kaltininkai tiesiog palieka už valytuvo užkištą lapelį, pranešdami, kad būtent jie atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį ir prašo su jais susisiekti. Tačiau net ir tokioje situacijoje avarijos kaltininkas laikomas pasišalinusiu iš eismo įvykio vietos.“
Ką daryti, jei automobilis apgadintas kieme?
Kaip paramedikai reaguoja į automobilio avariją | Monašo universitetas
Jei išėjus į kiemą randamas įlenktas ar kitaip apgadintas automobilis, o paliekant jį tokių pažeidimų nebuvo, patartina skambinti 112. Gali būti, kad kaimynas, apgadinęs jūsų automobilį, jau pranešė apie tai policijai. Jei apgadinęs automobilį vairuotojas piktybiškai pasišalino ir nepavyksta aptikti šį įvykį mačiusių liudytojų, žala bus atlyginta pagal kasko draudimą. Kitais atvejais, nukentėjęs vairuotojas turės apgadinimą remontuoti savo lėšomis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą atlygins tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas, eksploatuodamas savo transporto priemonę, padarė žalą. Šio draudimo aprėpčiai priklauso ir tokie atvejai, kai vairuotojas ar keleivis durimis apgadina kitą transporto priemonę.
Draudimo ekspertas A. Gučius pabrėžia, kad kieme padarius eismo įvykį galimi tik du teisingi scenarijai:
- Pasikviesti kaimyną ir kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
- Jei kaimyno nėra - skambinti 112 ir apie įvykį pranešti policijai.
Jokių kitų išlygų negali būti, kitokia elgsena jau yra pažeidimas. Jei kaimyno rasti nepavyksta ar nežinote, kam priklauso automobilis, kurį apgadinote, reikėtų skambinti policijai. Paskambinus 112 privalu pranešti apie eismo nelaimę ir laikytis policijos nurodymų. Kartais yra prašoma nufotografuoti situaciją, nepasitraukus iš įvykio vietos - užfiksuoti savo ir kaimyno automobilių apgadinimus. Įvykdžius policijos nurodymus, dažnu atveju leidžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o deklaracija yra užpildoma tuomet, kai pavyksta susisiekti su nukentėjusios transporto priemonės savininku.
Vairuotojų pareigos nurodo, kad eismo įvykio kaltininkas visais atvejais privalo nedelsdamas pranešti apie incidentą nukentėjusiam turto savininkui, o jeigu to padaryti nėra galimybės - policijai. Neverta dėl kompensacijos už patirtą žalą su nukentėjusiuoju tartis tik žodžiu ir oficialiai nefiksuoti incidento, kadangi vėliau gali kilti nesusipratimų, ypač tada, kai žmogus nėra pažįstamas.
Tik užpildžius deklaraciją ir užregistravus eismo įvykį, nuostolių atlyginimu - jeigu transporto priemonė yra drausta - pasirūpins draudimo bendrovė. Pavėluotas pranešimas numato draudikui regreso teisę. Tai reiškia, kad kaltininkui, neinformavusiam apie eismo įvykį, gali tekti iki 20 proc. išmokėtos žalos grąžinti draudikui iš savo kišenės. Būtent dėl šios priežasties visuomet suskubkite informuoti savo draudimo bendrovę apie jus ištikusį eismo įvykį. Jei nukentėjusysis savo transporto priemonę yra apdraudęs tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o kaltininkas nėra nustatytas, tai draudimo bendrovė neatlygins patirtos žalos.
Kada atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla?
Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla. Dėl tos aplinkybės, kad turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl apgadinto turto, byla nėra nutraukiama. Žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau pripažįstant įvykį eismo įvykiu nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Draudimo bendrovių patarimai ir statistika
Lietuvos kelių policijos tarnyba kiekvienais metais skaičiuoja daugiau nei 1500 atvejų, kuomet vairuotojai tiesiog specialiai ar dėl neapdairumo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. buvo užfiksuoti 1996 atvejai, kuomet vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Draudimo eksperto teigimu, kartais tokius incidentus pavyksta išaiškinti liudininkų pagalba ar peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. Patys bėgliai, sulaukę kvietimo į policiją, dažniausiai teisinasi, kad jie tiesiog nepastebėjo padarytos avarijos ar dėl per mažos žalos nematė reikalo kreiptis į policiją ar turto savininką.
Sezoniškumas ir eismo nelaimės kiemuose
Draudikas atkreipia dėmesį, kad kiemuose nutinkantiems eismo įvykiams yra būdingas ir sezoniškumas. „Vasarą daugiabučių kiemai yra tuštesni, todėl eismo nelaimių juose įvyksta mažiau. Daug jų - rudens pradžioje, kai visi po vasaros sugrįžta namo, tačiau daugiausia tokių eismo įvykių registruojama žiemą, kai kiemuose yra sniego, kelio danga - apledėjusi, o matomumas - prastesnis.“
Daugiabučių kiemai žiemos mėnesiais didmiesčių vairuotojams tampa vairavimo įgūdžių ir dėmesingumo išbandymų vieta. Gyventojai prigrūstuose kiemuose susiduria su nenuvalytu sniegu, slidžia kelio danga ar nepatogiomis parkavimo sąlygomis. Draudikų duomenys rodo, kad šiose vietose daugiausia eismo nelaimių registruojama šaltuoju sezonu. „Daugiabučių kiemuose eismo situacija dažnai būna sudėtinga dėl ribotos erdvės ir netvarkingo transporto priemonių parkavimo. Net ir esant nedideliam greičiui, šiose vietose įvyksta daug smulkių avarijų dėl netinkamo manevravimo ar riboto matomumo.“
Kiemuose dažniausiai nutinka smulkūs eismo įvykiai: draudikai dažniau fiksuoja nedidelius įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar buferių suskaldymus. „Pastarosiomis savaitėmis aplink daugiabučius eismo nelaimės dažniau nutinka dėl to, kad vairuotojai neįvertina slidžios kelio dangos. Žiemos metu jie iš kiemų išvažiuoja apledėjusiais langais, nuo parkavimo daviklių ir automobilio kameros nenuvalytu sniegu, o tokios situacijos, kai tinkamai nepasirūpinama aplinkos matomumu, baigiasi eismo įvykiais.“
Rekomendacijos, kaip apsaugoti automobilį kieme
Vairuotojams, norintiems automobilius kiemuose apsaugoti nuo eismo nelaimių, draudikas pataria nepalikti jų prie posūkių. „Parkuokite transporto priemones tik tose vietose, kurios yra tam pritaikytos. Net jei esate įgudęs vairuotojas, kieme paliekant automobilį, visada įvertinkite, ar jis netrukdo saugiai įvažiuoti bei išvažiuoti, atlikti posūkį ar kitus manevrus. Kai automobiliai statomi vienas šalia kito, patartina atsižvelgti į atstumus ir manevravimo galimybes.“
Teisinė pagalba
Jeigu jūs dėl tam tikrų priežasčių pasišalinote iš įvykio vietos, mūsų teisininkai pasiruošę ginti jus ir įrodyti teismui, kad jūsų pasišalinime iš įvykio vietos nebuvo tyčios. Daug bylų, iškeltų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtų nutrauktos, jeigu laiku kreiptumėtės teisinio patarimo. Patariame, į policiją, įvykio aplinkybių aiškinimuisi, vykti tik pasitarus su teisininkais. Bylas, susijusias su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nagrinėja policija. Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, galima jį per 20 dienų nuo policijos nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmos instancijos teismui. Nuo padarytos žalos dydžio svetimam turtui, priklauso, koks bus inkriminuotas straipsnis.