Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nagrinėja itin jautrią bylą, susijusią su žalos atlyginimu automobilio bagažinėje Dembavoje sudegintos ir pagalbos nesulaukusios merginos artimiesiems. Teismas, siekdamas išaiškinti sudėtingus Europos Sąjungos teisės klausimus, nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) prašydamas priimti prejudicinį sprendimą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir prejudiciniai sprendimai
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), įsikūręs Liuksemburge, yra pagrindinis ES teisės aiškinimo ir taikymo organas. Jo nariai yra po vieną teisėją iš kiekvienos ES valstybės narės. ESTT užtikrina, kad ES teisė būtų vienodai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse, bei prižiūri, kad šalys ir ES institucijos nepažeistų ES teisės.
Terminas „prejudicinis sprendimas“ reiškia teisės aktų aiškinimą. Kai nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali kreiptis į ESTT paaiškinimo. Taip pat galima kreiptis, jei reikia nustatyti, ar nacionalinės teisės aktas ar praktika yra suderinami su ES teise.
Dembavos tragedija: pasikartojanti istorija
Ši byla atgaivina prisiminimus apie 2013 metų rugsėjį įvykusią siaubingą tragediją Dembavoje. Deividas Antanaitis ir Julius Jakubaitis, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotikų, pagrobė nepilnametę Eveliną, ją išžagino, o vėliau įmetė į automobilio bagažinę ir gyvą sudegino. Nors mergina sugebėjo kelis kartus paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir prašyti pagalbos, jai nepavyko išgelbėti gyvybės dėl nesugebėjimo laiku nustatyti jos buvimo vietos.
Nusikaltėliai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) iš jų nužudytosios artimiesiems priteisė beveik 103 000 eurų žalos atlyginimo, tačiau nusikaltėliai šios sumos tikriausiai nesumokės.
Ieškinys prieš valstybę: kodėl institucijos atsakingos?
Nužudytosios artimieji (dukros netekusi motina, patėvis, nepilnametis brolis ir senelė) į teismą padavė Lietuvos valstybės institucijas, prašydami priteisti 4 milijonus eurų neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjai argumentuoja, kad valstybė privalo atlyginti žalą, nes nusikaltimas buvo padarytas dėl teisės aktų neįgyvendinimo. BPC operatoriai, sulaukę nukentėjusiosios pagalbos šauksmo, nesugebėjo nustatyti jos buvimo vietos ir leido jai sudegti. Artimųjų nuomone, Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos ir pažeidė Europos Sąjungos direktyvas.
Šioje byloje atsakovai yra Ryšių reguliavimo tarnyba ir BPC, o trečiaisiais asmenimis įtrauktos Vidaus reikalų, Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos.
Teismo abejonės ir kreipimasis į ESTT
VAAT, nagrinėdamas bylą, kilo klausimų dėl ES direktyvų, reglamentuojančių privalomą vietos nustatymo duomenų teikimą, kai skambinama iš įrenginių be SIM kortelių. Teismas kelia klausimą, ar nacionalinis teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę asmenims skambinti 112 numeriu be SIM kortelės, reiškia, kad vietos nustatymo duomenys turi būti nustatyti pagal direktyvos reglamentavimą.
Jei ESTT atsakymai reikštų, kad Lietuvos institucijos turėjo pareigą užtikrinti skambinančiojo vietos nustatymą, teismui bus svarbu, ar nacionalinis teisinis reglamentavimas užtikrino tinkamą šio nustatymo tikslumą. Taip pat teismas prašo atsakyti, ar nacionalinis teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, privalo nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp ES teisės pažeidimo ir patirtos žalos, ar pakanka netiesioginio ryšio.
Kol laukiama ESTT išaiškinimo, bylos nagrinėjimas sustabdytas. Kai VAAT gaus ESTT išaiškinimą, turės tvirtesnį pagrindą priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo.
Kompensacijų dydžiai Lietuvoje: precedentai ir praktika
Dembavos tragedijos artimųjų reikalaujama 4 milijonų eurų suma yra išskirtinė. Paprastai Lietuvoje nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondas, atlyginantis teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, taiko maksimalias kompensacijas: iki 3765 eurų turtinei žalai ir iki 4518 eurų neturtinei žalai, jei buvo atimta gyvybė.
Istorija žino ir kitus didesnių kompensacijų atvejus. Pavyzdžiui, Marijampolės ligoninėje gimusių ir inkubatoriuje apdegintų dvynių tėvams LAT 2005 metais priteisė 500 000 litų (145 985 eurų). Kauno klinikinėje ligoninėje pražudyto 11 mėnesių kūdikio artimiesiems LAT priteisė beveik 150 000 eurų. Skuodo policininko suvažinėtų trijų nepilnamečių artimiesiems buvo priteista po 43 443 eurų kiekvienam iš tėvų.
Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondas kai kuriose šalyse atlygina daugiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, maksimali kompensacija Portugalijoje siekia 30 000 eurų, Belgijoje - 62 000 eurų, o Prancūzijoje - vos 3795 eurus.
Teismų praktika rodo, kad gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams kompensacija priteistina tik išimtiniais atvejais. Didžiausios sumos įprastai priteisiamos nužudytojo sutuoktiniams (vidutiniškai 18 830 eurų), mažiausios - broliams, seserims (vidutiniškai 3337 eurai). Nužudytojo tėvams vidutiniškai priteisiama 14 000 eurų, o vaikams - vidutiniškai 11 736 eurai.
Sunkių sveikatos sutrikdymų bylose teismai vidutiniškai priteisia 10 130 eurų neturtinės žalos. Pavyzdžiui, jaunos moters, kuriai dėl netinkamo gydymo buvo diagnozuota liga ir ji neteko galimybės natūraliai susilaukti vaikų, atveju teismas priteisė 25 000 eurų neturtinės žalos.
Teisininkų nuomone, atlyginant žalą aukų artimiesiems, atlyginama ne už sveikatą, o už socialinius ryšius ir išgyvenimus. Tuo tarpu sveikatos sužalojimo atveju pasikėsinama į patį vertingiausią turtą - žmogaus gyvybę, todėl žalos atlyginimo dydžiai tokiose bylose turėtų būti didesni.
Stori laikai: nutukimas, cholesterolis ir vaistų verslas
tags: #kiek #valstybe #sumokes #sudegintos #bagazineje #artimiesiems